Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-10380-213/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2YT-10380-213/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01870-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas
Suinteresuotas asmuo
Elektrėnų savivaldybės administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, L. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10380-213/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01870-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, L. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad VĮ Turto bankas iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ gavo informacija apie butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), nuosavybės teisės į kurį nėra registruotos, jokia valstybės ar savivaldybės institucija patikėjimo teise minėto buto nevaldo. Nurodė, kad 1985-07-26 V. Z. buvo išduotas orderis Nr. 72, suteikiantis teisę minėtam asmeniui apsigyventi bute. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateiktais duomenimis 1995-11-20 su V. Z. sudaryta sutartis dėl komunalinių paslaugų.

Nurodė, kad pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 str. nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Nurodė, kad pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) - buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Atsižvelgiant į pastato, kuriame yra Butas, statybos metus (1977 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui (tuo metu galiojusio Butų kodekso 5 str. 1 d.), kuriuos valdė vykdomojo komiteto organai (vietinių Tarybų butų fondas) arba ministerijos, valstybiniai komitetai ar žinybos (žinybinis butų fondas) (Butų kodekso 6 str. 1 d.). Nurodė, kad vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, darytina išvada, kad Butas, statytas 1977 m. ir finansuotas valstybės lėšomis, galėjo būti priskiriamas prie savivaldybės nuosavybėn perduotino valstybės turto, kuris privalėjo po jo perdavimo būti apskaitytas savivaldybės balanse, tačiau tokį perdavimo faktą savo raštuose paneigia tiek Elektrėnų, tiek Trakų rajono savivaldybės. Duomenų apie tai, kad Butas, buvo perduotas Elektrėnų ir/ar Trakų rajono savivaldybei nuosavybėn, negauta.

Nurodė, kad valstybės nuosavybė privatiems asmenims galėjo būti perleidžiama tik įstatymų nustatyta tvarka jį privatizuojant. Byloje yra duomenų, kad 1985-07-26 V. Z. buvo išduotas orderis Nr. 72, suteikiantis teisę minėtam asmeniui apsigyventi Bute, tačiau duomenų apie tai, kad minėtas asmuo ar jo šeimos nariai būtų privatizavę Butą, negauta. Atkreipė dėmesį į tai, kad nemaža dalis kitų butų, pvz.: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl daro išvadą, kad ir Butas turėjo būti privatizuotas vadovaujantis tais pačiais teisės aktais ir tai nebuvo padaryta tik dėl visuomeniniam ir/ar valstybiniam butų fondui priskirtų butų administravimą vykdžiusių institucijų kaltės. Todėl ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes kitokių duomenų apie šį butą pareiškėjas negali gauti.

Pareiškėjas VĮ Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Taip pat atsiliepime nurodė, jog Elektrėnų savivaldybė įkurta ir pardėjo veikti 2000 metais, todėl vykdant gyvenamųjų pastatų ir butų privatizavimą pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas (vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos ir organizacijos – jų balansuose esančius gyvenamuosius namus, butus) nedalyvavo. Trakų rajono savivaldybė jokių dokumentų, susijusių su gyvenamųjų patalpų ar butų privatizavimu, Elektrėnų savivaldybei neperdavė. Duomenų apie tai, kad Butas būtų privatizuotas, neturi. Šis Butas nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn ir apskaitytas savivaldybės balanse.

Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo L. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būtu, neatvykimo priežastys nežinomo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). VĮ Registrų centras duomenimis yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 1990-08-17, savininkas nenurodytas. Vilniaus regioninis valstybės archyvas 2018-06-26 raštu Nr. (8.12)V5-1533, atsakydamas į pareiškėjo užklausas, pateikė papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kad 1995-07-18 Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu buvo leista M. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), apsikeisti su V. Z., gyvenusiu (duomenys neskelbtini), butais. Byloje esantis Elektrėnų kilnojamos mechanizuotos kolonos sutikimas patvirtina butų apsikeitimo faktą, o pažyma patvirtina, kad Elektrėnų KMK žinybiniame name (duomenys neskelbtini) buto stovis yra geras, remontas atliktas 1984 metais. Daugiau duomenų archyvas pateikti negalėjo, nes Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti Kaimo statybos ministerijos Vilniaus statybos tresto Elektrėnų kilnojamosios mechanizuotos kolonos dokumentai.

Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, darytina išvada, kad Butas, statytas 1977 m. ir finansuotas valstybės lėšomis, galėjo būti priskiriamas prie savivaldybės nuosavybėn perduotino valstybės turto, kuris privalėjo po jo perdavimo būti apskaitytas savivaldybės balanse, tačiau tokį perdavimo faktą savo raštuose paneigia Elektrėnų savivaldybė. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 „ Vilniaus m. Valdyba vs. Vilniaus knygų draugija ir kt. “ konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų apie tai, kad Butas, buvo perduotas Elektrėnų ir/ar Trakų rajono savivaldybei nuosavybėn, negauta.

UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nurodė, kad Bute gyvena V. Z., jo gyvenamoji vieta taip pat yra deklaruota šiuo adresu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis minėtą Butą būtų privatizavęs, todėl Butas vertinamas kaip priklausantis valstybei. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė nėra nuginčyta jokiu kitu būdu, panaikinta ar pasibaigusi. Taigi minėti duomenys leidžia teigti, kad minėtas Butas statytas valstybės lėšomis kaip bendrabutis, tačiau kaip matyti iš teiktų atsiliepimų, Elektrėnų savivaldybės pateiktos informacijos minėtas būstas nebuvo įtrauktas į apskaitą valstybės ar savivaldybės institucijose, nuosavybės teisės į butą neįregistruotos. Duomenų, kad dėl buto buvo pradėtos privatizavimo procedūros nėra pateikta.

Konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju daiktas (Butas) buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėjo, suinteresuoto asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra, todėl nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. 7997-7004-2016:0012, esantį Šviesos g. 4-54, Elektrėnai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Vita Lučkauskaitė