Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-02-19 · Civilinė byla Nr. 2A-123-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-19
Bylos Nr.
2A-123-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
P., P. R.
Atsakovas
A. U.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A29-123/08

Teisėja Jadvyga Mardosevič Procesinio sprendimo kategorija 30.2.; 30.9.1.;

121.21.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 19 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovams P. R. , P. R. , jų atstovui adv. Adomui Kunčiui, atsakovo atstovui adv. Algirdui Stakeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų P. R. ir P. R. ieškinį atsakovui A. U. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai P. R. ir P. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal prie ieškinio pridėtą gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektą ieškovams priskiriant patalpas: verandą, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-1, kurios dydis - 4,31 kv.m., prieškambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-2, kurio dydis - 4,24 kv.m., kambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. l-3, kurio dydis - 33,04 kv.m., kurių bendras plotas 41,58 kv.m.; o atsakovui A. U. priskirti gyvenamojo namo patalpas: koridorių, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-1, kurio dydis - 4,44 kv.m., virtuvę, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-2, kurios dydis - 15,48 kv.m., koridorių, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-3, kurio dydis - 10,12 kv.m., kambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-4, kurio dydis - 27,28 kv.m., kurių bendras plotas 57,32 kv.m. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai 2006-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Minėta pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai nuosavybės teise taip pat įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinius pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis priklauso atsakovui A. U. 2007-03-13 ieškovas P. R. kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą atidalinti gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra. Atsakovas, atsakydamas į šį prašymą, pasiūlė aptarti ir padaryti keletą pakeitimų ieškovo pateiktame atidalijimo projekte, tačiau konkrečių pasiūlymų dėl atidalijimo projekto nepateikė. 2007-04-23 ieškovas pakartotinai registruotu laišku išsiuntė atsakovui pareiškimą į atsiliepimą į prašymą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Į šį ieškovo prašymą atsakovas nereagavo ir jokių pasiūlymų dėl galimų derybų, susijusių su turto atidalijimu, ar turto atidalijimo būdų nepateikė. Ieškovai parengė gyvenamojo namo atidalijimo projektą, atsakovas su ieškovų projektu nesutiko, tačiau savo atidalijimo varianto nesiūlė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Ieškovai, siekdami atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai ir pagal įstatymus įgyvendino savo kaip bendraturčių teisę, bendradarbiavo su gyvenamojo namo bendraturčiu, tačiau nesant jo noro geruoju išspręsti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, buvo priversti kreiptis į teismą, kad jis išspręstų tarp šalių kilusį ginčą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-11-08 sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Nutraukė ieškovų P. R. ir P. R. bei atsakovo A. U. 98,90 kv.m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atidalino ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą pagal ieškovų pateiktą namo atidalijimo parengtą projektą, ieškovams priskiriant patalpas - verandą, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-1, kurios dydis - 4,31 kv.m., prieškambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-2, kurio dydis - 4,24 kv.m., kambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. l-3, kurio dydis - 33,04 kv.m., kurių bendras plotas 41,58 kv.m., atsakovui priskiriant gyvenamojo namo patalpas - koridorių, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-1, kurio dydis - 4,44 kv.m., virtuvę, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-2, kurios dydis - 15,48 kv.m., koridorių, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-3, kurio dydis - 10,12 kv.m., kambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-4, kurio dydis - 27,28 kv.m., kurių bendras plotas 57,32 kv.m.

