Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės I. K., skundą atsakovams A. J., R. J. ir E. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais, redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai, taip pat Varėnos rajono savivaldybės taryba 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 patvirtino naujus nuostatus, kurie galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. (toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Nuostatų 4 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 22 p.). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 1 priedas). Nuostatų 13-14 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 20-29 punktai ir 45 punktas įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Byloje esantys duomenys ir atsakovo E. J. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai A. J., R. J. ir E. J. nuo 2012 metų gyvena atstatytame po tėvo mirties paveldėtame name, adresu: (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu deklaruoja savo gyvenamąją vietą (Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2017 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. SR6-161, valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. kovo 8 d. Gyventojų registro išrašai), todėl pagal Nuostatų 4 punktą ir Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 18-R-00001896 matyti, kad atsakovai iki 2017 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję pareiškėjui 360,94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Nors atsakovas E. J. teismo posėdyje teigė, kad iki sudegimo namas buvo 96 kv. m. ploto (12 x 8), o atstatytas yra 56 kv. m. ploto (8 x 7), tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo netikėti į bylą pateiktu ir nenuginčytu oficialiu dokumentu – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SR6-161, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo plotas yra 80,60 kv. m., todėl atsakovo argumentai dėl jo nurodyto namo ploto vertintini kritiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal LVAT formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 10 str. 1 d., 15 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d., tačiau su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 8 d. Taigi vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos matyti, kad atsakovams nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už kiekvieną kalendorinį ketvirtį atitinkamai skaičiuojant po 38,70 Lt ir 43,53 Lt vietinės rinkliavos, buvo apskaičiuota 328,92 Lt (38,70 x 4 + 43,53 x 4) vietinės rinkliavos mokesčio suma, tai atitinka 95,26 Eur (328,92/3,4528). Atitinkamai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovams buvo paskaičiuota 165,92 Eur vietinės rinkliavos suma. Taigi, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas apskaičiavo 261,18 Eur (95,26 + 165,92 ) vietinės rinkliavos, kuri gali būti priteisiama iš atsakovų.

Akcentuotina, kad nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa jį priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Atsakovo E. J. teigimu, jie name gyvena po tėvo mirties, tačiau bylos duomenimis, paveldėjimo teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra susitvarkę. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovai ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tenkino vieną iš Nuostatuose ir Nuostatų naujoje redakcijoje numatytų aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės ar kita teise valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 p., Nuostatų naujos redakcijos 6.6 p.), todėl jie pripažintini vietinės rinkliavos mokėtojais. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip (CK 5.68 str.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad atsakovai A. J., R. J. ir E. J. ginčui aktualiu laikotarpiu valdė ir naudojo po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, todėl iš jų gali būti priteisiama po 1/3 vietinės rinkliavos skolos suma, t. y. po 87,06 Eur (261,18/3).

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 360,94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų A. J., R. J. ir E. J. solidariai tenkintinas iš dalies, priteisiant po 1/3 įsiskolinimo, susidariusio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. po 87,06 Eur (261,18/3).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2017 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CRD 005275, 2017 m. rugpjūčio 14 d. suformuotas Danske Bank mokėjimo dokumentas patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas UAB Creditum už advokatės suteiktas paslaugas – skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 72,36 procento (261,18/360,94 x 100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,72 ir pareiškėjui priteistina 10,80 Eur (15,00 x 0,72) išlaidų suma.

Kadangi solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatyme nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose solidarioji pareiga nėra numatyta (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-698/2013), todėl iš atsakovų R. J., A. J. ir E. J. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 10,80 Eur priteistini lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 3,60 Eur (10,80/3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų R. J., A. J. ir E. J. po 87,06 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus, 6 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų R. J., A. J. ir E. J. po 3,60 Eur (trys eurai 60 euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.