- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1-631-753/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Kaltinamasis
- L. Č.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė, 2014 m. liepos 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. spalio 4 d. apie 1.02 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. Č., t. y. sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas bei su aliuminiu šluotos kotu sudavė vieną smūgį į kairės rankos petį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. Č. padarė poodines kraujosruvas kairio peties srityje, sprando srityje, nugaroje, kairio raktikaulio petinio galo I laipsnio panirimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios savo šeimos narės V. Č. sveikatą.
Kaltinamasis L. Č. teismo posėdyje kaltu prisipažino, paaiškino, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, trise buvo išgėrę 4 litrinius buteliukus alaus. Nukentėjusiąją prikėlė iš lovos, paėmė jos telefoną ir rado, kad V. bendrauja su kitu vyriškiu, prašė paaiškinti gražiai, tada jai smūgiavo. Atsimena, kad sudavė daugiau nei tris smūgius, taip pat vieną kartą su šluotos kotu. Dabar gyvena kartu, atsiprašė nukentėjusiosios. Mano, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su nukentėjusiąja turi tris vaikus, jiems 5, 6 ir 8 metai, vienas iš vaikų eina į mokyklą, kiti lanko darželį. Sutuoktinė dirba, jis šiuo metu nedirba. Dėl savo elgesio gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.
Nukentėjusioji V. Č. paaiškino, kad kaltinamajam atleidžia, mano, jog dėl įvykusio įvykio kaltos yra abi pusės.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. Č. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su šeima, t. y. žmona V. ir trimis mergaitėmis – K., E. ir V. Šiuo metu niekur nedirba. 2018 m. spalio 4 d. apie 18.00 val. pas juos atėjo jo sesuo S. Z., kuri atsinešė du vieno litro talpos butelius lengvo alaus, kurį jis, S. ir žmona V. gėrė. Jis tuo metu žiūrėjo krepšinį ir tuo pačiu metu bendravo su S. Nedaug alaus išgėrusi žmona nuėjo į kitą kambarį, jis po keleto minučių išlydėjo S. namo, grįžus namo apie 23.30 val., visi jau miegojo. Miegamajame ant lovos pamatęs žmonos telefoną, sumanė patikrinti ir rado žmonos susirašinėjimą su kitu vyru. Susinervinęs pasižadino žmoną. Jų miegamajame dviaukštėje lovoje miega ir mažametės dukros K. ir E., vyresnioji dukra turi atskirą kambarį. Pažadinęs žmoną pradėjo jai priekaištauti, supykęs pastūmė, tempė už plaukų, kiek kartų jai sudavė ir į kurias kūno vietas, pasakyti negali, nes buvo labai piktas ir tiesiog išliejo pyktį. Konfliktas prasidėjo miegamajame, tačiau mergaitės miegojo ir nieko nematė. Kad nepažadinti vaikų, žmona išbėgo į virtuvę. Jis virtuvėje, paėmęs aliuminį šluotos kotą, norėjo užremti lauko duris, kad žmona neišbėgtų, tuo metu galėjo jai užduoti šluotos kotu per nugarą, tačiau ar taip padarė, neprisimena. Galėjo grumtynių metus žmonai įspirti. Buvo išgėręs ir labai piktas ant žmonos, todėl su ja taip ir pasielgė. Negali tiksliai visko papasakoti , taip pat negali pasakyti, kokius sužalojimus padarė žmonai. Virtuvėje tarp jų ir toliau vyko žodinis konfliktas, jis žmonai priekaištavo dėl kito vyro, kažkuriuo metu paskambinęs seseriai S. paprašė ateiti ir pasakyti, ar ji žino, kad žmona turi kitą vyrą. Atėjus S. prabudo visos mergaitės, tačiau tuo metu jau jokių susistumdymų nebuvo, todėl mergaitės jų konflikto nematė. S. bendravo su juo ir žmona, tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Policijos pareigūnams paklausus kas nutiko, jis ir žmona viską papasakojo. Pareigūnai nusivedę jį uždarė automobilyje, todėl kas toliau vyko namuose, nežino, ar buvo atvykusi medicinos pagalba, nematė. Dėl savo elgesio gailisi, viskas įvyko spontaniškai, iš pykčio. Jis greitai įsiplieskia ir žinia, kad žmona bendrauja su kitu vyru, jį labai įsiutino. Žmonos atsiprašė (b. l. 65-66, 69, 72).
Nukentėjusioji V. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). 15. Su L. Č. augina tris vaikus – 5 metų K., 6 metų E. ir 8 metų V. 2018 m. spalio 4 d. apie 18.00 val. pas juos atėjo L. sesuo S. Z., jie trise išgėrė 4 1 l talpos butelius alaus. Apie 20.30 val. ji nuėjo į kitą kambarį suruošti mergaitėms rūbus į mokyklą ir darželius, L. su sese S. dar gėrė virtuvėje. Apie 21.00 val. užmigdė mergaites, apie 23.00 val. nuėjo miegoti, tuo metu L. išlydėjo seserį namo. Kuriuo metu grįžo vyras, pasakyti negali, įėjęs į miegamą jis ją prikėlė ir iš karto pradėjo mušti rankomis į įvairias kūno vietas, priekaištaudamas, kad ji turi kitą vyrą. L., jai kambaryje nugriuvus, ją spardė į įvairias kūno vietas. Tame pačiame kambaryje miegojo ir K. su E., tačiau jos nepabudo ir viso to nematė. Vienu momentu ji išbėgo iš miegamojo, bėgant link lauko durų L. ją stvėrė už plaukų, įtempė atgal į kambarį ir pagriebęs aliuminį šluotos kotą juo trenkė per nugarą, kiek kartų, tiksliai pasakyti negali. Kažkuriuo metu atėjusi S. Z. pradėjo raminti L. Iš kur sužinojo S., negali pasakyti. S. pradėjus raminti brolį, jie kelioms minutėms išėjo į lauką. Virtuvėje pamačiusi L. telefoną, paskambino pagalbos numeriu, tuo metu atsikėlė mergaitės, jos neklausė nei kam ji skambina, nei kas namuose nutiko. Žodiniai konfliktai tarp jos ir vyro yra dažni, tačiau prieš ją vyras smurtavo antrą kartą. Mergaitės nematė, kai L. ją mušė, jos prabudo tik kai ji jau kvietėsi pagalbos, buvo maždaug tarp 1.00 val. ir 2.00 val. Kalbant su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, vidun grįžo L. su S. Ji telefoną greitai įsikišo į megztuko kišenę. Tuo metu L. prieš ją nebesmurtavo, tik žodžiais įvairiai vadino. Kaip ją vadino, girdėjo S. ir vyresnioji dukra V. Po kelių minučių į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai, vyras liepė jiems nieko nesakyti. Pareigūnams ji viską pasakė, tuo metu namuose buvo ir S. Z., visos trys mergaitės tuo metu buvo jų miegamajame, jas pareigūnai patikėjo prižiūrėti blaiviam S. vyrui L. Z.. S. išėjo namo, o pareigūnai vyrą išsivežė. Konfliktai tarp jos ir vyro vyksta ne pirmą kartą, vyras niekur nedirba ir ji jam sako, kad skirsis, nes jis jai visiškai nepadeda nei buityje, nei auginant vaikus (b. l. 12-13).
Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta S. Z. paaiškino, kad spalį, tikslios datos neprisimena, apie 17.00 val. nuėjo pas brolį L. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose buvo L., V. ir jų trys vaikai. Jie trise išgėrė du butelius silpno alaus. Geriant konfliktų tarp L. ir V. nebuvo. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, V.su vaikais nuėjo miegoti, o L. ją palydėjo namo, pas ją dar išgėrė arbatos. L. išėjus, po keleto minučių jis jai paskambinęs pasakė, kad V. telefone rado susirašinėjimą su kitu vyru ir, kad eina žadinti V. išsiaiškinti. Ji, žinodama, kad L. greitai įsiplieskia, o dar buvo ir išgėręs, vėl nuėjo pas juos. Užėjus virtuvėje vyko žodinis konfliktas, tačiau muštynių nebuvo. Girdėjo, kad mergaitės pabudusios, tačiau jos gulėjo savo lovose. Konfliktas tarp V. ir L. buvo žodinis, L. vis liepė pasiaiškinti dėl žinučių. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kuriems V. viską papasakojo, pareigūnai L. išsivedė į automobilį. Kadangi visiems buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad visi išgėrę, ji pasikvietė blaivų savo vyrą L. Z., kuris sutiko likti V. namuose su jos vaikais. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji išėjo namo. Tarp jos brolio ir V. konfliktai vyksta nedažnai. Kokie V. padaryti sužalojimai nežino, kai buvo nuėjusi pas juos, jokių sužalojimų nepastebėjo (b. l. 19-20).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. spalio 5 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1).
2019 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. pG3591/2018(02), kurioje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, dėl kurių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tikslinga ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūros metu kambaryje rastas ir paimtas aliuminis šluotos kotas (b. l. 6-7), kuris apžiūrėtas (b. l. 49-51) ir perduotas saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo skyriui (b. l. 52-55).
2018 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. spalio 4 d. apie 1.02 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, L. Č., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,79 prom. girtumas, trijų savo mažamečių vaikų akivaizdoje smurtavo prieš neblaivią savo žmoną V. Č., kuriai nustatytas 0,51 prom. girtumas, suduodamas jai nenustatytą kiekį smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tempdamas už plaukų spardė kojomis bei su aliuminiu šluotos kotu suduodamas smūgį į kairės rankos petį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus (b. l. 8-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG3591/2018(02) nustatyta, kad dėl poodinių kraujosruvų kairiojo peties, sprando srityse, nugaroje, kairio raktikaulio petinio galo I laipsnio panirimo, padarytų kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, V. Č. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 32-33).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta garso įrašo kopija nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. 1.00 val. skambinusi moteris nurodė, kad ją rankomis ir šluota labai stipriai sumušė vyras, jog namuose yra 3 nepilnametės mergaitės (b. l. 42-46).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. Č. 2018 m. spalio 5 d. 1.57 val. nustatytas 0,79 prom. girtumas (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. Č. pasitvirtino.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. spalio 4 d. apie 1.02 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. Č., t. y. sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas bei su aliuminiu šluotos kotu sudavė vieną smūgį į kairės rankos petį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. Č. padarė poodines kraujosruvas kairio peties srityje, sprando srityje, nugaroje, kairio raktikaulio petinio galo I laipsnio panirimą ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios savo šeimos narės V. Č. sveikatą. Kadangi L. Č. fizinį smurtą naudojo prieš savo sutuoktinę, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. Č. apysunkę nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas). L. Č. anksčiau taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos))(b. l. 77-82), administracine tvarka nebaustas (b. l. 83), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 84-85), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 87), (duomenys neskelbtini) skundų dėl L. Č. elgesio nėra gavusi (b. l. 89).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta ne pirmą kartą ir anksčiau yra smurtavęs prieš savo žmoną, taigi teismas L. Č. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, todėl siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Įvertinus tai, kad L. Č. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios V. Č., jo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskyrus L. Č. įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo artimą giminaitį, pasibaigęs sveikatos sutrikdymu, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (0,79 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į nurodytą, L. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.
Byloje pareikštas 126,08 Eur civilinis ieškinys už V. Č. gydymą Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. Ieškinys tenkintinas pilnai, nes žala padaryta nusikalstamais L. Č. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).
Nukentėjusioji V. Č. civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 17).
Daiktinis įrodymas – aliuminis šluotos kotas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo skyriuje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas.
Daiktinis įrodymas – Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija, saugoma byloje (b. l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
Skirti L. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo L. Č. 126,08 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus 8 ct) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).
Daiktinį įrodymą – aliuminį šluotos kotą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo skyriuje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.
Daiktinį įrodymą – Bendrojo pagalbos centro pateiktą skaitmeninę garso įrašo kopiją, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.