Teismas konstatavo, kad atsakovas iš principo neprieštarauja, jog būtų atidalinta ieškovams priklausanti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir kad teikė ieškovams savo konkrečius pasiūlymus, tačiau nei prie atsiliepimo, nei bylos nagrinėjimo metu jokių savo pasiūlymų nepateikė. Atsakovo atsiliepime nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai dėl kelio pločio nėra patvirtinti jokiais įrodymais, be to ieškovai prašo atidalinti tik dalį gyvenamojo namo, todėl dėl aukščiau nurodytų atsakovo argumentų teismas nepasisakė. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo nurodytais motyvais, jog ieškovams ir atsakovui priklausančio namo dalies atidalijimas šiuo metu negalimas, nes ieškovai neteisėtai - be atsakovo sutikimo rekonstravo namo verandą. Iš ieškovų, jų atstovo paaiškinimų matyti, kad išties ieškovai savo naudojamojoje namo dalyje pristatė verandą. Tą faktą patvirtina savavališkos statybos aktas. Tačiau, kaip ieškovai, taip ir atsakovo atstovas patvirtino, kad veranda buvo pastatyta ieškovų lėšomis ir ieškovų namo naudojamojoje dalyje, ieškovams priklausančiame žemės sklype. Atsakovo atstovas pripažino, jog jokių duomenų, patvirtinančių, kad verandos rekonstrukcija kaip nors trukdytų atsakovui naudotis atsakovo naudojama namo dalimi pagal nusistovėjusią tvarką, nėra, ir pateikti tokių įrodymų jis negali. Taigi, ieškovai parengė gyvenamojo namo atidalijimo projektą, atsakovas su ieškovų projektu nesutiko, tačiau savo atidalijimo varianto nesiūlė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai dėl nesutikimo dėl namo atidalijimo nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas nurodė, kad CK 4.80 str. l d. numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 str. 2 d. įtvirtina bendraturčio teisę į jo dalies atidalinimą iš bendrosios nuosavybės su sąlyga, kad daiktas gali būti padalintas natūra, jo padalinimas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys žalos daiktui bei jo paskirčiai. Minėta teisės norma nustato sąlygą, kad esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad pasirinktas atidalinimo būdas priimtinausias, jog jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (LAT 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Teismas konstatavo, jog šalims priklausantį gyvenamąjį namą sudaro du butai. Elektros įvadas ir apskaita kiekvienam butui yra įvesta atskirai, šildymas - krosninis, krosnis įrengta kiekvienam bute atskirai, vandentiekio ir kanalizacijos gyvenamajame name nėra, kitų bendrų įrenginių bei inžinerinių tinklų nėra. Ginčo šalys naudojasi bendru šuliniu, prie kurio yra tiek ieškovų, tiek atsakovų priėjimas. Iš ieškovų pateikto atidalijimo projekto matyti, kad pagal ieškovų siūlomą atidalijimo projektą būtų suformuotos dvi atskiros, izoliuotos viena nuo kitos gyvenamosios patalpos, kurių vertė nesumažėtų, į ieškovams ir atsakovui priskirtinas patalpas galima patekti per atskirus įėjimus, pažymėtus atidalijimo projekte. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai prašo atidalinti iš bendrosios nuosavybės namo dalį, kuri yra jų naudojama, o atsakovui prašo priskirti namo dalį, nuolat naudojamą atsakovo, padarė išvadą, kad ieškovų siūlomas atidalijimo planas yra įmanomas ir nepažeis šalių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai bei atitinka visus pagrindinius daikto atidalinimo principus. Taip pat pažymėjo, jog pagal ieškovų pateiktą atidalijimo projektą atsakovui tektų didesnė gyvenamojo namo dalis, t.y. 57,32 kv.m., kas sudaro 57,95 proc. viso bendro gyvenamojo namo ploto, o ieškovams - 41,58 kv.m. gyvenamojo namo. Kompensacijos už tai, jog atsakovui atitenka didesnė gyvenamojo namo dalis, ieškovai nereikalauja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, pažeidžia atsakovo turtines teises. Liko neatidalintos atsakovui ir ieškovams priklausančios gyvenamojo namo palėpės dalys, esančios virš jiems atidalintų patalpų. Atidalintos patalpos yra skirtingose namo dalyse, todėl turėjo būti atidalintos ir palėpės dalys esančios virš atidalintų patalpų. Tačiau atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui ir ieškovams priklausančias dalis palėpės nebuvo sąlygų, nes ieškovai pradėję ir vykdydami savavališkus namo rekonstrukcijos darbus neteisėtai užėmė dalį ir atsakovui priklausančios palėpės. Skundžiamu sprendimu teismas iš dalies įteisino savavališką ieškovų namo rekonstrukciją. Teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo nurodytais motyvais, jog ieškovams ir jam priklausančių namo dalių atidalijimas šiuo metu negalimas, nes ieškovai neteisėtai - be atsakovo sutikimo rekonstravo namo verandą ir verandos stogu (stogo karkaso gegnėmis) neteisėtai uždengė 3,07 kv.m. atsakovui priklausančios palėpės erdvės, esančios virš atsakovui atidalintos 2-3 (10,12 kv.m.) patalpos lubų išorinės perdangos ir stogo. Tai yra vienas ieškovo pastatyto stogo šlaitas (nuosvira) užima 3,07 kv.m. ploto erdvės virš atsakovui priklausančios palėpės grindų. Kadangi ieškovų stogo karkaso šlaito nuosvira prasideda ir atremta į atsakovui priklausančios patalpos 2-3 (10,12 kv.m.) išorinės sienos viršų, atsakovui nėra galimybės palėpėje naudotis jam priklausančiu plotu, nes virš jo ploto pastatytas ieškovo stogas, todėl pažeista atsakovo naudojimosi teisė jam priklausančia nuosavybe. Nors sprendime nurodyta, kad atsakovas siūlė aptarti ir padaryti keletą pakeitimų ieškovo pateiktame atidalijimo projekte, tačiau teismas nenurodė kokie buvo atsakovo pasiūlymai padaryti pakeitimus. Atsakovas siūlė ieškovui nuardyti savavališkos patalpų rekonstrukcijos metu pastatytą stogą virš atsakovui priklausančios palėpės dalies ir savo stogu uždengti tik jam priklausančias palėpės patalpas. Atsakydamas į ieškovo pakartotinai registruotu laišku jam atsiųstą 2007-04-23 pareiškimą atsakovas ieškovui žodžiu pakartojo tą patį reikalavimą, nugriauti stogą ieškovo pastatytą virš jam priklausančios palėpės dalies. Savavališkai pastatyto stogo nuardymo projektą privalėtų parengti ir pateikti ieškovai. Kadangi savo prieštaravimus atsakovas grindė neteisėtos statybos faktu, teismas privalėjo prie civilinės bylos Nr. 2-1739-577/2007 prijungti administracinę bylą, kurioje nagrinėjama ieškovo savavališka statyba, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą surašiusį savavališkos statybos 2006-12-04 aktą Nr. (100)-11.39-138 įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Dėl šios priežasties atsakovas prašo panaikinti visą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas prašo priimti įrodymus patvirtinančius tai, kad ieškovai pažeidė atsakovo turtines teises. Stogo plane juodais kvadratais pažymėtas palėpės plotas, kurį savo stogu užstatė ieškovas. Atsakovui priklausančios palėpės dalies užstatymo faktą taip pat patvirtina pridedamos fotonuotraukos. Naujų paskaičiavimų priėmimas neprieštarautų ir susiklosčiusiai teismų praktikai, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-12-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006 konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus.

