Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-577-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-27
Bylos Nr.: e2A-577-372/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01493-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: E. S.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. e2A-577-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01493-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.2.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-208-1117/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. H..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 2019,27 Eur išmokėtos draudimo išmokos, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020-06-01 (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, vairuodamas transporto priemonę Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

3. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą.

4. Ieškovė pažymėjo, jog išmokėjo iš viso 2019,27 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenziniu reikalavimu bei jį pagrindžiančiais dokumentais, tačiau atsakovas pretenzinio reikalavimo netenkino.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovui, kaip transporto priemonės Ford Mondeo savininkui, draudėjui, kyla pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka.

Atsiliepimas

6. A. E. S. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas nurodė, kad asmuo, vairavęs atsakovui priklausančią transporto priemonę 2020-06-01 (duomenys neskelbtini), yra žinomas, tai yra P. H., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nebuvo nustatytas todėl, kad niekas vairuotojo nustatyti nebandė. Laikotarpiu nuo 2020-05-15 iki 2020-06-02 transporto priemonės Ford Mondeo valdytoju buvo P. H., tai patvirtina liudytojai D. M. bei A. K., kurie 2020-06-02 atsiėmė automobilį iš P. H.. Perduodamas automobilį, P. H. apie eismo įvykį nepranešė. Atsakovas pažymėjo, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas.

8. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje teigiama, jog nenustatytas asmuo, vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šis teiginys neatitinka tikrovės, faktinės aplinkybės yra iškraipytos – abi transporto priemonės viena šalia kitos stovėjo degalinėje, transporto priemonės Ford Mondeo keleivis, norėdamas išlipti iš stovinčio automobilio, atidarė galines dureles, kurios atsitrenkė į transporto priemonę BMW, todėl galimai pastaroji transporto priemonė buvo apgadinta. Įvykio, kurio metu galimai buvo apgadinta transporto priemonė BMW, negalima laikyti eismo įvykiu, nes automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai Ford Mondeo nejudėjo. Be to, automobilio Ford Mondeo vairuotojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žąla. Žala atsirado dėl kito asmens (keleivio), kuris nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, veiksmų. Galimai Ford Mondeo vairuotojas net nežinojo, kad keleivis apgadino šalia stovintį automobilį, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos.

9. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta bendra nuostolių suma – 400 Eur. Vertinant įvykio aplinkybes, ši suma yra per didelė, ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstai ir dirbtinai padidintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui 535,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų duomenų yra akivaizdu, jog eismo įvykio metu transporto priemonės Ford Mondeo valdytoju buvo ne atsakovas, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. H.. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą, nes transporto priemonės valdytoju eismo įvykio metu buvo P. H..

12. Išanalizavęs (duomenys neskelbtini) policijos inspekcijos sudarytus su eismo įvykiu siejamus dokumentus, teismas laikėsi nuostatos, kad jie vertintini tik kaip pirminiai, informacinio turinio ir procesinių veiksmų atlikimą fiksuojantys parengiamojo pobūdžio dokumentai, kurie patys negali turėti kokios nors prejudicinės reikšmės konstatuojant buvus arba nebuvus faktą, jog transporto priemonės Ford Mondeo vairuotojas dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismas pažymėjo, kad prejudicinių faktų taisyklė negali būti taikoma administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams ar nutarimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės laikomos įrodytomis.

13. Teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti faktui, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojas eismo įvykyje dalyvavo, iš įvykio vietos pasišalino ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra valdytojo kaltė, t. y. nėra sąlygų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymui.

14. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, jog ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra adekvatus ir pagrįstas. Teismas sprendė, jog kadangi ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką nurodyto eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti remdamasi tik (duomenys neskelbtini) policijos inspekcijos Eismo įvykio deklaracija, prieš tai neišsiaiškinusi visų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, ieškovei tenka ir su tuo susijusi rizika – regreso teisės į draudėją įgyvendinimo negalimumas dėl įrodymų nepakankamumo. Teismas pažymėjo, jog priimti sprendimai dėl draudimo išmokos išmokėjimo savaime neįrodo, jog atsakovas nevykdė arba netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas ir jo atžvilgiu galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo esmė

15. Apeliaciniame skunde ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo išsiaiškinti, koks asmuo yra laikomas „atsakingu už žalos padarymą“ asmeniu minėtos teisės normos prasme. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reikalavimus pareiškė tinkamam atsakovui, kadangi TPVCAPDĮ numato galimybę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos reikšti ieškinį tiesiogiai transporto priemonės savininkui, kuriuo 2020-06-01 įvykio metu buvo atsakovas.

15.2. Teismas nepagrįstai vertino transporto priemonės vairuotojo suvokimą apie padarytą žalą, kadangi žalą sukėlė transporto priemonės keleivis, o ne vairuotojas, todėl turėtų būti vertinama keleivio, o ne vairuotojo kaltės forma dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės keleivis yra laikomas transporto priemonės valdytoju, kurio civilinė atsakomybė yra draudžiama įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamo ginčo atveju turi būti sprendžiama/nustatoma, kokia kaltės forma pasireiškė keleivio pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. 2020-06-01 eismo įvykis įvyko transporto priemonės keleiviui atidarius dureles ir šiomis trinktelėjus į greta stovinčią transporto priemonę. Byloje nėra jokių duomenų, kad kokios nors aplinkybės keleiviui būtų trukdžiusios suvokti buvus transporto priemonių kontaktą – keleivis transporto priemonės dureles atidaro jas stumdamas ranka, ir, durelėms atsitrenkus į kitą transporto priemonę, yra jaučiamas smūgis, pasipriešinimas, garsas. Nėra jokių kliūčių, kurios kliudytų keleiviui pastebėti greta stovinčią transporto priemonę bei, įvykus transporto priemonių kontaktui, įsitikinti, ar įvykio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonės keleivis (valdytojas) suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, kad padarė žalą greta stovinčiai transporto priemonei, tačiau tyčia arba dėl neatsargumo iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neneigė paties įvykio fakto – atsiliepime į ieškinį nurodė transporto priemonės vairuotoją, kuris 2020-06-01 įvykio metu su transporto priemone atvyko į degalinę, taip pat pats atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad greta stovėjusi transporto priemonė, už kurios apgadinimus ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, buvo apgadinta būtent transporto priemonės valdytojo (keleivio). Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas tiek ieškovės, tiek atsakovo pripažintus faktus bei byloje esančius įrodymus, padarė visiškai priešinga išvadą – sprendė, kad nėra duomenų, jog transporto priemonė ir jos valdytojas būtų sukėlę eismo įvykį. Teismas nesigilino nei į ieškovės, nei į atsakovo teiktus procesinius dokumentus bei šalių teiktus paaiškinimus. Atsakovas, būdamas draudimo sutarties, kurios pagrindu buvo administruojama žalos byla, šalimi, neskundė draudiko (ieškovės) priimto sprendimo pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas pripažįsta eismo įvykio kilimo faktą, kurį teismas paneigė.

15.4. Ieškovė niekada ir neteigė, kad į bylą pateikta policijos eismo įvykio deklaracija turėtų būti laikoma prejudiciniu faktu. Ieškovė šį dokumentą teikė kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad eismo įvykis įvyko ir, kad jį sukėlęs asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino, neužpildęs deklaracijos ir/ar neiškvietęs policijos. Tai, kad policijos sudarytas dokumentas yra datuojamas dvejomis dienomis vėlesne data nei įvyko pats įvykis, neleidžia abejoti dokumento turinio teisingumu – dokumente aiškiai nurodyta eismo įvykio data, vieta, jame dalyvavusios transporto priemonės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, transporto priemonės ir jos valdytojo nerado, pasišalinimo aplinkybės neneigė ir atsakovas. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę, tarp šalių dėl to ginčo nebuvo, iš esmės atsakovas nesutiko dėl tik savo, kaip transporto priemonės savininko, kuris įvykio metu faktiškai nevaldė transporto priemonės, atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Teismas nurodė, kad remonto sąskaitoje nurodyti darbai esą dubliuojasi ir nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti, ar jie buvo būtini. Ieškovė į bylą yra pateikusi detalizaciją su nurodytais atliktinais darbais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės sparnas, kurio įlenkimas turėjo būti tiesinamas, detalė turėjo būti dažoma. Policijos pareigūnai eismo įvykio fiksavimo metu neturėjo kompetencijos nustatyti, ar, šalinant įvykio padarinius, bus reikalingas tik detalės tiesinimas, ar taip pat bus reikalingi ir dažymo darbai, todėl gali skirtis ir skiriasi deklaracijoje nurodyta ir išmokėta žalos suma. Eismo įvykis įvyko ir žalos byla buvo administruojama ne Lietuvoje, o Vokietijoje, ir, atitinkamai, remonto darbai, išlaidos ekspertui ir žalos reguliavimui negali būti sulyginamos su Lietuvoje analogišku atveju patirtinomis išlaidomis. Į bylą yra pateiktas eksperto sudarytas patikrinimo aktas, kuriame nurodyti apgadinimų šalinimo įkainiai, sudariusio eksperto vardas ir pavardė. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti sudaryto akto teisingumu, o sprendime iškeltos abejonės dėl žalos dydžio ir eksperto poreikio nurodytos deklaratyviai. Neaišku, kaip be techninio eksperto tokiu atveju galėjo būti įvertinta padaryta žala ir žalos šalinimui reikalingi darbai. Teismas tiesiog atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, tinkamai to nemotyvuodamas.

15.6. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas žinojo, jog ieškovė administruoja žalos bylą pagal su atsakovu sudarytą draudimo sutartį. Tačiau atsakovas, turėdamas įstatymo nustatytą pareigą pranešti ieškovei apie eismo įvykį ir pateikti su juo susijusius dokumentus, tokių duomenų ieškovei neteikė, apie įvykį nepranešė. Žinodamas, kad ieškovė reguliuoja žalą, atsakovas nesikreipė dėl žalos bylos medžiagos pateikimo, nesidomėjo žalos reguliavimo eiga ir kt.

16. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. S. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-05-08 ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovas E. S. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2020-05-08 iki 2021-05-07 buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

19. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) policijos inspekcijos 2020-06-03 Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2020-06-01 00.23 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje įvyko eismo įvykis, kada nukentėjęs asmuo pastatė savo automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu stovėjimo aikštelėje prieš (duomenys neskelbtini) degalinę. Deklaracijoje nurodyta, kad vairuotojas, vairuojantis automobilį Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė galu savo automobilį iš kairės greta nukentėjusio asmens automobilio. Automobilio Ford Mondeo gale kairėje pusėje sėdintis bendrakeleivis, išlipdamas iš automobilio ir atidarydamas duris, atsitrenkė į nukentėjusio asmens automobilį. Padaryta žala neigiama. Automobilio Ford Mondeo vairuotojas ir bendrakeleivis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobiliui BMW padarytas įlinkimas prie kairiojo priekinio sparno A segmento aukštyje maždaug nuo 70 cm aukščio iki 73 cm aukščio. Prieš nepažįstamus asmenis pradėtas baudžiamasis procesas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.

20. Į bylą pateiktos sąskaitos, iš kurių nustatyta, kad automobilio BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos sudaro 1028,64 Eur, žalos administravimo procese susidariusios eksperto išlaidos – 453,39 Eur, advokato išlaidos – 249,40 Eur, kitos išlaidos – 25 Eur, žalos tyrimo išlaidos – 34,50 Eur, administravimo mokestis – 228,34 Eur, iš viso po žalos administravimo atlygintina suma – 2019,27 Eur.

21. Nustatyta, kad Vokietijos žalos administratorius 2020-08-14 pateikė ieškovei reikalavimą atlyginti 2019,27 Eur eismo įvykiu padarytą žalą. 2020-08-21 ieškovė sumokėjo Vokietijos žalos administratoriui 2019,27 Eur sumą.

Dėl ginčo esmės

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovo jos išmokėtą draudimo išmoką (2019,27 Eur), reikalavimą grindė tuo, jog nenustatytas asmuo, vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę, padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, kyla civilinė atsakomybė. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo kitas asmuo (P. H.), kuris, įvertinus eismo įvykio aplinkybes, galėjo nesuvokti įvykus eismo įvykiui. Atsakovas nesutiko ir su prašomu priteisti žalos dydžiu.

23. Kaip jau minėta, remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-06-01 00.23 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje įvyko eismo įvykis. Automobilio Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gale kairėje pusėje sėdintis bendrakeleivis, išlipdamas iš automobilio ir atidarydamas duris, atsitrenkė į nukentėjusio asmens automobilį. Automobilio Ford Mondeo vairuotojas ir bendrakeleivis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobiliui BMW padarytas įlinkimas prie kairiojo priekinio sparno.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp šalių nekilo. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį įvykusio eismo įvykio fakto neginčijo; nurodė transporto priemonės vairuotoją, kuris 2020-06-01 įvykio metu su transporto priemone atvyko į degalinę; atsakovas patvirtino, kad greta stovėjusi transporto priemonė, už kurios apgadinimus ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, buvo apgadinta Ford Mondeo keleivio. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2020-05-08 tarp šalių buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiui nuo 2020-05-08 iki 2021-05-07 buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas 2020-06-01 eismo įvykio metu buvo transporto priemonės Ford Mondeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.

25. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

27. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

28. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

29. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 59 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; pasišalino iš įvykio vietos; padarė žalą tyčia.

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2020-06-01 eismo įvykis įvyko transporto priemonės keleiviui atidarius dureles ir šiomis trinktelėjus į greta stovinčią transporto priemonę. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė savo apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad kokios nors aplinkybės keleiviui būtų trukdžiusios suvokti buvus transporto priemonių kontaktą (keleivis transporto priemonės dureles atidaro jas stumdamas ranka, ir, durelėms atsitrenkus į kitą transporto priemonę, yra jaučiamas smūgis, pasipriešinimas, garsas). Darytina išvada, kad transporto priemonės keleivis šiuo atveju suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, kad padarė žalą greta stovinčiai transporto priemonei, tačiau tyčia arba dėl neatsargumo vairuotojas ir bendrakeleivis iš eismo įvykio vietos pasišalino.

31. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, [...] sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad transporto priemonės Ford Mondeo keleivis suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, tačiau vairuotojas ir bendrakeleivis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovė, pareikšdama ieškinio reikalavimą, akcentavo, kad nenustatytas asmuo, vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė kaip transporto priemonės savininkui.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

34. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 3 dalyje, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlieka neteisėtus veiksmus arba nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kad kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (tiek teisėtas, tiek neteisėtas) atsako be kaltės. Tuo tarpu didesnio pavojaus šaltinio valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako tik nustačius jo kaltę dėl valdymo kontrolės praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl valdymą praradusio teisėto valdytojo civilinė atsakomybė nustatoma pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu reglamentuojama speciali situacija, kai teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas praranda didesnio pavojaus šaltinio kontrolę dėl neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų. Teisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kartu su neteisėtu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju solidarioji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra kaltas dėl valdymo netekimo. Todėl siekiant taikyti solidariąją teisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę CK 6.270 straipsnio 3 dalies pagrindu visų pirma būtina nustatyti neteisėto užvaldymo faktą, o tik tuomet faktą, ar teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra kaltas dėl tokio valdymo netekimo.

37. Iš į bylą pateiktų įrodymų (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl atsakovo komandiruotės laikotarpiu nuo 2020-05-20 iki 2020-06-20) nustatyta, kad transporto priemonės Ford Mondeo valdytoju buvo ne atsakovas, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. H.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas D. M. patvirtino, kad automobilis Ford Mondeo registruotas atsakovo vardu, faktiškai tai yra jų darbinė mašina; atsakovas savo automobilį Ford Mondeo laikė aikštelėje, automobilio rakteliai padėti ant rato; atsakovas, išvykdamas į reisą, automobilį paliko jo žinioje; maždaug likus dviem savaitėms iki įvykio su juo susisiekė P. H., paprašė leidimo pasinaudoti automobiliu; jo leidimu P. H. pasiėmė automobilį ir valdė jį iki 2020-06-02.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad faktinis transporto priemonės valdytojas P. H. užvaldė transporto priemonę, su kuria buvo padaryta žala eismo įvykio metu, be asmens, tuo metu buvusio valdytojo, tiesiogiai išreikštos valios. Naudotis transporto priemone jam leido D. M., P. H. paprašius leidimo pasinaudoti automobiliu; P. H. pasiėmė automobilį ir jį valdė tuo metu, kai įvyko eismo įvykis. Darytina išvada, kad šiuo atveju teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas prarado didesnio pavojaus šaltinio kontrolę dėl neteisėto didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų. Nustačius neteisėto užvaldymo faktą, būtina nustatyti, ar teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra kaltas dėl tokio valdymo netekimo. Minėti liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovas automobilį laikydavo aikštelėje kartu su ant rato padėtais rakteliais, automobiliu naudodavosi ir kiti asmenys darbinei veiklai vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojas, nes sudarė galimybes valdyti jam priklausantį didesnio pavojaus šaltinį ir taip sudarė prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad kitam asmeniui užvaldžius jam priklausantį didesnio pavojaus šaltinį, buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas yra kaltas dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui, kuriam civilinė atsakomybė kyla kaip transporto priemonės savininkui.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

40. Į bylą pateiktos sąskaitos, iš kurių nustatyta, kad automobilio BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos sudaro 1028,64 Eur, žalos administravimo procese susidariusios eksperto išlaidos – 453,39 Eur, advokato išlaidos – 249,40 Eur, kitos išlaidos – 25 Eur, žalos tyrimo išlaidos – 34,50 Eur, administravimo mokestis – 228,34 Eur, iš viso po žalos administravimo atlygintina suma – 2019,27 Eur. Vokietijos žalos administratorius 2020-08-14 pateikė ieškovei reikalavimą atlyginti 2019,27 Eur eismo įvykiu padarytą žalą. 2020-08-21 ieškovė sumokėjo Vokietijos žalos administratoriui 2019,27 Eur sumą.

41. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai ar neatitinka realios nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio. Ieškovė pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą, o atsakovui nepakanka vien tik reikšti abejones, jei jis siekia sumažinti atlygintinos žalos dydį. Aplinkybę, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą, atsakovas turėjo pagrįsti.

42. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad įvykus eismo įvykiui, buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos; dėl eismo įvykio buvo padaryta žala; žala atsirado dėl neteisėtų atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojo veiksmų; atsakovas, kaip neatidus ir nerūpestingas didesnio pavojaus šaltinio savininkas, yra atsakingas už padarytą žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, yra visiškai pagrįsti, todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Nustatyta, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 11,00 Eur žyminio mokesčio; paduodama ieškinį, sumokėjo 34,00 Eur žyminio mokesčio; paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio.

47. 2021-01-08 teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikė iš anglų ir vokiečių kalbų į lietuvių kalbą išverstus dokumentus – įvykio deklaraciją, sąskaitas ir kt., patirtos vertimo išlaidos sudaro 91,48; pateikė 2020-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą už dokumentų vertimą, kurios suma 91,48 Eur, ir AB SEB bankas 2020-11-24 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 91,48 Eur sumos sumokėjimą už dokumentų vertimą. 20203-08 teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog vykdydama 2021-01-11 teismo nutartį, pateikė ieškinio ir jo priedų vertimus į rusų kalbą, patyrė 208,00 Eur vertimo išlaidų; pateikė 2021-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą už dokumentų vertimą, kurios suma 208,00 Eur, ir AB SEB bankas 2021-01-29 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 208,00 Eur sumos sumokėjimą už dokumentų vertimą.

48. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis bei atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, sprendžia, kad ieškovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovo E. S. priteistina 389,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (90,00 Eur žyminio mokesčio ir 299,48 Eur vertimo išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019,27 Eur (du tūkstančius devyniolika eurų ir 27 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovo E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 389,48 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė