Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities Vaiko teisių skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims I. T., V. T. dėl praleisto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnametės S. M. D. tėvas D. D. mirė 2021 m. birželio 1 d. N. S. M. D. 2017 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi nustatyta nuolatinė globa, globėjais paskirti I. T. ir V. T.. Skyrius 2021 m. birželio 21 d. raštu gavęs informaciją iš VMI apie mirusiojo D. D. palikimą kreipėsi į nepilnametės globėją I. T., nurodydamas, kad vaiko globėjai (rūpintojai), privalo ginti vaiko teises ir teisėtus interesus bei užtikrinti nepilnamečio globojamo (rūpinamo) vaiko teisę į mirusio tėvo palikimą Globėjams buvo pateikta informacija bei išaiškintos teisės ir pareigos dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Skyrius 2021 m. birželio 21 d., liepos 15 d. bei rugpjūčio 24 dienos raštais kreipėsi į nepilnametės S. M. D. globėjus ragindamas juos spręsti klausimą dėl mirusiojo D. D. palikimo priėmimo nepilnametės S. M. D. vardu, tačiau suinteresuoti asmenys I. T., V. T., atstovaujantys nepilnametės interesus pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą ar atsisakymą jį priimti nepilnametės globotinės Samantos M. D. vardu nepateikė.

Iš VMI pareiškėjui pateiktų duomenų nustatyta, kad paveldimą D. D. turtą sudaro: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriuje neišmokėta 7,58 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos suma, UAGDPB „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos - 568,76 Eur (2020 m. rugsėjo 25 d. duomenimis), piniginės lėšos L. B. AS banko sąskaitoje - 0,03 Eur, piniginės lėšos banko AB „Swedbank“ sąskaitoje 108,98 Eur. D. D. skolos sudaro: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui skolingas 417,83 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Taip pat D. D. atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos antstolių Aleksandro Selezniovo, L. P., R. V., Zeno Zenkevičiaus kontorose. Atsižvelgiant į tai, kad mirusio D. D. sukauptos lėšos apytiksliai yra 680 Eur, o skolos 417,83 Eur, galima daryti išvadą, kad bendra palikėjo skolų suma, galimai viršija palikimo vertę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 d. yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnį.

Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Suinteresuotiems asmenims I. T., V. T. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui pateikė pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnametės S. M. D. vardu atsisakyti priimti po jos tėvo D. D. mirties 2021 m. birželio 1 d. atsiradusį palikimą baigėsi 2021 m. rugsėjo 1 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės S. M. D. įstatyminiai atstovai I. T. ir V. T. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą, pareiškėjas tik įstatyminiams atstovams per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendinus nepilnametės S. M. D. teisės į tėvo D. D. palikimą, kreipėsi su prašymu į teismą, todėl buvo praleistas CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti arba atsisakyti jį priimti.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko įstatyminiai atstovai globėjais paskirti suinteresuoti asmenys I. T. ir V. T. šios pareigos įstatymo nustatytu terminu dėl teisinių žinių trūkumo neatliko. Jie 2021 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinime Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities Vaiko teisių skyriui nurodė, jog dėl teisinių žinių stokos bei šeimyninių aplinkybių neturi aplinkybių surinkti reikiamus dokumentus, todėl prašė pareiškėjos atlikti formalumus susijusius su palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimu ar atsisakymu jį priimti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui teisinis pagrindas kreiptis į teismą atsirado 2021 m. rugpjūčio 26 d., kuomet skyriuje buvo gautas suinteresuotų asmenų raštas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po D. D. mirties 2021 m. birželio 1 d., būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Byloje esantys pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai apie mirusiojo D. D. atžvilgiu vykdomus išieškojimus bei jam priklausančio turto vertę ir apimtį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl teismas sprendžia, jog mirusiojo D. D. turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko S. M. D. teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, juridinio asmens kodas 188752021, įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko, S. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, juridinio asmens kodas 188752021, teismo leidimą nepilnamečio vaiko S. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. birželio 1 d..

Nutartis dalyje dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Kita nutarties dalis neskundžiama.