- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2-38-786/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00630-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- J. M. M.
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Aušrinė Amšiejūtė
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės N. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui J. M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir atsakovo J. M. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo J. M. M. santuoką dėl atsakovo kaltės. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog 1967 m. liepos 22 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakovu J. M. M. Santuokoje su atsakovu susilaukė trijų vaikų – N. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Visi vaikai šiuo metu yra pilnamečiai. Pirmuosius bendro gyvenimo metus sutarė, o vėliau būdavo barnių, nepagrįstų priekaištų, įžeidinėjimų, nepagrįsto pavydo, fizinio smurto, tačiau ieškovė stengėsi išsaugoti šeimoje ramybę ir darną. Ieškovė mano, kad tolimesnis jų šeimos gyvenimas nebeįmanomas, jų šeimas yra iširusi ir nebegali būti išsaugota. Nurodė, jog nuo 2007 m. kovo mėnesio kartu nebegyvena, todėl paršo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1967 m. liepos 22 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą J. M. M. Mano, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, todėl santuoka turi būti nutraukta. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, ją pažemino, parodė didelę nepagarbą jai, dėl ko ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, tai prašė priteisti iš atsakovo 5000 litų neturtinės žalos. Santuokos metu įsigijo įvairaus turto. Kadangi sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl prašo padalinti santuokoje įgytą turtą per pusę, t.y. gyvenamąjį namą, žemės sklypus ir kilnojamąjį turtą, nurodytą ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. Po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę.Taip pat prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovo priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
A. J. M. M. su ieškiniu bei su patikslintu ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį, kurį palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad 1967 m. liepos 22 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su ieškove N. M.. Santuokoje su susilaukė trijų vaikų – N. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Visi vaikai šiuo metu yra pilnamečiai. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės N. M. kaltės, kadangi ieškovė 2007-03-09 paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdo savo, kaip sutuoktinės pareigų. Ieškovė daugiau kaip vienerius metus nesirūpino sutuoktiniu, neprisidėjo prie šeimos turto išlaikymo, tai pripažino ir pati ieškovė. Mano, kad ieškovė tokiais veiksmais pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Ieškovė išėjo iš namų palikusi visą ūkį, gyvulius, namus vienam atsakovui. Išėjus ieškovei iš namų atsakovas vienas visą laiką rūpinosi abiems sutuoktiniams priklausančia nuosavybe. Atsakovas iš ūkio gaunamomis pajamomis nuolat rėmė šeimos narius, remontavo namą. Dėl didelio darbų krūvio pablogėjo atsakovo sveikata, todėl jis turėjo mažinti ūkininko ūkį, siekdamas išvengti baudų už nedirbamą ir neprižiūrimą žemę. Nesutinka su ieškovės nurodytais ir niekuo nepagrįstais teiginiais apie netinkamą atsakovo elgesį ir prašo dėl santuokos iširimo kalta pripažinti ieškovę. Taip pat nesutinka su ieškovės nurodytu turto padalijimu. Prašo nustatyti, jog dalintinas tik turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2007-03-09. Įtraukti į dalintino turto balansą žemės sklypą 2.8600 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors tai yra ieškovei N. M. atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, tačiau sklypas yra dalintinas, kadangi jis yra arti namų, o siūlė didesnę dalį skirti ieškovei sklypo, kuris yra įgytas bendrai, esančio (duomenys neskelbtini). Prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš jo 5 000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes jis nėra kaltas dėl iširusios šeimos, pati ieškovė paliko šeimą. Smurto ieškovės atžvilgiu jis nevartojo. Nutraukus santuoką jis prašė padalinti santuokoje įsigytą turtą pagal jo pateiktą priešieškinį. Santuokoje įsigytą turtą prašė padalinti lygiomis dalimis. Po santuokos nutraukimo jam prašė palikti dabartinę pavardę, o ieškovei –M. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų, liudytojų parodymai nustatyta, jog šalys susituokė 1967m. liepos 22 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje . Santuokoje gimė trys vaikai – N. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), kurie yra pilnamečiai. Santuokoje sutuoktiniai įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nuo 2007 m. kovo mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai , neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo . Pradėjus gyventi atskirai, ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo . Atsakovas pateikė priešieškinį.