Atsiliepimas

Ieškovai P. R. ir P. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo A. U. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo pateiktame plane yra pažymėta 3,07 kv.m. palėpės (pastogės) dalis, kuria atsakovo teigimu jis negali laisvai naudotis dėl to, kad ieškovų pastatyto stogo šlaitas (nuosvira) užima nurodytą dalį ploto erdvės virš atsakovui priklausančios palėpės grindų, tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokius jo teiginius. Nei atsakovo pateikiamas planas, nei nuotraukos, visiškai neįrodo, kad atsakovo galimybės naudotis nurodyta palėpės dalimi yra kokiu nors būdu apribotos ar suvaržytos. CPK 178 str. nustato šaliai, pareiškiančiai reikalavimus ar atsikirtimus, įrodinėjimo pareigą, kurios nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė. Ieškovams yra visiškai neaišku, kuo remiantis atsakovas teigia, kad jis negali naudotis būtent 3,07 kv.m., o ne kitokio ploto, palėpės (pastogės) dalimi, nėra pateikiami jokie paskaičiavimai, iš kurių būtų aišku, kaip ta palėpės dalis buvo nustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios įrodytų, kad verandos rekonstrukcija kaip nors trukdytų atsakovui naudotis jo naudojama namo dalimi pagal tarp buvusių savininkų, o šiuo metu ieškovų, nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atsakovas, gavęs ieškovų patikslintą ieškinį, ir, kaip pats teigia, dar iki teisminio bylos nagrinėjimo išreiškęs ieškovams reikalavimą nuardyti savavališkos patalpų rekonstrukcijos metu pastatytą stogą virš jam priklausančios palėpės dalies, turėjo teisę pasinaudoti CPK 143 str. numatyta galimybe pateikti teismui priešieškinį, kadangi tarp ieškovų pradinio ieškinio ir atsakovo priešieškinio būtų buvęs tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant būtų galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d. 3 p.). Atsakovas šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, o šį reikalavimą kelia apeliacinės instancijos teismui, tuo pažeisdamas CPK 312 str. numatytą draudimą. Aukščiau nurodyti argumentai yra taikytini ir kartu su apeliaciniu skundu atsakovo teismui pateiktiems naujiems įrodymams (namo ir stogo planas, nuotraukos), kuriuos atsakovas prašo prijungti prie bylos. Ieškovų nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, atskleista bylos esmė, todėl teismas priėmė bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes atitinkantį, teisingą sprendimą. Teismo sprendimu patvirtintas namo padalijimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, yra nagrinėjamu atveju pats tinkamiausias ir labiausiai atitinkantis tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovai 2006-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-16). Kita 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis priklauso atsakovui A. U. (b.l. 5, 10-11, 45, 46-48). Ieškovo pareiškimas atsakovui (b.l. 7) patvirtina, jog ieškovai kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovų namo atidalijimo projekte (b.l. 9, 24-25) siūloma gyvenamąjį namą atidalinti taip: ieškovams priskirti verandą, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-1, kurios dydis - 4,31 kv.m., prieškambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-2, kurio dydis - 4,24 kv.m., kambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 1-3, kurio dydis - 33,04 kv.m., o atsakovui priskirti koridorių, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-1, kurio dydis - 4,44 kv.m., virtuvę, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-2, kurios dydis - 15,48 kv.m., koridorių, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-3, kurio dydis - 10,12 kv.m., kambarį, atidalijimo plane pažymėtą Nr. 2-4, kurio dydis - 27,28 kv.m. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas variantas tinkamas atidalijimui šalių iš bendrosios nuosavybės, su kuo nesutiko atsakovas ir skundžia tokį teismo sprendimą apeliaciniu skundu. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad liko neatidalintos ieškovams ir atsakovui priklausančios gyvenamojo namo palėpės dalys, esančios virš jiems atidalintinų patalpų. Kadangi atidalintos patalpos yra skirtingose namo dalyse, todėl turėjo būti atidalintos ir palėpės dalys esančios virš atidalintų patalpų.

Bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką ir sąlygas reglamentuojančio CK 4.80 str. 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši bendraturčio teisė reiškia, kad bendraturtis gali reikalauti atidalyti tik visą jam priklausančią daikto dalį, tokiu būdu siekdamas pakeisti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę kita privačios nuosavybės teisės rūšimi. Tokią išvadą patvirtina ir nuostata, kad, esant ginčui, daiktas padalijamas natūra kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tuo tarpu, kai daikto negalima padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atidalijamasis bendraturtis (bendraturčiai) gauna kompensaciją pinigais. Bendraturčio atidalijimas iš bendro turto reiškia, kad tuo bendroji dalinė nuosavybė į daiktą atidalinto bendraturčio atžvilgiu yra nutraukiama. Taigi pagal CK 4.80 str. prasmę bendraturčio dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kai atidalijimo objektu yra ne visa jam priklausanti daikto dalis ir/ar kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė į daiktą atidalintojo bendraturčio atžvilgiu nepasibaigia, yra negalimas. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovai reikalavo iš bendro turto - namo atidalinti tik dalį jiems priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Patenkinus ieškovų ieškinį, šalių bendroji dalinė nuosavybė į namą nebūtų nutraukta, nes liktų bendro naudojimo patalpų, t.y. palėpė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje tenkinti ieškovų ieškinį nebuvo teisinio pagrindo (CK 4.80 str.), o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį, priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.

Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia neteisėtos statybos faktu. Nurodo, kad ieškovai, vykdydami savavališkus namo rekonstrukcijos darbus, neteisėtai užėmė dalį ir atsakovui priklausančios palėpės, todėl atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams ir atsakovui priklausančias dalis palėpės nėra galimybių. Iš ieškovų paaiškinimo matyti, jog dalinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo sprendimas jiems reikalingas tam, kad turėtų galimybę įteisinti be atsakovo sutikimo rekonstruotą namo verandą. Atsakovui teigiant, jog būtent šios verandos rekonstruotas stogas pažeidžia jo interesus, negali būti pripažinta, kad dalinis atidalijimas nepažeis atsakovo teisėtų interesų. Tik tuo atveju, jei ieškovai siūlytų atidalijimą nepaliekant tokių bendro naudojimo patalpų kaip palėpė, siūlytų, kuri namo stogo dalis atitenka ieškovams, o kuri priskiriama atsakovui, toks atidalijimo projektas galėtų būti patvirtintas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, kuriuo ieškovų P. R. ir P. R. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmeta. CPK 327 str. 1 d. numatytų pagrindų grąžinti bylą naujam nagrinėjimui apeliaciniame skunde nenurodyta, pagal pareikštą ieškinį reikalavimas negali būti patenkintas, todėl byloje tikslinga priimti naują sprendimą.

Atmetus ieškinį iš ieškovų P. R. ir P. R. atsakovo A. U. naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) - 115 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 81), o taip pat, proporcingos tenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme - 1000 Lt (CPK 98 str. 2 d., 93 str.). Priteistinas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovų P. R. ir P. R. ieškinį atsakovui A. U. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.

Priteisti iš ieškovų P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) po 557,50 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. U. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis