- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-152-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03134-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui, nukentėjusiajai S. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartimi, kuria panaikintas lygtinis paleidimas ir A. B. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių ir 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019-11-27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-21 10.20 val. iki 2019-03-21 16.46 val. 1 (viena) diena bei visiškai įskaitytas laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartį.
A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 21 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku romų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo vieną folijos lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00003 g., kurią laikė su savimi dešinės rankos kumštyje, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo 12 vnt. violetinės spalvos tablečių „XANAX 1 mg“ ir vieną tokios pat tabletės fragmentą, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alprazolamas, kurios bendra masė yra 0, 0125 g., kurias laikė dešinės pusės striukės kišenėje, kol 2019-03-21, 10.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-01-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku name, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs iš sugyventinei S. B. priklausančio žalios spalvos rankinuko AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą S. B. vardu, tokiu būdu, neturėdamas minėtos mokėjimo kortelės savininko leidimo, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė su savimi iki 2019-01-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol minėtą mokėjimo kortelę grąžino S. B.. Šiais savo veiksmais A. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą S. B. vardu, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodamas minėtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2018-12-27, 16.28 val., minėtą elektroninę mokėjimo priemonę įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir, surinkęs PIN kodą, iš S. B. banko sąskaitos išgrynino 400 eurų bei apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, 400 eurų vertės turtą, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą S. B. vardu, 2018-12-27 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau negu 2018-12-27, 16.28 val., degalinėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, t. y. atsiskaitė už prekes 8,29 eurų sumai bei apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, 8,29 eurų vertės turtą, tokiais savo veiksmais A. B. apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, viso 408,29 eurų vertės, turtą. Šiais savo veiksmais A. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog A. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo narkorinėmis ir psichotropinėmis medžiagos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismas išanalizavęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą vertino, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje apylinkės teismas darė išvadą, jog A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gedvydas Vaivada (toliau – ir prokuroras) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:
- BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams;
- BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams;
- BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Subendrinti šias bausmes iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Šią galutinę subendrintą bausmę subendrinti su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu dalimi, ir galutinę bausmę paskirti 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
5.1. Prokuroras, cituodamas pirmosios instancijos teismo argumentus bei išvadas dėl nuteistojo A. B. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, teismų praktiką bei BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendis, kuriuo A. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Skunde nurodoma, kad:
5.2. Pirmosios instancijos teismas išvadas apie išteisintojo nekaltumą padarė neįvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumos, nors BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
5.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas teoriškai aptarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, taip pat trumpai išdėstė posėdžio metu duotus A. B., S. B., R. B. parodymus ir priėjo išvados, kad būtent teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka tikrovę ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį, konstatuodamas, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti S. B. parodymai yra melagingi. Prokuroro nuomone, teismas turėjo įvertinti bei išanalizuoti ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, sugretinti jas su teisiamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, duotais parodymais, sulyginti su kitais objektyviais duomenimis ir tik tada priimti galutines išvadas.
5.4. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamų veikų aplinkybės buvo nustatytos remiantis ne tik pareiškėjos, įtariamojo, liudytojos parodymais, bet ir kitais, objektyviais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja (įspėta dėl melagingų parodymų davimo) nukentėjusioji S. B. parodė, kad iš rankinuko dingo „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė su PIN kodu, iš pradžių A. B. neigė paėmęs kortelę, paskutinį kartą kortelę matė 2018-12-20, kadangi tą dieną buvo nuvykusi į „Sodrą“, 2019-01-05 A. B. grąžino jai kortelę ir neigė, kad nusiėmė vaiko pinigus. 2019-01-07 S. B. kreipėsi į banką ir sužinojo, kad pinigai nuimti „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir duomenys apie S. B. sąskaitos finansines operacijas. Pasak prokuroro, iš šių nustatytų duomenų akivaizdu, kad S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitus patvirtina.
5.5. Taip pat skunde nurodoma, kad šiuos S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei surinktus duomenis patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo A. B. parodymai. Jis nurodė, kad iš rankinuko, tiksliai laiko nurodyti negali, paėmė S. „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę ir surinkęs PIN kodą, bankomate (duomenys neskelbtini), nusiėmė 400 eurų, juos išleido narkotikams bei atsiskaitė su minėta kortele degalinėje. Apklausos metu A. B. parodė, kad S. suprato, kad jis iš jos pavogė jos mokėjimo kortelę ir išsigrynino vaikui skirtus pinigus, todėl ji jam reiškė pretenzijas ir liepė grąžinti pinigus.
5.6. Prokuroras, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus S. B. ir A. B. nurodytas aplinkybes su teisiamojo posėdžio nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad tai yra gynybinė versija, siekiant išvengti A. B. atsakomybės, nes ji yra deklaratyvi ir paremta tik subjektyviais A. B. artimųjų paaiškinimais. Prokuroro nuomone, būtent teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, todėl turėtų būti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir A. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
5.7. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus prokuroras mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 nuosprendis dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių yra naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas) ir A. B. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
6. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji S. B. pasisakyti nepageidavo.
8. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
10. Prokuroras apeliaciniu skundu mano, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarė netinkamas išvadas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Taip pat nurodoma, kad pirmosios teismas turėjo įvertinti bei išanalizuoti ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, sugretinti jas su teisiamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis bei proceso dalyvių duotais parodymais, sulyginti su kitais objektyviais duomenimis ir tik tada priimti galutines išvadas.
11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą dėl A. B. veiksmų ir nepagrįstai jį išteisino pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
12. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal suformuotą teismų praktiką elektroninė mokėjimo priemonė ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys nuosavybės teise priklauso eminentui (šiuo atveju AB „Swedbank“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis šiomis priemonėmis. Todėl kiekvienam trečiajam asmeniui šios priemonės yra svetimos, o jų laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį nulemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys yra svetimi.
13. BK 215 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją.
14. Abi nusikalstamos veikos, aptartos šios nutarties 12 ir 13 punktuose, padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimų elektroninių mokėjimo instrumentų įgijimas ir laikymas bei finansinės operacijos inicijavimas, pasinaudojus šiais instrumentais, yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą).
15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. B. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, vertino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios S. B. parodymai yra melagingi ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad tiek kaltinamasis A. B., tiek nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad elektroninė banko kortelė nors iš esmės priklauso S. B., tačiau yra bendro naudojimo, jai (nukentėjusiajai) leidus, o net paprašius, A. B. nuėjo ir nuėmė iš elektroninės banko kortelės prašomus pinigus, kuriuos iš esmės panaudojo vaiko reikmėms. Apylinkės teismas, įvertinęs tokias teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, t.y. kad nukentėjusioji S. B. banko kortelę perdavė pati, kaltinamasis žinojo banko kortelės PIN kodą, darė išvadą, jog šiuo atveju neegzistuoja BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes elektronine mokėjimo kortele buvo naudojamasi leidžiant tai daryti ir konstatavo, jog A. B. veiksmuose nėra tyčios, dėl to neegzistuoja ir sukčiavimui būdingų požymių, o būtent – apgaulės požymio, turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdo.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados šioje dalyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas išteisindamas kaltinamąjį A. B. įrodymus įvertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, netinkamai lygino įrodymus tarpusavyje, klaidingai juos vertino dėl turinio. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 3 d., 4 d.).
18. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2016). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010).
19. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad perdavus bylą į teismą kaltinamasis (išteisintasis) A. B. ir nukentėjusioji S. B. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tiek išteisintasis A. B., tiek nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad elektroninė banko kortelė, nors ir priklauso S. B., tačiau yra bendro naudojimo, jai (S. B.) leidus ir net paprašius, A. B. nuėjo ir nuėmė iš elektroninės banko kortelės prašomus pinigus, kuriuos panaudojo vaiko reikmėms. Nukentėjusioji S. B. taip pat tvirtino, kad banko kortelę A. B. ji perdavė pati, o išteisintasis A. B. žinojo banko kortelės PIN kodą. Tokį parodymų keitimą išteisintasis A. B. grindė tuo, kad bijojo suėmimo, tuo metu vartojo narkotines medžiagas, buvo abstinencijos būsenoje, prisipažino kaltu advokato bei tyrėjos siūlymu. Nukentėjusioji S. B. nurodė, jog pareiškimą parašė dėl to, kad A. B. tuo metu vartojo narkotikus, ji nerado būdo kaip atpratinti A. B. nuo priklausomybės, todėl manė, kad kalėjimas vienintelis jo išsigelbėjimas. Tokius išteisintojo ir nukentėjusios parodymus tvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. B., kuri nurodė, kad žinojo, jog nukentėjusioji parašė melagingą pranešimą apie nebūtus nusikaltimus, bet abi jos norėjo, kad išteisintasis A. B. nevartotų narkotikų. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius išteisintojo A. B. ir nukentėjusiosios S. B. teismo posėdžių metų duotus parodymus, daro išvadą, kad jie yra melagingi, jų tikslas suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, o liudytojos R. B. parodymai duoti siekiant, kad kaltinamasis A. B. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
20. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės buvo nustatytos remiantis ne tik nukentėjusiosios S. B., kaltinamojo (išteisntojo) A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais objektyviais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-22 apklausta kaip liudytoja ir būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, nukentėjusioji S. B. parodė, kad iš rankinuko dingo „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė su PIN kodu, iš pradžių A. B. neigė paėmęs kortelę, paskutinį kartą kortelę matė 2018-12-20, kadangi tą dieną buvo nuvykusi į „Sodrą“, 2019-01-05 A. B. grąžino jai kortelę ir neigė, kad nusiėmė vaiko pinigus, po ko 2019-01-07 ji (S. B.) kreipėsi į banką ir sužinojo, kad pinigai nuimti „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Iš esmės tapačias aplinkybes nukentėjusioji S. B. nurodė ir savo 2019-01-14 pareiškime, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 8). Nesivadovauti šiais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kurie atitinka tikrovę – nėra pagrindo, nes būtent tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir duomenys gauti iš AB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. atsakymas bei pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos S. B. vardu, išrašas už laikotarpį nuo 2018-12-20 iki 2019-01-05, bei bankomato (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b.l. 25-30), kurios buvo apžiūrėtos 2019-02-13 kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 31-33), iš kurių matyti (nuotraukos titruose yra matomos operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija), jog 2018-12-27 16.28 val. iš minėtos banko sąskaitos nuotraukose vaizduoto vyriškio (apsirengusio tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašaus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta) pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti grynieji pinigai – 400 eur. Taip pat 2018-12-27 atsiskaityta degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ viso 8,29 eur sumai.
22. Aptartus duomenis šios nutarties 21 punkte patvirtina ir paties išteisintojo A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuris 2019-03-21 apklaustas kaip įtariamasis neneigė, kad iš rankinuko, tiksliai laiko nurodyti negali, paėmė S. „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę; surinkęs PIN kodą, bankomate (duomenys neskelbtini), nusiėmė 400 eurų, juos išleido narkotikams, taip pat atsiskaitė su minėta kortele degalinėje; S. B. suprato, kad jis (A. B.) pavogė jos mokėjimo kortelę ir išsigrynino vaikui skirtus pinigus, todėl ši A. B. reiškė pretenzijas ir liepė grąžinti pinigus (b.l. 80-82). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis 2019-05-30, A. B. prašė vadovautis jo parodymais duotais 2019-03-21, nurodydamas, kad jie yra išsamūs ir jų nekeičia (b.l. 88-90).
23. Išteisintojo bei nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos Ž. V. (vyresniosios tyrėjos) parodymai, iš kurios parodymų seka, kad A. B. apklaustas įtariamuoju pilnai pripažino kaltę, ir nors jis painiojosi dėl banko kortelės pavogimo, tačiau davė iš esmės nuoseklius parodymus, kurie užfiksuoti jo apklausos protokole iš jo žodžių. A. B. suprato, kad pareiškimą parašė jo sugyventinė S. B., kuri buvo susijaudinusi, galimai dėl to, kad pirmą kartą dalyvavo apklausoje policijoje. Apie išteisintojo ir nukentėjusiosios keliamą versiją dėl A. B. suėmimo, liudytoja Ž. V. nurodė, kad apie suėmimą jokios kalbos nebuvo, A. B. tik klausė ar bus paleistas, jam buvo išaiškinta, jog jis bus paleistas iš karto po apklausos, ką patvirtina ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b.l. 74).
24. Taigi, vertinant teisiamojo posėdžio metu A. B., nukentėjusiosios S. B. ir liudytojos R. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir aptartus šios nutarties 19-23 punktuose, teisėjų kolegija pritaria prokuroro išvadai, kad šių asmenų parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, t.y. kad elektroninė banko kortelė priklausanti S. B. yra bendro naudojimo, o S. B. leidus bei paprašius A. B. šis ir nuėmė iš elektroninės banko kortelės prašomus pinigus vaiko reikmėms, yra gynybinė pozicija iškelta tik bylą nagrinėjant teisme, siekiant A. B. išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus ir paremta vien tik subjektyviais A. B. artimųjų paaiškinimais. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent teisiamojo posėdžio metu duoti išteisintojo bei nukentėjusiosios parodymai, priešingai nei vertino skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, yra nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (aptartais šiuo nuosprendžiu) bei ikiteisminio tyrimo metu duotais išteisintojo A. B. bei S. B. parodymais, nes jie sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir neabejotinai patvirtina, kad A. B., paėmęs iš sugyventinei S. B. priklausančio rankinuko AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, kuri priklauso emitentui (šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini)“) ir pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis šiomis priemonėmis, tokiu būdu, neturėdamas minėtos mokėjimo kortelės savininko leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę išduotą S. B. vardu, nutylėdamas šį faktą ir žinodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – grynuosius pinigus, tęsdamas nusikalstamą veiką A. B. iš bankomato nuėmė iš nukentėjusiosios sąskaitos grynuosius pinigus bei tęsdamas nusikalstamą veiką neteisėtai atliko ir finansinę operaciją degalinėje, atsiskaitydamas už prekes, tuo apgaule įgijo svetimą S. B. priklausantį, viso 408,29 eur vertės, turtą. Tokie A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir patvirtina šių nusikaltimų sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimą.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 nuosprendis dalyje dėl A. B. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikintinas ir A. B. atžvilgiu šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog:
26. A. B. laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-01-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku name adresu Geležinė g. 30, Vilniuje, paėmęs iš sugyventinei S. B. priklausančio žalios spalvos rankinuko AB “ (duomenys neskelbtini) ” banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)...... (duomenys neskelbtini) (pilnas kortelės numeris nėra banko pateiktas), išduotą S. B. vardu, tokiu būdu, neturėdamas minėtos mokėjimo kortelės savininko leidimo, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė su savimi iki 2019-01-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol minėtą mokėjimo kortelę grąžino S. B., tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
27. Taip pat A. B. žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB “ (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)...... (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodamas minėtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2018-12-27 16.28 val. minėtą elektroninę mokėjimo priemonę įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir, surinkęs PIN kodą, iš S. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 400 eurų bei apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, 400 eurų vertės turtą,
jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB “ (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)...... (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. vardu, 2018-12-27 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau negu 2018-12-27 16.28 val., degalinėje (duomenys neskelbtini) neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, t. y. atsiskaitė už prekes 8,29 eurų sumai bei apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, 8,29 eurų vertės turtą, tokiais savo veiksmais A. B. apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, viso 408,29 eur vertės, turtą ir tuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
28. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad A. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, išsprendžiami bausmės skyrimo ir kiti klausimai.
29. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
30. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato penkias alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijos numato tik tris alternatyvias bausmės rūšis- baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
31. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje skirdamas bausmes atsižvelgia į tai, jog padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, priskirtini vieno nesunkaus (182 straipsnio 1 dalis) ir dviejų apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai, į A. B. tyčios kryptingumą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą bei jį charakterizuojančią medžiagą – nedirba, praeityje teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka už sistemingus pažeidimus (b.l. 105-109). Teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nustatyta, kad A. B. šiuos nusikaltimus, taip pat ir nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (prokuroras šioje dalyje apeliacinio skundo nepadavė ir bausmės skyrimo neginčija) padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartimi (neatlikęs 1 metų 6 mėnesų 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo). Šiuo metu jis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria A. B. paanaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (neatliktos bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo metu – 9 mėnesiai ir 27 dienos). Tokios aplinkybės A. B. charakterizuoja itin neigiamai bei rodo jo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. B. už atskirus nusikaltimus skiriant straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, t.y. už nesunkaus nusikaltimo (BK 182 str. 1 d.) padarymą vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę, už apysunkių (BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.) – mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei baudžiamajame įstatyme nustatytas jos vidurkis.
32. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskirtas bausmes bendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą. Toks prašymas netenkintinas, kadangi BK 214 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis A. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, kurios yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl skirtinos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 pnktu (taikant apėmimą), po ko subendrinta bausmė bendrintina su bausme skirtina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (taikant dalinį sudėjimo būdą).
33. Atsižvelgiant į tai, kad A. B., kaip ir minėta, nusikalstamas veikas šioje baudžiamojoje byloje padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, t.y. neatlikęs paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, o šiuo metu jis atlieka bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį (kuria A. B. paanaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies), šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė, bendrintina su 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi neatlikta bausmės dalimi (neatliktos bausmės dalis šios nuosprendžio priėmimo metu – 9 mėnesiai ir 27 dienos), vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punku,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsni 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti A. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą - 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir A. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią paskirtą subendrintą bausmę (dvejus metus laisvės atėmimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį) subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti A. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metus 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu pakirtą subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi neatlikta bausmės dalimi (neatliktos bausmės dalis šio nuosprendžio paskelbimo dienai – 9 mėnesiai ir 27 dienos), taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir A. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metus 8 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2020 m. kovo 6 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. B. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-21 10.20 val. iki 2019-03-21 16.46 val. 1 (vieną) dieną.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.