Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, O. B., V. V., S. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į T. M. pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

8. V. V. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1992-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 6978) (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono liaudies teismas priėmė sprendimą nutraukti V. V. ir N. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 12-15). Santuokos nutraukimas Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

9. Pažymėtina, kad V. V. santuokos nutraukimo metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos, kuriomis turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl V. V. ir N. V. santuokos nutraukimo momento.

10. SŠK 40 straipsnyje buvo numatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Ši norma reiškia, kad galiojant SŠK santuoka buvo laikoma nutraukta ne nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, bet tik vienam iš sutuoktinių įregistravus šį sprendimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo nebuvo iš karto įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje bei vadovaujantis SŠK 40 straipsniu, pareiškėjos motinos V. V. santuoka su N. V. laikoma nutraukta nuo jos įregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

11. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 1992-10-23 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6978. Tuo metu V. V. santuoka su N. V. dar nebuvo nutraukta, todėl nurodytas butas su ¼ dalimi ūkinio pastato, laikomi bendrąja V. V. ir N. V. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

12. Pareiškėja T. M. įrodinėjo, kad ginčo butas yra jos motinos V. V. asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas buvo tėvams daug metų nebegyvenant kartu.

13. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas dėl pareiškėjos T. M. tėvų santuokos nutraukimo buvo priimtas (duomenys neskelbtini). Sprendime minima, kad sutuoktiniai V. V. ir N. V. kartu negyvena. N. V. dar būdamas santuokoje su V. V. sukūrė kitą šeimą, kurioje jam gimė vaikas (b. l. 12-15). Pareiškėja T. M. teisme patvirtino, kad tėvai nustojo kartu gyventi maždaug (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) metais tėvui su kita moterimi gimė dukra. Teisme apklausta S. T. paaiškino, kad yra N. V. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Ji patvirtino, kad nuo gimimo gyveno kartu su tėvu N. V. ir savo mama iki pat tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais. Jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini) jos motinai priklausančiame name. Jos tėvas prie V. V. buto (duomenys neskelbtini) neprisidėjo, į jį niekada nepretendavo.

15. Apibendrinant išdėstyta, teismas prieina išvados, kad nepaisant to, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pareiškėjos tėvų V. V. ir N. V. santuokos metu, V. V. buvo aiškiai išreiškusi valią įsigyti šį butą asmeninėn nuosavybėn, kadangi su sutuoktiniu tuo metu kartu jau nebegyveno daugiau kaip dvylika metų. Byloje ištirtais įrodymais yra patvirtinta, kad N. V. prie minėto buto pirkimo neprisidėjo ir nelaikė jo savo nuosavybe, todėl įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą yra pagrindas pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą nustatymo

16. Pareiškėja T. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos V. V. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos motina V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. V. vardu registruota nuosavybė teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2021-09-07 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po V. V. mirties, kadangi pareiškėja T. M. praleido palikimo priėmimo terminą (b. l. 8). Pareiškėja T. M. savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

18. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

20. Iš bylos medžiagos, pareiškėjos T. M. ir suinteresuotų asmenų O. B. ir V. V. paaiškinimų matyti, kad pareiškėja T. M. po savo motinos V. V. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti motinos palikimą, liko gyventi motinos bute, kur gyveno su ja nuo pat įsikraustymo į butą 1984 metais. Motinai mirus T. M. moka už butui teikiamas komunalines paslaugas. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad T. M., likdama gyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame bute ir mokėdama mokesčius už buto išlaikymą, priėmė visą motinos V. V. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo. Niekas kitas V. V. palikimo nepriėmė, tai patvirtino kiti du jos vaikai – O. B. ir V. V.. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. priėmė savo motinos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.89 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.