1. Kaip nustatyta sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2007 metų kovo mėnesio, neveda bendro ūkio nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Abu sutuoktiniai nurodė, jog jų santuoka nutrūkusi ir turi būti nutrauktina. Tačiau , ieškovė prašydama nutraukti santuoką , teigė, jog jų šeima iširo tik dėl sutuoktinio kaltės, kuris pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, visaip žemino, buvo neištikimas. Tai įrodinėdama ieškovė prašė teismo apklausti liudytojais dukrą N. K. ir sūnų A. M.. Atsakovas nepripažino, jog yra kaltas dėl šeimos iširimo. Teigė , jog pati ieškovė dėl to kalta, išėjo iš namų , paliko šeimą ir nutraukusi santuokos gyvena atskirai. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo,savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta iki 2007 metų kovo mėnesio sutuoktiniai gyveno kartu, kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, šeimos gerovę. Todėl , teismas konstatuoja, jog abu sutuoktiniai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinis elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta sutuoktiniai konfliktavo, barėsi. Ieškovė vaikų parodymais įrodinėjo, jog atsakovas smurtavo, nesirūpino šeima. Vaikai parodė, jog atsakovas, barėsi, būdavo nepatenkintas. Kitokių įrodymų , patvirtinančių atsakovo kaltę, jog jis yra neištikimas ieškovė nepateikė. Atsakovas nurodė, jog ieškovė dar nenutraukusi santuokos, paliko namus ir gyvena atskirai. Tą patvirtino ir apklausti sutuoktinių vaikai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko ne vien atsakovo kaltę, bet pagrindine santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių derinti tarpusavyje nemokėjimą ir nenorėjimą spręsti konfliktų Teismas konstatuoja , jog sutuoktiniai nenorėjo susitarti, geranoriškai spręsti ginčus. Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys tenkinti iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo nėra . Po santuokos nutraukimo paliktinos dabartinės pavardės – M. ir M.
2.Ieškovė prašė pripažinus atsakovą kaltu priteisti iš jo neturtinės žalos 5 000 litų. Šis ieškovės prašymas atmestinas, nes teismas konstatavo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.(LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis)
3.Nustatyta, jog sutuoktiniai santuokoje įsigijo šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą :
-gyvenamąjį namą su priklausančiais ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), registruotą J. M. M. vardu, kurio vertė 46 313 Lt;
-žemės sklypą 04500 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. M. M. vardu, kurio vertė 2025 Lt;
-žemės sklypą 10.0000 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. M. M. vardu, kurio vertė 14776 Lt;
-kombainą NIVA- 1000 Lt vertės, traktorių T-40, 800Lt vertės, traktorių MTZ-50, 800 Lt vertės, plūgą dviejų noragų, 150 Lt vertės, plūgą 3 noragų 200 lt vertės, purkštuvą 2000 Lt vertės, šienapjovę 2000 lt vertės, sėjamąją 500 Lt vertės, kultivatorių 300 Lt vertės, šieno vartytuvą 1000 lt vertės, bulvių kasamąją 100 Lt vertės, traktorinę priekabą 900 Lt vertės, tralą 100 Lt vertės, malūną savidarbį 100 lt vertės, arpą 150 lt vertės,
Taip pat bankuose turėjo 2007 m. sausio 1 d. santaupų – 34517,60 Lt.(b.t.1.,l.103,138,143). Už priklausančio turto realizavimą –už parduotus bendrai augintus gyvulius ir žemės sklypų deklaravimą gavo 47064,27 Lt pajamų. (b.t.1.l.123). Viso piniginių lėšų 81581,87 Lt., kurios buvo atsakovo J.M. M. vardu esančiose bankų sąskaitose. Kaip nustatyta posėdžių metu apklausiant šalis, liudytojus ir pagal esamus rašytinius įrodymus iš turėtų bendrų pinigų remontavo namus, davė vaikams, 2007 metais dirbo žemę viso išleido – 15894 litus (b.l.68). Nors atsakovas teigė, jog dirbo žemę ir išleisdavo visus gautus pinigus žemės dirbimui – pirkdamas trąšas, grūdus, šienaudamas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas žemės dirbimui. Ieškovės pateiktos turimų žemės sklypų nuotraukos (b.lt.2.l.22) patvirtina, jog žemė nebuvo dirbama. Posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, jog žemė buvo dirbama tik 2007 metais. Esant tokioms aplinkybėms dalintina piniginių lėšų suma – 65687,87 Lt. (81581,87-15894)
Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu į dalintino turto balansą nurodė įtraukti lengvąjį automobilį MERSEDES BENZ C220, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. M. M. vardu. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog automobilį įsigijo tuo laiku, kad jau negyveno su ieškove ir mano, jog tai nedalintinas turtas. Iš ieškovės pateiktos Valstybinės įmonės „Regitra“ 2010 03 10 Nr.1.6-S3-95 pažymos (b.t.1., l.50) matyti, jog automobilis MERSEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas atsakovo J. M. M. vardu 2009 07 20 . Šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Atsakovas priešieškinyje ir posėdžio metu į dalintino turto balansą nurodė įtraukti žemės sklypą 2.86 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4795 lt. Ieškovė tiek ieškinyje tiek posėdžio metu yra nurodžiusi, jog tai yra jos asmeninė nuosavybė ir yra nedalintinas. Pateikė VĮ Registrų centro pažymą (b.t.1, l.20) Šioje dalyje prieš ieškinys atmestinas.
Preziumuojama, jog ieškovė ir atsakovas santuokoje iki 2007 m. kovo mėnesio įgijo nekilnojamojo, kilnojamojo turto už 73214 litus ir piniginių lėšų – 65687,87 Lt.
Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalieji, tiek nedalieji. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Šalys neginčijo nurodytų turto verčių. Už tenkančią didesnę turto dalį šaliai piniginė kompensacija nepriteistina.
Tokiu būdu ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys tenkintini ir dalies, kitoje dalyje juos atmetant.
Įsiteisėjus sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina ( CPK 150 str. ).
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo dalį žyminio 400 litų žyminio mokesčio , o nuo kitos dalies žyminio mokesčio buvo atleista ir dalis žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovas pareiškė priešieškinį ir sumokėjo 1431Lt žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė turėjo 2000 litų teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų, išlaidų už antstolio darbą – 214,40 Lt, o atsakovas teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos sudarė 1500 litų. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei (atsakovei) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (ieškovui) proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Iš to darytina išvada, kad ieškovė (atsakovas) kurio reikalavimai patenkinti tik iš dalies, negali reikalauti (tikėtis), kad jam bus atlygintos visos jo (jos) turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, kitoje dalyje juos atmetant, šalių turėtos bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos) išlaidos nepriteistinos. (CPK 83 str. 1 d. 2 p. ).
Taip pat įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies iš ieškovės ir atsakovo priteistinos teismo turėtos 25,90Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos, t.y. iš kiekvieno po lygiai po 12,95 Lt. (CPK 80 str., 96 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1967 m. liepos 22 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 343.
Ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo palikti jų dabartines pavardes – „M.“ ir „M“.
Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip :
- ieškovei N. M. natūra priteisti: 1). nekilnojamąjį turtą : - ½ dalį gyvenamo namo, 236,98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini);
- ½ dalį žemės sklypo 04500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1012,50 Lt.
