Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)185/2016

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2016 m. birželio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 16 d. apie 20.15 val. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, medžiojo tykojant iš bokštelio su užtaisytu ir į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu „TIKKAT3 308 Winchester“, Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėtas optinis taikiklis „Meopta“, Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas medžioklės klubo (duomenys neskelbtini) vadovo J. P. jam 2016 m. sausio 12 d. išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo įrašo apie 2016 m. kovo 16 d. vykdytą L. Ž. medžioklę minėtame medžioklės plotų vienete, ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 p., 23 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju L. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d., padarymą, taikant ATPK 30¹ str., paskirta 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda be specialiosios teisės medžioti atėmimo.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik L. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos nuomone, ATPK 30¹ str. nuostatos L. Ž. taikytos nepagrįstai, nes vadovaujantis ATPK 27 str., jam turėjo būti taikomas specialiosios teisės medžioti atėmimas. Atsižvelgęs į tai aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju pasisako tik nuobaudos paskyrimo pažeidėjui klausimu (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 85 str. 5 d. sankcija numato pažeidėjui baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – medžioklės taisyklės pažeistos dėl L. Ž. neatsargumo, taisyklės pažeistos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatlikus medžiojimo veiksmų, pažeidimas truko trumpai, visuomenei jokia žala nepadaryta, įvertinęs pažeidėjo asmenybę – L. Ž. anksčiau neteistas, administracine tvarka už jokius pažeidimus nebaustas, taip pat atsižvelgęs į jo turtinę padėtį bei į tai, kad tiek pažeidimo forminimo metu, tiek teismo posėdžio metu L. Ž. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo gailėjosi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir L. Ž. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 85 str. 5 d. sankcijoje, t. y. skirti minimalią 579 Eur baudą be specialiosios teisės medžioti atėmimo.

Įvertinęs visus šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir L. Ž. už jo pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d., padarymą paskirta 579 Eur bauda be specialiosios teisės medžioti atėmimo, kuri šiuo atveju yra adekvati tiek jo padaryto teisės pažeidimo, tiek ir jo asmenybės pavojingumui bei pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Taigi aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs pirmiau išdėstytas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad yra pagrindas manyti, jog L. Ž. už jo pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d., padarymą ir 579 Eur baudos paskyrimas bus pakankama poveikio priemonė ATPK 20 str. numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti. Tuo tarpu Institucija apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad L. Ž. turėjo būti taikoma ir papildoma nuobauda – specialiosios teisės medžioti atėmimas, tačiau nenurodo jokių svarių motyvų, kodėl nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti jam paskyrus vien tik nurodyto dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra neskundžiama.