- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-114-106-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00051-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- S. G., ir E
Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Stefa NaščenkovienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-114-106-2012Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00051-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.23.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2012 m. sausio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. G., a.k. „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Įskaitytas į bausmės laiką laikotarpis, išbūtas suėmime nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. kovo 25 d.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. A., kuris nuosprendžio neapskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir pardavė: jis, 2011 m. kovo 17 d., apie 12 – 13 val., Klaipėdoje, Varpų g., iš nenustatyto asmens, mokėdamas po 22 Lt už gramą, neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti, įgijo ne mažiau 0,411 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai parsigabeno, išfasavo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. kovo 23 d., apie 20 val. 15 min., šio buto koridoriuje neteisėtai už 15 Lt pardavė E. A. 0,411 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių). Šiais veiksmais S. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nurodo, kad iš bylos medžiagos neabejotinai matyti, kad iš esmės tik jo nuoširdus prisipažinimas padėjo atskleisti šio nusikaltimo padarymą ir nustatyti objektyvią tiesą byloje, kadangi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę disponavus narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis) nebuvo surinkta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis visiškai pripažino savo kaltę ne tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir dėl veikos, kuri jam nebuvo inkriminuota. Tai nuosprendyje konstatuoja ir pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog jo atsakomybę lengvina nuoširdus gailėjimasis, detalus savo veiksmų, nors ir nusikalstamų, tačiau jam neinkriminuotų, pripažinimas. Tokiu būdu jo visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" I dalies 16 punkto išaiškinimą, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, bei tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Apeliantas sutinka, kad pirmos instancijos paskyrė bausmę įstatymo sankcijos ribose arčiau minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos ir ta prasme nepažeidė BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas" nuostatų, tačiau skiriant bausmę iš esmės neatsižvelgė į jo asmenybę, o apsiribojo tik į tai, jog jis dirba. Vienok iš pateiktų duomenų aiškiai matyti, jog po nusikalstamos veikos padarymo, jis padarė labai rimtas ir ne formalias išvadas - įsidarbino, yra charakterizuojamas tik teigiamai, sukūrė šeimą, ir ją išlaiko, taip pat išlaiko savo žmonos nesantuokinį vaiką, tai yra gyvena prasmingą, normalų gyvenimo būdą, taip pat turi problemų su sveikata, anksčiau nėra nusikaltęs ir, kaip minėjo, visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir labai gailiuosi dėl padaryto nusikaltimo.
Mano, kad įvertinus visas šias aplinkybes galima būtų laikyti, jog šioje byloje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliantas ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Apeliantas teigia, kad jam tokios rūšies bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis S. G. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Vienintelė bausmė, numatyta už šią veiką, yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. S. G. paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas S. G. sankcijoje numatytą, mažesnę nei bausmės vidurkis, bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, yra neteistas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taigi apylinkės teismas išimtinių aplinkybių, kurios leistų S. G. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nenustatė.
Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vertinant nuteistojo S. G. teiginį, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ne tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir dėl veikos, kuri jam nebuvo inkriminuota ir gailisi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir švelninti bausmę nėra pagrindo. Aplinkybės, kurios, anot apelianto, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (oficialiai dirba, charakterizuojamas teigiamai, susituokė, išlaiko savo žmonos nesantuokinį vaiką) yra daugiau tipinės nei išimtinės. Jokių išimtinių aplinkybių nuteistasis S. G. savo apeliaciniame skunde nenurodė. S. G. nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekė nusikalstamu būdu pasipelnyti iš ypač žalingų ir pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų pardavimo. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog S. G. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. G., atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino ir jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir teisingumo principo įgyvendinimo reikalavimų nepažeidė.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.