Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-545-210/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
2A-545-210/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
Policijos Departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
A. B.
Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-545-210/2012Teisėja S. Gerybienė Proceso Nr. 2-29-3-03467-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.16.; 44.5.2.17.; 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos Departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Policijos Departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 23208 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Mažeikių r. PK viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui V. Š. 2007-09-02 apie 21.30 val. dirbant kartu su patruliu T. M. ekipaže (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba ekipažui (duomenys neskelbtini). Pagal pranešimą išvyko vienas ekipažas siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Asmenys, kurie buvo įtarti motorolerio vagyste, elgėsi agresyviai, nepakluso pareigūnų siūlymui vykti į policijos komisariatą, todėl vadovaujantis policijos veiklos nuostatomis buvo bandoma asmenis sulaikyti, uždėti spec. priemones – antrankius. Įvyko susistumdymas, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas V. Š.. Dėl patirtų sužalojimų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kad pareigūnas nukentėjo vykdydamas savo tarnybines pareigas. Vidaus tarnybos statutas numato, jeigu pareigūnas yra sužalotas tarnybos metu, priklausomai nuo sužalojimo laipsnio jam išmokama piniginė kompensacija. Būtent dėl patirtų sužalojimų pasipriešinus A. B., pareigūnui V. Š., patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, buvo išmokėta 23208 Lt kompensacija, tai yra 12 mėnesių dydžio kompensacija. Išmokėdamas kompensaciją policijos departamentas patyrė turtinę žalą. Ieškovas nurodė, jog CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs turi ją atlyginti pilnutinai. Be to, tai numato ir socialinio draudimo taisyklės, numato, kad išmokėtos išmokos patyrus traumą dėl kito kaltės, turi būti išieškomos regreso tvarka. Todėl reiškė ieškinį tai sumai, kuri buvo sumokėta pareigūnui V. Š., prašė jį tenkinti ir priteisti šią sumą iš atsakovo A. B..

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad savo veiksmais atsakovas nenusižengė jokiam įstatymui, todėl jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma jokia civilinė atsakomybė, kiek tai susiję su pareigūno V. Š. sužalojimu. Nežiūrint į tai, kad ikiteisminis tyrimas dabar yra atnaujintas, tačiau pradiniame etape jis buvo nutrauktas, nesant A. B. veikoje nusikaltimo sudėties. Atsakovo teigimu, policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, kai kuria prasme viršijo savo įgaliojimus, nes gavę A. M. pranešimą, kuris pirmiausia buvo telefoninis, jog du vyriškiai pavogė jo motorolerį, policijos pareigūnai iš karto nuvyko pas J. T., kuris su A. B. vartojo alkoholį, ir visiškai nesiaiškinę to dingusio motorolerio aplinkybių, nuspendė tuos du asmenis pristatyti į policijos komisariatą. Ar tam buvo teisėtas pagrindas, kyla klausimas, nes A. M. pareiškimas dar net nebuvo užregistruotas PK, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tad anot atsakovo, vežti jį į PK nebuvo nei pagrindo, nei būtinybės. Kadangi pareigūnai tų veiksmų ėmėsi savo iniciatyva, todėl pagal padarytus sužalojimus galima manyti, kad jie atsirado dėl labai aktyvių pareigūnų veiksmų, tai yra stumiant, suduodant ir panašiai. Kitas aspektas yra tas, kad visiškai neaišku, kurį iš tų asmenų: A. B., ar J. T. sulaikant, jiems besipriešinant buvo sužalotas V. Š.. Todėl atsakovas teigė, kad ieškinys nėra pagrįstas ir tokių įrodymų, kurie yra byloje, neužtenka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) priteisė iš atsakovo A. B. ieškovui Policijos Departamentui prie LR Vidaus Reikalų ministerijos 23208 Lt žalos atlyginimo; 2) priteisė valstybei iš atsakovo A. B. 696,24 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 20,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad pareigūnas V. Š. buvo sužalotas jam atliekant tarnybines pareigas. Pats V. Š., liudytojai V. D., I. P., D. V., A. M. teismo posėdyje parodė, kad tada sulaikomi asmenys priešinosi, atsakovą A. B. konkrečiai sulaikinėjo pareigūnas V. Š. ir liudytojas V. D. bei pats V. Š. aiškiai parodė, kad būtent A. B. ir sužalojo V. Š.. Teismas pripažino, kad atsakovas A. B. sulaikomas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, policijos pareigūnui V. Š. atliekant tarnybines pareigas, jį sužalojo. Teismo vertinimu, atsakovas buvo sulaikomas dėl galimai padarytos dviračio vagystės, iškart po jos padarymo, todėl jis galėjo ir turėjo suprasti, kas vyksta, galėjo ir turėjo suvokti bei valdyti savo veiksmus. Teismas laikė įrodytu, jog A. B. priešinosi ir jį sulaikinėjo būtent V. Š.. Todėl atmetė atsakovo A. B. argumentus, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams, ir kad jis tik buvo užgulęs, siekiant apsaugoti, savo draugą, nes tokie jo parodymai nuneigti kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų visuma ir policijos pareigūnų parodymais. Todėl teismas padarė išvadą, kad nustatyti atsakovo A. B. neteisėti veiksmai (pasipriešinimas jį sulaikant), jų pasekmės (sužalojimas), priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens (atsakovo) kaltė ir pripažino, jog egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei liudytojų ir proceso dalyvių parodymus, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Nutarimas dėl atsakovo ir J. T. sulaikymo ir atvesdinimo nebuvo priimtas, todėl esant tokioms aplinkybėms pareigūnai neturėjo teisės naudoti prievartos, tam, kad pristatyti į policijos komisariatą o neteisėtai sulaikomi atsakovas ir J. T. turėjo teisę nepaklusti jėgą prieš juos naudojantiems pareigūnams ir atsisakyti su jais vykti. Be to, ikiteisminis tyrimas iki šiol nebaigtas, todėl nėra aišku, ar atsakovas ir J. T. bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o gal kils tik administracinė atsakomybė. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad būtent atsakovo aktyvių veiksmų pasėkoje buvo sužalotas pareigūnas V. Š.. Atsakovas nurodo, kad visiškai neaišku, kodėl civilinė atsakomybė šiuo atveju taikytina tik jo atžvilgiu, kodėl į bylą atsakovu nepatrauktas ir J. T..

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Policijos Departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija ištirtų ir teisiškai įvertintų duomenų pagrindu konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

IV. 1. Dėl sąlygų civilinei atsakomybei (pareigai atlyginti kito asmens padarytą žalą (atgręžtinio reikalavimo teisė)) kilti.

Teisėjų kolegija vertindama apelianto teisinius argumentus primena, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė teismo regreso tvarka priteisti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl žalos atlyginimo pareigūnui V. Š., kuriam, patyrus dėl atsakovo A. B. veiksmų lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, buvo išmokėta 23208 Lt kompensacija, tai yra 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-09-02 policijos pareigūnas V. Š. kartu su kitais pareigūnais, atliko tarnybines pareigas vykdė atsakovo, įtariamo teisės pažeidimo padarymu, sulaikymą tikslu pristatyti jį į policijos įstaigą. Atsakovas A. B., vengdamas paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui ir stengdamasis ištrūkti, sulaikomas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, ir policijos pareigūnui V. Š. atliekant tarnybines pareigas, jį sužalojo.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Anot teismo, byloje ištirtais įrodymais nustatyti:

atsakovo A. B. neteisėti veiksmai (pasipriešinimas jį sulaikant);

jų padariniai (policijos pareigūno, einančio jam pavestas tarnybos pareigas sužalojimas;

dėl šio sužalojimo jam išmokėta įstatymo nustatyto dydžio kompensacija;

priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių,

bei atsakingo asmens (atsakovo) kaltė.

Todėl pripažino ieškinį tenkintinu.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei dėl šių argumentų. Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma liudija, kad pareigūnai, tame tarpe ir V. Š., nurodytu ieškinio pareiškime metu atliko savo tarnybines pareigas, t. y. veikdami jiems įstatymo suteiktų administracinių įgalinimų rėmuose, gavę pranešimą apie galimai įvykdytą teisės pažeidimą – motorinio dviračio vagystę, nuvykę į įvykio vietą išsiaiškinti įvykio aplinkybes, patyrė įtariamų asmenų pasipriešinimą, nesutikimą vykti su pareigūnais į policijos komisariatą svarbių įvykio ištyrimui aplinkybių nustatymui, asmenybių nustatymui ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimui. Tokia išvada daroma įvertinus byloje apklaustų liudytojų – V. D., V. Š., I. P., D. V., A. M. parodymus, taip pat 2007-10-09 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl aptariamo įvykio, taip pat kitus įrodymus, bei juos susiejus su Policijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad joje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareigūnai šiuo konkrečiu atveju veikė pažeisdami teisės aktais jiems suteiktus įgalinimus, arba juos viršijo, pažeisdami kitų asmenų pilietines ir asmenines teises. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje byloje ir kiti aptariamame įvykyje dalyvavę asmenys iki šios bylos nagrinėjimo teisme neskundė pareigūnų veiksmų, neteigė, kad atliekant jiems tarnybos pareigas buvo viršyti jų įgalinimai, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

Policijos veiklos įstatymo 18 str. nustato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. To paties Policijos veiklos įstatymo 21 str. nurodoma, kad pareigūnai gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar galimai įvykdytą kitokį teisės pažeidimą privalo imtis priemonių tokiai veiklai ar kitam teisės pažeidimui užkirsti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, galimai susijusius su tokia veika. Taigi šios ir kitos įstatymo nuostatos pagrindžia nukentėjusių pareigūnų (V. Š. ir kitų) veiksmų teisėtumą ir paneigia apelianto teiginius apie tai, kad policijos pareigūnai sulaikydami jį ir vartodami prieš jį specialias priemones pažeidė įstatymo reikalavimus. Nors dėl šio įvykio dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas (nutarimas ar nuosprendis), tačiau įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareigūnas V. Š. buvo įvykio metu sužalotas, padarant jam lengvą sveikatos sutrikdymą yra pakankamai. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar sveikata pareigūnui buvo sutrikdyta tyčiniais veiksmais ar dėl neatsargumo, elgiantis nerūpestingai ir neapdairiai, nesiekiant žalingų padarinių. Teisės aktais nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo paklusti teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams ir reikalavimams, elgtis taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims ar jų turtui, nebent tai būtų padaryta dėl būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo. Šios bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas A. B. veikė būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis. Įvykyje dalyvavo net keturi policijos pareigūnai, kartu buvo ir kitų civilių asmenų, nei A. B. nei kitam asmeniui J. T. joks pavojus nei jų sveikatai, nei turtui negrėsė. Byloje taip pat nustatyta, kad V. Š. nukentėjo nuo A. B. veiksmų. Tai patvirtino dalis byloje apklaustų liudytojų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl žalos atsakingas būtent atsakovas A. B.. Teismas įrodymus įbertino pagal savo vidinį įsitikinimą, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

IV. 2. Dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisės teisinio reglamentavimo

Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Todėl kolegija dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas tinkamai įvykdė pareigą įrodyti ne tik atsakovo prievolę atlyginti patirtus ieškovo nuostolius, bet ir nuostolių dydį, nes sužalotam pareigūnui apskaičiavo ir išmokėjo kompensaciją pagal specialiųjų teisės aktų normas – Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 ir Vyriausybės 2004-09-02 nutarimo Nr. 1130 nuostatas, o atsakovas nepaneigė šios kompensacijos dydžio pagrįstumo. Taigi Policijos departamentas įgijo regreso teisę į atsakovą dėl visos išmokėtos kompensacijos dydžio, nes tokia atgręžtinio reikalavimo teisė nustatyta Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 26 str., CK 6.280 str. 1 d.. Teismas pripažįsta, kad išmokėta kompensacija yra susijusi su policijos pareigūnui atsakovo sulaikymo metu padaryta žala. Ji išmokėta iš lėšų, skirtų policijos pareigūnams drausti nuo nelaimingų atsitikimų ir kompensacijoms išmokėti. Kompensacijos paskirtis, minėta, yra socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigūnų profesinės veiklos specifiką bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigūnams socialinį draudimą.

Grįžtant prie nagrinėjamos bylos faktų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo veiksmais buvo sužalotas jį sulaikęs policijos pareigūnas. Šiam pareigūnui, t. y. viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui V. Š. 2007-11-05 LR VRM medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos duomenimis nustatyta dešinės plaštakos penktojo piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas. Pareigūnui Mažeikių rajono PK išmokėjo 23208 Lt (12 mėnesinių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas, kurią pervedė komisariatui Policijos departamentas. Taigi pareigūnui V. Š. atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003-04-29 įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 str. 3 d. 6 p.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007-11-22 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 06/05-08/05, konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“, 40 straipsnis inter alia neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija apskritai įpareigoja valstybę paisyti socialinio (materialinio) pobūdžio garantijų realumo imperatyvo. Sužalotam pareigūnui 23208 Lt kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos). Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 str. 3 d.). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė specialiųjų teisės aktų normas. Ir pagrįstai tenkino ieškinį visa jo apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą .

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Danutė BurbulienėBirutė Simonaitienė