- ½ dalį žemės sklypo 10.000 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7388 Lt.;
2). kilnojamąjį turtą – traktorių T-40, 800 Lt vertės, plūgą 2 noragų, 150 Lt vertės, purkštuvą, 2000Lt vertės, kultivatorių 300 Lt vertės, sėjamąją 500 Lt vertės, traktorinę priekabą 900 Lt vertės, viso turto už 4650 litų.
- atsakovui J. M. M. natūra priteisti : 1). nekilnojamąjį turtą - ½ dalį gyvenamo namo, 236,98 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini);
- ½ dalį žemės sklypo 04500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1012,50 Lt.;
- ½ dalį žemės sklypo 10.000 ha, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7388 Lt.
2). kilnojamąjį turtą – traktorių MTZ -50, 800 lt vertės, plūgą 3 noragų, 200 Lt vertės, šienapjovę, 2000 Lt vertės, šieno vartytuvą, 1000 litų vertės, bulviakasę , 100 Lt vertės, tralą 100 litų vertės, savidarbį malūną 100 Lt vertės, arpą, 150 lt vertės, kombainą Niva 1000 Lt vertės, viso turto už 5450 litų.
Nustatyti gyvenamojo namo ir ūkio pastatų naudojimo tvarką taip:
Ieškovei N. M. palikti naudotis gyvenamojo namo H-3.40, plane pažymėta 1a1/ž, pažymotomis plane: patalpa 1-6, 3,79 kv.m. ploto; patalpa 1-8, 39,03 kv.m. ploto; patalpa 1-5, 1,58kv.m. ploto, patalpa 1-13, 3.99 kv.m. ploto, patalpa 1-14, 10.37 kv.m. ploto, patalpa 1-15, 13.17 kv. m. ploto; rūsio patalpa R-6,38,06 kv.m. ploto; ūkio pastatais – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 611p; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 711p; tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 811p, tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 511p, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 911ž esančius (duomenys neskelbtini).
A. J. M. M. palikti naudotis gyvenamojo namo H-3.40, plane pažymėta 1a1/ž, pažymotomis plane: patalpa 1-9, 9,93 kv.m. ploto; patalpa 1-10, 3,05kv.m. ploto; patalpa 1-3, 4,10 kv.m. ploto, patalpa 1-2, 15,82 kv.m.ploto, patalpa 1-1, 6,50 kv.m. ploto, patalpa 1-4 1,10kv.m. ploto, patalpa 1-12, 1,60kv.m. ploto, patalpa 1-11, 9,41 kv.m. ploto, patalpa 1-16, 8,36 kv. m. ploto; rūsio patalpa R-1,12,73 kv.m. ploto; rūsio patalpa R-3, 9.05 kv.m. ploto, rūsio patalpa R-4, 6,20 kv.m. ploto, rūsio patalpa R-5, 14,33 kv.m. ploto; ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 311p; viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 41/1p, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 211p, ūkiniu pastatu –daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1011ž, esančius (duomenys neskelbtini).
Palikti ieškovei N. M. ir atsakovui J. M. M. naudotis bendrai šiomis patalpomis: gyvenamojo namo H-3.40, plane pažymėta 1a1/ž,: patalpa 1-7, 7,28 kv.m. ploto; patalpa 1-17, 4,87kv.m. ploto; rūsio patalpa R-2, 12,66 kv.m. ploto, kitais statiniais (inžineriniai)-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei N. M. iš atsakovo J. M. M. 32843,93Lt (trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris litus 93 ct) už bendrai sukauptas lėšas bankuose, parduotus gyvulius ir už gautas pajamas deklaruojant žemės sklypus.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Įsiteisėjus sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti.
Priteisti iš ieškovės N. M. į valstybės biudžetą (sąskaita LT24 73000101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 12,95 Lt teismo turėtų pašto išlaidų .
Priteisti iš atsakovo J. M. M. į valstybės biudžetą (sąskaita LT24 73000101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 12,95 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.