Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-533/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-15
Bylos Nr.
2K-533/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
Nukentėjusysis
P. S., S. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-533/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.5.; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuspręsta J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiosios S. Č. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas J. K. buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais J. K. buvo uždrausta dvejus metus įgyti ir vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo iš J. K. priteista nukentėjusiajai S. Č. 98 273,60 Lt už neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. buvo kaltintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2006 m. lapkričio 5 d., apie 15 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 59, 148 punktų reikalavimus, kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, neturėdamas šios teisės ir važiuodamas antrąja eismo juosta bei persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, nerodė posūkio signalo ir nedavė kelio pirmąja eismo juosta važiuojančiam P. S. vairuojamam automobiliui, įvažiavo į šią eismo juostą užstodamas minėtam automobiliui kelią, dėl to P. S., mėgindamas apvažiuoti kliūtį iš dešinės pusės, partrenkė pėsčiąjį D. Č., kuris dėl šio eismo įvykio žuvo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad J. K. nėra šio eismo įvykio kaltininkas, jį pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, ir nurodo šiuos motyvus. Kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo eismo įvykio aplinkybes, pati pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjusi visų bylos aplinkybių, nustatė kitas šio eismo įvykio faktines aplinkybes, t. y. tai, kad J. K. vairuojamas automobilis lėtai važiavo pirmąja eismo juosta arba joje stovėjo, ir jų visiškai netyrė bei teisiškai neįvertino. Kolegija nevertino, ar J. K. veiksmai esant šioms aplinkybėms atitiko KET reikalavimus, ar tarp jų ir minėto eismo įvykio padarinių buvo priežastinis ryšys. Kolegija nevertino ir kitų duomenų, turinčių reikšmės J. K. veikos teisiniam įvertinimui, ir savo išvadų nepagrindė išsamia byloje esančių įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamojo nuosprendžio išvadas grindė specialisto išvada, tuo tarpu šis specialistas kolegijos nustatytų eismo įvykio aplinkybių netyrė. Todėl kasatorius laiko, kad kolegija išsamiai neanalizavo ir minėtos specialisto išvados. Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kasatoriaus nuomone, negali būti laikomas teisingu ir atitinkančiu BPK nuostatas, tarp jų – BPK 331 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad kolegija šiuo nuosprendžiu ne tik išteisino J. K., bet kartu išsprendė ir kasatoriaus, kuris šioje byloje nėra kaltinamasis, kaltės klausimą. Taip buvo peržengtos nagrinėjimo teisme ribos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį išteisindamas J. K. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu žuvo pėsčiasis D. Č..

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. K. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, padarė išvadą, kad jis, įvykio metu vairuodamas automobilį ir važiuodamas antrąja eismo juosta bei persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą, nerodė posūkio signalo ir nedavė kelio pirmąja eismo juosta važiuojančiam P. S. vairuojamam automobiliui bei įvažiavo į šią eismo juostą užstodamas minėtam automobiliui kelią, dėl to P. S., dėl J. K. sukeltos avarinės situacijos mėgindamas apvažiuoti jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, partrenkė pėsčiąjį D. Č..

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų, nes apylinkės teismas neišsamiai ištyrė įvykio situaciją ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl J. K. kaltės. Kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nes jos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įrodymų tyrimo metu atliko eismo įvykio vietos apžiūrą. Apžiūros metu apygardos teismas nustatė, kad prieš 100 metrų iki įvykio vietos yra išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nuo šio išvažiavimo iki įvykio vietos antrosios eismo juostos nėra. Nustatytos aplinkybės atitinka J. K. parodymus, kad prieš įvykį jis iš antrosios eismo juostos į pirmąją nevažiavo, o išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį važiavo pirmąja eismo juosta ir stabtelėjo ties pėsčiaisiais. J. K. parodymus atitinka ir kiti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, tarp jų – liudytojų parodymai. Įvertinęs šių įrodymų visumą apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčiasis D. Č., įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje. Minėti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu J. K. vairuojamas automobilis lėtai važiavo pirmąja eismo juosta arba joje stovėjo, o iš paskos atvažiuojantis P. S. vairuojamas automobilis lenkė jį iš dešinės pusės ir taip patrenkė pėsčiąjį. Iš P. S. parodymų matyti, kad J. K. automobilį jis pamatė maždaug prieš 200 metrų, o ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, kad esant tokiai situacijai J. K. savo veika kėlė grėsmę eismo saugumui. Esant šioms aplinkybėms apygardos teismas pagrįstai pripažino apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, kad J. K. pažeidė KET 148 punkto reikalavimus, neteisingomis. J. K. inkriminuoti KET 53 punkto reikalavimai yra bendrojo pobūdžio, o KET 59 punkto pažeidimas nenulėmė šio eismo įvykio. Todėl laikytina, kad apygardos teismo nustatyta J. K. veika nebuvo eismo įvykio, kurio metu žuvo pėsčiasis D. Č., priežastis. J. K. yra pagrįstai išteisintas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka jam keliamus BPK reikalavimus. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šis teismas, nustatęs kitas šio eismo įvykio faktines aplinkybes, teisiškai neįvertino J. K. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas eismo įvykio aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp J. K. veikos ir eismo įvykio bei jo padarinių nėra priežastinio ryšio. Ši išvada yra pagrįsta nuosprendyje aptartais įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir vertindamas šios bylos aplinkybes bei kitus duomenis, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu ne tik išteisino J. K., bet kartu išsprendė ir kasatoriaus, kuris šioje byloje nėra kaltinamasis, kaltės klausimą, atmestini. Teismas turi teisę pasisakyti apie KET pažeidimus, kuriuos padarė kitas eismo dalyvis. Be to, niekas iš proceso dalyvių neginčijo, kad pėsčiąjį D. Č. partrenkė P. S. vairuojamas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl P. S. kaltės, o 2009 m. birželio 17 d. nutartimi pranešė prokurorui, kad nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 281 straipsnio 5 dalies požymius, kurios metu žuvo D. Č., gali būti padaręs P. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo P. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas FedosiukasBenediktas StakauskasAlbinas Sirvydis