Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams V. B., J. B., jų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovės UAB „KRS“ atstovui advokatui M. G., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., A. B., J. B. ieškinį atsakovams UAB „KRS“, AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui E. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras M. Š. 2015 m. kovo 30 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00759-13 nutraukė nesant nusikalstamos veikos sudėties. 2015 m. gegužės 12 d. nutarimu atsisakyta patenkinti ieškovo V. B. skundą. 2015 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarė atmesti ieškovo V. B. skundą dėl 2015 m. kovo 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo ir 2015 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00759-13. 2015 m. liepos 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas V. B. skundą atmetė, o 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį paliko nepakeistą.

2015 m. liepos 31 d. V. B. ir A. B. su pretenzija kreipėsi į AB „Lietuvos draudimą“ ir UAB „KRS“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad ieškovui V. B. atlygins A. B. laidojimo išlaidas. Neturtinę žalą AB „Lietuvos draudimas" atlyginti atsisakė. UAB „KRS" atsakymo į pateiktą pretenziją nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus LR CK 6.270 straipsnyje įtvirtintą didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už žalą reguliavimą teismų formuojamą praktiką, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra atsakingas už A. B. mirtiną sužalojimą bei privalo atlyginti jų patirtą neturtinę žalą.

Dėl įvykio jie patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Neturtinę žalą, kurią vertina 60 000 Eur, t.y. kiekvienam ieškovui po 20 000 Eur tiek civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „Lietuvos draudimas“, tiek padidinto pavojaus šaltinio valdytojas - savininkas UAB „KRS“ atlyginti atsisakė. Ieškovas V. B. minėto eismo įvykio metu neteko savo sutuoktinės, su kuria santuokoje pragyveno 19 metų. Žmonos netektis sukrėtė ir iš esmės pakeitė jo gyvenimą. Iki šios dienos jam nepavyksta atsigauti nuo patirto emocinio sukrėtimo ir susitaikyti su žmonos netektimi. Jam buvo siūlyta psichologinė pagalba, bet jos atsisakė, kadangi neturėjo galimybių konsultacijų laiko suderinti su darbu. Šiuo metu vienas turi pasirūpinti dukromis, todėl darbo prarasti negali. Tai ne tik sukelia papildomą emocinę įtampą, bet ir sumažina bendravimo galimybes. Neturtinę žalą, kurią sukėlė patirti ir vis patiriami emociniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas vertina 20 000 Eur. Nepilnametė dukra A. B. mamos A. B. netektį išgyvena ypač jautriai. Jos ir mamos ryšys buvo labai artimas, todėl ji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą. A. B. buvo teikiama psichologinė pagalba VšĮ Šeimos santykių institute. Netekus artimiausio žmogaus - mamos, susiaurėjo bendravimo galimybės, todėl neturtinę žalą vertina 20000 Eur. Ieškovė J. B. staigią mamos netektį išgyvena sunkiai ir iki pat šios dienos negali pamiršti šio skausmo. J. B. ir žuvusią A. B. siejo ypatingai artimas mamos ir dukros ryšys. Šio ryšio suardymas jai sukėlė dvasinį sielvartą ir skausmą. Jai buvo teikta psichologinė pagalba VšĮ Šeimos santykių institute. Netekus artimiausio žmogaus - mamos, susiaurėjo bendravimo galimybės, todėl ieškovė J. B. savo patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur.

A. B. mirtinai sužalojusio sunkvežimio savininkas UAB „KRS" civilinę atsakomybę buvo apdraustęs AB „Lietuvos draudimas“. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). To paties įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Dėl šių aplinkybių AB „Lietuvos draudimas“ turi atlyginti draudimo sumos ribų neviršijančią neturtinę žalą, t.y. kiekvienam ieškovui po 1666,67 Eur ( 5000 Eur) neturtinę žalą. Likusią neturtinės žalos dalį, t.y. po 18 333,33 Eur, turi atlyginti atsakovas UAB „KRS“ ( 55 000 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovas V. B. patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, jog pas psichologus ar gydytojus nesikreipė, nes neturėjo tam lėšų, o taip pat dirbo ir apsilankymus buvo sunku suderinti su darbo grafiku. Nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai, todėl nebuvo nustatyta vairuotojo kaltė. Nurodė, jog buvo netirti nukentėjusiosios rūbai, blogai atlikta įvykio vietos apžiūra, nenustatyta tikroji automobilio buvimo vieta po eismo įvykio, netinkamai atlikti tardymo eksperimentai, neįvertinta TV3 vaizdo medžiaga, neapklausti visi liudytojai.

