- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- AS-261-436-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- I. T.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. T. (I. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. T. 2009 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 2.3-8158-41 2 priedo 100-ąjį punktą, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją iš dalies pakeisti 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo 2 priedo 15-ąjį punktą.
Su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 6 d. raštas Nr.20-303, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pavedama sudaryti komisiją ir vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę iki šių metų gegužės 15 dienos atlikti priklausančios namų valdos žemės sklypo ribų teisingumo patikrinimą, leido pareiškėjui pagrįstai tikėtis, kad jo klausimas bus išspręstas neginčo tvarka ir tai atitiktų LR Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo I. T. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, nesutinkantis su išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, gali kreiptis į administracinį teismą per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka skundė Vilniaus apskrities viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. raštą pareiškėjas gavo 2009 m. balandžio 25 d., skundą teismui padavė 2009 m. gegužės 29 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
Teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl I. T. skundo priėmė 2009 m. balandžio 23 d. Prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą pareiškėjas gavo laiku.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis, kad jis 2009 m. kovo 25 d. pateikė pakartotinį skundą Vilniaus apskrities viršininkui ir gavęs 2009 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą tikėjosi, kad jo klausimas bus išspręstas, negali būti laikoma pateisinama priežastimi.
Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. balandžio 23 d. sprendime išaiškino šio sprendimo apskundimo tvarką. O Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 20-303 patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi su pakartotinu skundu dar iki Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo gavimo. Kitų objektyvių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą pareiškėjas prašyme nenurodė. Todėl teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis).
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui atsisakius šį terminą atnaujinti.
III.
I. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodyta priežastis, jog jis tikėjosi, kad ginčas bus taikia išspręstas ikiteismine ginčo tvarka yra objektyvi priežastis, nes tai yra pasitikėjimo valstybės įstaiga sprendžiant pareiškėjo problemą klausimas.
2. Pareiškėjas praleido nedidelį laiko tarpą, t. y. įstatymo nustatytas terminas pasibaigė 2009 m. gegužės 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pavesta sudaryti komisiją vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę iki šių metų gegužės 15, o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2009 m. gegužės 29 d., t. y. praleidęs tik 16 kalendorinių dienų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Įstatyme nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija – tai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas.
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, įteiktas 2009 m. balandžio 25 d. (b.l. 6). Taigi, skundą teismui pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2009 m. gegužės 15 d. Tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2009 m. gegužės 29 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad terminą praleido, kadangi tikėjosi, kad jo ginčas bus išspręstas taikiai ikiteisminėje institucijoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis. Pažymėtina, kad termino skundui paduoti trukmė vertintina kartu su priežastimis dėl kurių buvo praleistas terminas. Šiuo atveju termino praleidimo aplinkybės buvo pripažintos nesvarbiomis, todėl ir termino praleidimo trukmė negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas terminą kreiptis į teismą praleido dėl subjektyvių, nuo pačio pareiškėjo pasirinkto elgesio priklausančių priežasčių.
Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, nepadarė procesinių pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
I. T. (I. T.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.