Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 1992 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Aukščiausiojo teismo 1992 m. birželio 3 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. (toliau – 1961 m. BK), 148 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

2) Varėnos rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu; taikant 1961 m. BK 43 straipsnį, bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi, nuteistas 3 metų laisvės atėmimu;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5) Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 13 metų; 2022 m. rugpjūčio 18 d. atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl 2024 m. gegužės 10 d. atviros vagystės

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis atvirai, matant nukentėjusiajam iš jo kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą t.y. ištraukė piniginę ir iš jos išėmė 150,00 Eur. Kaltinamasis pilnai prisipažino, tik ne visas aplinkybes prisiminė, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad būdamas pas nukentėjusįjį namuose iš nukentėjusiojo kelnių kišenės paėmė piniginę ir iš jos išėmė 150 eurų bei pasišalino iš buto. Be kaltinamojo prisipažino jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo D. M. parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis staiga ir netikėtai iš kelnių galinės kišenės ištraukė piniginę, o iš jos pagrobė 150,00 eurų ir pabėgo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tokios aplinkybės užfiksuotos R. R. pareiškime apie pradėtą nusikaltimą veiką ar proceso veiksmų atlikimo protokole, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino A. S., kaip asmenį, kuris iš kelių kišenės ištraukė piniginę, o iš jos ištraukė 150,00 Eur. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo D. M. parodymai, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo pagrobė pinigus ir pasišalino. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis 2024 m. gegužės 10 d. apie 13.00 val. būdamas svečiuose R. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai iš R. R. kelnių kišenės ištraukė piniginę, iš kurios išėmęs 150,00 Eur, iš buto pasišalino, tuo R. R. padarydamas 150,00 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo požymius. (Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją)

Dėl 2024 m. gegužės 10 d. plėšimo

Kaltinamasis A. S. parodė, kad su R. P. yra pažįstami iš seniau, santykiai buvo draugiški. Dabar jo nemato. 2024 m. gegužės 10 d., kai išėjo iš R. R., nuėjo prie parduotuvės ,,Iki“, esančios Naujoji g. 2C, pirko degtinės, valgyti ir telefoną. Už parduotuvės ,,Maxima“, prie duonos kepyklos gėrė su R. P., jis pargriuvo, tuomet iš jo kelnių kišenės ištraukė 50 eurų.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 72-73, 75).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – plėšimą. Kaltinamasis aktyviai veikdamas prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, t.y rankomis jį pastūmė ir pargriovė ant žemės, iš kelnių kišenės ištraukė 100,00 Eur ir juos pagrobė. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai, kuriais jis iš esmės pripažino, kad pargriovė nukentėjusįjį ir iš kelių kišenės ištraukė 100,00 Eur. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ar proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo jis pranešė, kad prie prekybos centro IKI, adresu Alytus, Naujoji g. 2C pažįstamas asmuo A. S. jį pastūmė ir nugriovė bei iš kelnių kišenės pagrobė 100,00 Eur. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio kelis kartus skambino ir pranešė, kad kartu gėrė ir prie parduotuvės ,,IKI“ sugėrovas jį apvogė, iš kišenės ištraukė 100,00 eurų. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad panaudojo fizinį smurtą, rankomis jį pastūmė ir pargriovė ant žemės ir po to, iš kelnių kišenės ištraukė 100,00 Eur, tuo nukentėjusiajam padarydamas turtinę žalą. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies požymiai.

Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 180 straipsnio pirmoje dalyje pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Taigi straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyvia laisvės apribojimo bausme. Įvertinus tai, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nuo 2025 m. vasario 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, Įstatymas laikytinas kaltinamojo A. S. teisinę padėtį lengvinančiu ir tai sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, o pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK redakcija galiojusi nusikaltimo padarymu metu), pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Kaltinamasis A. S. padarė dvi nusikalstamas veika, kurios pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis anksčiau teismo teistas ir yra atlikęs 13 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bei 2022 m. rugpjūčio 18 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi neįgalumą, gyvena su motina, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąją tvarka t.y. nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose bei vieną kartą baustas, kad su savimi turėjo 5 vnt. cigarečių pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais (t.2, b.l.116-120). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, bet didesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, kad pasielgė neatsakingai, tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, ketina atlyginti žalą nukentėjusiems, kad veikos padarytos nukentėjusiesiems girtaujant su kaltinamuoju, kad jis nėra baustas administracinėmis nuobaudomis už nusižengimus nuosavybei, visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ilgesniam nei minimalus laikotarpis (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (BK 75 straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. pareiškė 150,00 eurų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t.1, b.l.71). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam R. R. žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo A. S. veiksmų. Kadangi kaltinamasis padarė žalą nukentėjusiajam savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, 150,00 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. R. priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. pareiškė 100,00 eurų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t.1, b.l.127). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo A. S. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš kaltinamojo priteistina 100,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 76-78) – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai CD laikmenose, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmės subendrinti ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą - 1 metus 3 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti šias pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Priteisti iš A. S., nukentėjusiajam R. R., 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos.

Priteisti iš A. S., nukentėjusiajam R. P., 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos.

CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.