Teismo posėdžio metu apklausta J. B. patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat papildomai paaiškino, kad netekus mamos, visas namų ūkis ir sesers priežiūra gulė ant jos pečių. Nurodė, kad jos abi su sese buvo labai artimos su mama ir mamos mirtis jas labai sukrėtė. Ji nenorinti linksmintis su draugais, sesuo pasidarė uždaresnė, sunkiai bendrauja. ( 2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 16 sek. -23 min. 30 sek., 26 min. 9 sek.- 40 min. 42 sek.)

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo eismo įvykio mechanizmas pakankamai ištirtas ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00759-13. AB „Lietuvos draudimas“ pripažįsta, kad automobilio Iveco Magirus (v/n (duomenys neskelbtini)) valdytojų civilinė atsakomybė privaloma tvarka buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. Žuvusiosios A. B. laidojimo išlaidas atlyginio AB „Lietuvos draudimas“ remiantis LR CK 6.282 str. 2 d. ir dėl to ginčo nėra. Kadangi automobilio Iveco Magirus (v/n (duomenys neskelbtini)) vairuotojo (trečiojo asmens E. P.) kaltės dėl A. B. žūties ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00759-13 ir vėlesniuose procesiniuose teismų sprendimuose nėra nustatyta (konstatuota), todėl pagrįstai laikytina, kad nėra žalą padariusio asmens kaltės jokia forma. Minėtame ikiteisminiame tyrime ir prie ieškinio pridėtoje 2015 07 20 Kauno apygardos teismo nutartyje yra nurodyta, kad pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo pačios žuvusiosios A. B. didelis neatsargumas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes (automobilio Iveco Magirus (v/n (duomenys neskelbtini)) vairuotojo nekaltumą, žuvusiosios A. B. didelį neatsargumą, darytina išvada, kad atsakovai turi būti atleidžiami nuo civilinės atsakomybės ir neprivalo atlyginti atsiradusios žalos.

Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad bet kokie susitarimai ir pokalbių metu išsakytos mintys apie galimą taikų sprendimo būdą nepatvirtino, kad atsakovai iš dalies pripažino ieškinį. Sprendžiant šį ginčą reikia atsižvelgti į vairuotojo veiksmus. Nurodė, jog vairuotojo veiksmai buvo teisėti, jokių KET taisyklių nebuvo pažeidęs. Nukėntėjusioji ėjo važiuojamąja kelio dalimi, nors yra šaligatvis, matė, kad vyko kelio darbai, todėl buvo neatsargi. Nurodo, kad žuvusioji nesilaikė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių.

Atsakovė UAB „KRS“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo nurodė, kad dėl aptariamo įvykio iškeltas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties, t. y. nekonstatuoti jokie baudžiamosios teisės draudžiami veiksmai, o šio tyrimo metu nustatytos aplinkybės (faktas, kad trečiasis asmuo buvo blaivus, turėjo reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, neviršijo greičio, bei tai, kad tyrimo metu nenustatytos ir jokios kitos aplinkybės, kurios galėtų rodyti kokius nors neteisėtus atsakovo ar trečiojo asmens veiksmus ar neteisėtą neveikimą) vienareikšmiškai liudija, kad neteisėtų veiksmų nesama ir civilinės teisės požiūriu. Pažymėjo, kad nurodytame ikiteisminiame tyrime buvo atlikti įvairūs procesiniai veiksmai (apklausti liudytojai, gauta specialisto išvada, atliktas eksperimentas), be kita ko šiuo tikslu tyrimas, kartą nutrauktas, yra buvęs atnaujintas (atliktas pakartotinis eksperimentas ir kiti proceso veiksmai), yra išnagrinėtas ne vienas ieškovo skundas, įvykio aplinkybes ištiriant ir įvertinant pakartotinai, taigi tyrimą galima vertinti kaip išsamų ir įvairiapusį. Nesant neteisėtų veiksmų (nei baudžiamosios, nei civilinės teisės prasme), negalima kalbėti ir apie kokią nors atsakovo ar trečiojo asmens kaltę ar priežastinį ryšį su ieškovų patirta žala.

CK 6.270 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju žala ieškovams atsirado būtent dėl nukentėjusio asmens (žuvusios A. B.) didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas apibūdinamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atidumo, rūpestingumo, atsargumo taisyklių ignoravimas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2015-07-20 nutarties Nr. 1S-1314-238/2015, nukentėjusioji mirtinai sužalota (pervažiuota), kai buvo: „važiuojamojoje kelio dalyje horizontalioje padėtyje“; „kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, nukentėjusiosios lavono vieta yra už 1,7 metro nuo šaligatvio“. Nutartyje taip pat pažymėta, kad: „Kaip ir nurodoma Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1299(14), A. B. sužalojimų metu buvo horizontalioje padėtyje, be to, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. turėjo sąlytį su krovininiu automobiliu jai esant vertikalioje ar tokiai artimoje padėtyje. Išvadoje konstatuojama, kad pėsčiosios A. B., kuri judėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamąja dalimi, o ne šalia jos esančiu šaligatviu, veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui, ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. 2015 m. vasario 19 d. atlikus pakartotinį eksperimentą nustatyta, kad automobilio vairuotojas E. P. neturėjo techninės galimybės pastebėti tuo metu šalia jo transporto priemonės nei dešinėje, nei kairėje pusėje buvusios pėsčiosios A. B.. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad krovininio automobilio vairuotojas pervažiavo nukentėjusiąją ant važiuojamosios kelios dalies, taigi pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo didelis nukentėjusios neatsargumas.“ Atitinkamai, turimi duomenys leidžia daryti tokias išvadas: nukentėjusiosios veiksmai (buvimas važiuojamojoje kelio dalyje horizontalioje padėtyje) neabejotinai yra neatsargūs (jei apskritai nebuvo tyčiniai). Nukentėjusios neatsargumas (buvimas važiuojamoje kelio dalyje, kai šalia buvo šaligatvis, buvimas kelyje horizontalioje padėtyje, su automobiliu nebuvus jokio vertikalaus kontakto) neabejotinai vertintinas kaip didelis, t. y. prieštaraujantis paprasčiausioms, kiekvienam asmeniui suvokiamoms atidumo, rūpestingumo, atsargumo taisyklėms (jei tai apskritai nebuvo nukentėjusiosios tyčia); atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios didelis neatsargumas (jei ne tyčia), remiantis nurodytais duomenimis, buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu tiek techniniu (t. y. objektyviu, nepaliekančiu vietos interpretacijoms), tiek baudžiamosios teisės (t. y. taikant kur kas aukštesnius, nei civilinėse bylose, įrodinėjimo standartus) požiūriu, į tai, kad toks priežastinis ryšys yra ir logiškai, pagal teisingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimus suprantamas, aiškus, tiesioginis ir betarpiškas, teigtina, kad tarp nukentėjusiosios didelio neatsargumo (jei ne tyčios) bei kilusios žalos priežastinis ryšys neabejotinai egzistuoja ir civilinės teisės prasme.

Dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad nors su ieškinio reikalavimais atsakovas UAB „KRS“ nesutinka iš esmės, taip pat mano, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis pats savaime neatitinka aukščiau nurodytose teisės normose nustatytų kriterijų bei teismų praktikos. Pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant aplinkybių, rodančių aiškią didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę, nukentėjusiesiems (žuvusiųjų artimiesiems) priteisiamos gerokai mažesnės, nei ieškovų šioje byloje reikalaujamos, sumos.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „KRS“ atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tinkamai. Tai, kad vairuotojas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog pradėjęs važiuoti nepasižiūrėjo per veidrodėlį negali būti vertina kaip jo kaltės įrodymas. Vairuotojas atsakė į tuos klausimus, kurie jam buvo užduoti apklausos metu. Nurodė, jog niekas įvykio nematė, o visi ikiteisminiame tyrime esantys įrodymai patvirtina pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00759-13, 2014-08-01 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos sudėties, patvirtina, kad 2013-10-30 apie 7.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis Iveco Magirus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas blaivaus, turinčio reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą E. P., kuris ties Nr. 5 pervažiavo važiuojamojoje kelio dalyje horizontalioje padėtyje buvusią pėsčiąją A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri iš karto mirė ( ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00759-13 b. l. 83-84).

Teismo medicinos specialisto tyrimas parodo, kad vairuotojo E. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00759-13 b. l.25-26).

Tokiu būdu tyrimu neginčytinai nustatyta, kad kūno sužalojimai, dėl kurių mirė A. B. kilo krovininiam automobiliui „Iveco Magirus“ galiniais ratais užvažiavus ant pėsčiosios A. B., pėsčioji buvo gulimoje kniūbsčioje padėtyje. Eksperto išvadoje konstatuojama, kad nustatyti, kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Nurodo, kad „ pėsčiosios A. B. veiksmai, - Švedų g. judėjo važiuojamąja dalimi, o ne šalia jos esančiu šaligatviu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu“ ( ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00759-13 b. l.53-55).

Nors eismo įvykio specialisto tyrimu nėra kategoriškai nustatyta, kas buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tačiau labiau tikėtinais veiksmais ekspertas pripažino pačios nukentėjusiosios veiksmus t.y. ėjimą važiuojamąja kelio dalimi. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. dispoziciją baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Remiantis CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jei įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Sutinkamai CK 6.270 str., kai asmuo atsako nesant kaltės, yra atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai arba abiems šalims padarytus teisės pažeidimu nuostolius. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas suprantamas kaip tam tikros aplinkybės, kurioms esant atsiranda būtinumas taikyti civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.250 str.) yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Dėl atsakovės UAB „KRS“ kaip didesnio pavojaus šaltinio darbuotojo-vairuotojo E. P. veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagrindo pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (ne) buvimo

Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „KRS“ turėjo darbo santykius su vairuotoju E. P. nėra, nes bylos duomenys patvirtina, kad žala atsirado darbuotojui darbo metu vykdant pavestas užduotis dirbant, su didesnio pavojaus šaltiniu, t.y. vairuojant automobilį.

Teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro labiau tikėtiną išvadą, jog vairuotojas E. P. ginčo eismo įvykio metu, vairuodamas automobilį „Iveco Magirus“ nematė ir negalėjo matyti nukentėjusiosios A. B. atsitūpusios ar pasilenkusios po jo vairuojamu krovininiu automobiliu tarp dviejų automobilio ašių. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų tardymo eksperimentų duomenys patvirtina, kad iš vairuotojo vietos per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį – nieko nematyti, kai manekenas padedamas padėtyje „suklupusi“ ar artima tai padėčiai nuo galinio dešinio rato 2 m. Pastūmus manekeną arčiau dešinio rato 1 m. iš vairuotojo vietos per dešinį galinio vaizdo veidrodėlį – manekenas matosi. Manekeną paguldžius – nustatyta, kad per dešinės pusės veidrodėlį nieko nematyti ( ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00759-13 b. l. 56).

Nukentėjusiosios A. B. veiksmai (didelis neatsargumas) ginčo situacijoje susiję priežastiniu ryšiu su pačios nukentėjusiosios mirtimi. Tokie A. B. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs minėtai žalai / mirčiai atsirasti CK 6.282 str. 1 d. normos prasme.

Teismas išanalizavęs byloje pateiktus duomenis nustatė, kad nukentėjusioji A. B., kaip pėsčiasis, turėjo laikytis KET reikalavimų, būti atidi bei atsargi. Tiek ginčo įvykio metu, tiek šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklės reglamentavo bei reglamentuoja, jog : Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu KET 36; Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms KET 44. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms KET 45 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). Nurodyti KET reikalavimai turi būti žinomi kiekvienam pėsčiajam. Kiekvienas pėsčiasis turi turėti pakankamai žinių, jog eidamas važiuojamąją dalimi eitų tik jos pakraščiu jeigu nėra šaligatvio, įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, įsitikinti, kad eiti yra saugu ir važiuojamojoje dalyje nedelsti bei nestoviniuoti. Šiuo atveju visi požymiai ir aplinkybės neabejotinai rodė ir leido daryti prielaidas kad teritorijoje esantys kelių eismo ženklai informuoja apie vykstančius statybos darbus, bei buvo galimybė nukentėjusiajai matyti dirbančias sunkiasvores transporto priemones. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pasirinkdama judėjimą važiuojamąja dalimi A. B. neįvertino pavojaus, neįsitikino, jog šioje vietoje eiti saugu, o pasirinktas elgesys buvo priežastimi kilti neigiamoms pasekmėms – pačios A. B. mirčiai (CPK 185 str.).

Byloje nėra įrodymų, kad kokius nors konkrečius KET reikalavimus, kurie yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis būtų pažeidęs automobilio vairuotojas. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nėra duomenų, kad būtų buvęs viršytas leistinas greitis, tačiau teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad E. P., kaip ir kiekvienas didesnio pavojaus šaltinį vairuojantis asmuo, turėjo ne tik laikytis KET reikalavimų, bet būti atidus bei atsargus. Nevykdydamas šios bendro pobūdžio pareigos, E. P. grįžęs prie transporto priemonės ir pajudėdamas iš vietos neįsitikino, kad tai daryti yra saugu t.y. jis neapžiūrėjo transporto priemonės. (duomenys neskelbtini) punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tiek ginčo įvykio metu, tiek šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklės reglamentavo bei reglamentuoja, jog: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.); eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis (KET 5 p.); eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ((duomenys neskelbtini) p.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). Nurodyti KET reikalavimai žinomi kiekvienam vairuotojui.

Šioje byloje teismo nuomone yra svarbu tai, kad vairuotojas žinojo ir suprato, jog važiuoja kelio dalimi, kurioje iš abiejų pusių yra šaligatvis, todėl privalėjo įvertinti, jog jais vaikšto žmonės ir manevruodamas būti itin atsargus. Taip pat teismo nuomone šioje situacijoje yra svarbu tai, kad įvykio vieta yra šalia prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštėlės, buvo rytas, kada žmonės eina į darbą, todėl privalėjo būti itin atidus. Teismas vertindamas situaciją mano, jog svarbu ir tai, kad vairuotojas objektyviai negalėjo tikėtis, jog po stovinčia transporto priemone gali atsirasti kliūtis, t.y. „nukentėjusioji“, tačiau įverinęs tai, kad po skaldos išpylimo,- automobilio pavažiavimo į priekį,- sustojimo išjungiant variklį, - išlipimo iš transpoto priemonės,- sugrįžimo į transporto priemonę, - variklio įjungimo ir pajudėjimo į priekį buvo praėjęs laiko tarpas, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra galimybės nustatyti tikro įvykio mechanizmo ir tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog E. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau šis faktas savaime neeliminuoja civilinės atsakomybės CK 6.246 str. 1 d. normos prasme, numatančios, jog civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Išdėstytos teismo išvados, ginčo situacijos aplinkybių vertinimas padarytas kompleksiškai, sistemiškai įvertinus šios ginčo situacijos faktinių aplinkybių visumą, remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (be kita ko, kiekvieną bylos įrodymą analizuojant ir vertinant tiek atskirai, tiek kartu visų faktinių duomenų kontekste): 1) ginčo įvykio vietoje kelias yra tiesus, vietovės reljefas lygus ( ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00759-13 b.l. 10-15), hidrometeorologinės sąlygos įvykio metu geros – matomumas geras, šviesus paros laikas. 2) važiuojamosios kelio dalies dešinėje ties Švedų g. 5 namu yra 1 metro šaligatvis, įvykio vietoje sustatyti kelio ženklai automobilių eismas draudžiamas 301, vykdomi kelio darbai 106 ( ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00759-13 b.l. 10-15). Vairuotojas E. P. – blaivus, A. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Dėl žuvusiosios A. B. veiksmų vertinimo kaip didelis neatsargumas

Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. B. ėjo važiuojamąja kelio dalimi, o ne šalia važiuojamosios kelio dalies esančiu šaligatviu. Be to šias aplinkybes teismo posėdžio metu netiesiogiai patvirtino ir byloje apklausta liudytoja I. Ž., kuri nurodė, kad visi toje vietoje vaikščiojantys žmonės eina važiuojamąja kelio dalimi, o ne esančiu šaligatviu ( 2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 49 min. 58 sek.- 2 val. 8 min. 17 sek). Neesant duomenų kaip A. B. pateko tarp automoblio ratų t.y. nenustačius įvykio mechanizmo, savaime nepaneigta yra versija, jog po automobiliu pateko pati t.y. veiksmą atliko sąmoningai, galimai neįvertinus pavojaus realumo ( „pasilenkė paiimti nukritusio daikto ar kt.“), nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie duomenys apie A. B. tyčinius veiksmus (CPK 185 str.). Taigi, A. B. buvo sąmoninga ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, t.y. turėjo pareigą elgtis atsargiai ir nevaikščioti važiuojamąja kelio dalimi, o šių pareigų nevykdydamas, tuo pat metu E. P. (vairuotojui) nesiėmus minėtų atidumo, atsargumo priemonių, sukėlė grėsmę savo gyvybei, dėl ko po patirtų traumų mirė.

CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai (jiems) padidėti. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog E. P., savo veiksmais (neteisėtu neveikimu) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) ir tai neabejotinai turėjo įtakos / lėmė A. B. mirtį (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau A. B. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs tokioms sunkioms pasėkmėms atsirasti (CK 6.282 str. 1 d.), todėl atsakovų UAB „KRS“, bei AB „Lietuvos draudimo“ civilinės atsakomybės mastas, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatytinas atitinkamai 20 % procentų UAB „KRS“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui ir AB „Lietuvos draudimas“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo draudikui, bei likusi civilinės atsakomybės dalis 80 % perkeltina pačiai A. B. ir į tai atsižvelgtina nustatant priteistino ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dydį (CPK 185 str.). Nors iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-05-15 specialisto išvados Nr. 11-1299(14), nustatyti, kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima ( ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00759-13 b.l. 55), tai savaime nepaneigia minėtų teismo išvadų dėl civilinės atsakomybės. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Taigi baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita.

Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, jog atsakovės UAB “KRS” automobilis “Iveco Magirus” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl iš atsakovų priteisinas neturtinės žalos atlyginimas

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusiuosius ( ieškovus) į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 str. turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Taigi teismui nustačius, atsakovės UAB “KRS” vairuotojo neteisėtą neveikimą bei kartu ir didelį žuvusiosios neatsargumą turėjusį įtakos ginčo žalos atsiradimui, įvertinęs ieškovų paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kurioje eismo įvykio metu žuvo A. B. ir aptartas aplinkybes sugretindamas su byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, atsižvelgiant ne tik į atsakovų ir ieškovo (ne) turtinių interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – itin skaudžias pasekmes – mirtį, vertinant visumą aplinkybių, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl ieškovams padaryta 35 000 Eur dydžio neturtinė žala, taigi 20 proc. šios sumos ( 7 000 Eur) priteistina ieškovams, o likusi 80 proc. dalis atsiradusios žalos priskirtina pačiai A. B..

Teismas pažymi, jog Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. (akto redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu) nustatė, jog civilinės atsakomybės draudiko (AB „Lietuvos draudimas“) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 5 000 Eur, dėl vieno įvykio nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų. Draudiko prievolė atlyginti žalą, kylančią iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, yra ribota tokioje sutartyje nustatyta draudimo išmokos suma (CK 6.254 str. 2 d.), o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai, todėl dėl minėtų motyvų ieškovui V. B. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 1 666,67 Eur neturtinės žalos atlyginimo, J. B. 1 666,67 Eur, A. B. 1 666,67 Eur neturtinė žalos, o likusi 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma priteistina ieškovams po 666,66 iš atsakovo UAB “KRS”.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 666,67 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 666,67 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 666,67 Eur neturtinė žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės AB „KRS“ 666,66 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovės AB „KRS“ 666,66 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės AB „KRS“ 666,66 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ 150 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš UAB „KRS“ 60 Eur žyminio mokesčio valstybei (Žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.