Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-205/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
1S-205/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
R., R. N.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-205/2010Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.1.1. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,kaltinamajam R. N. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 22 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis 2009 m. sausio 28 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. N. , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą bet nerealizuotą savo tariamą teisę - pareikalavo nukentėjusiojo A. Ž. (A. Ž. ) gražinti tariamą skolą, o nukentėjusiajam paprieštaravus, panaudodami fizinę prievartą namo viduje bei ištempę į kiemą prie namo bendrai su E. N. rankomis ir kojomis sudavė smūgius A. Ž. į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva kairės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruva kairiame dilbyje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei panaudodami psichinę prievartą, grasindami nužudyti, reikalavo 520,00 Lt, t. y. savavaldžiavo.

Taip pat kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktus, t. y. kad jis 2009 m, kovo 20 d., apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. N. ir G. S. , turėdami tikslą paveikti nukentėjusįjį A. Ž. dėl jo pranešimo policijai apie padarytą nusikaltimą bei priversti pakeisti parodymus, A. Ž. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, kieme prie namo, kelio atkarpoje tarp nukentėjusiojo namų ir tvenkinio, esančio Juodšilių kaime, Vilniaus rajone, bei prie tvenkinio, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, kankindami, itin žiauriai, dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo, tyčia bendrai sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau trylikos smūgių į įvairias kūno vietas A. Ž. , padarydami jam muštinę žaizdą galvoje, kraujo patekėjimą po kairės akies jungine, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų ir dešinės pusės VI-o šonkaulio lūžius - sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, pareikalavo nukentėjusiojo nusirengti nuogai, įstūmė į šaltą tvenkinio vandenį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam dideles dvasines kančias bei privertė atlikti žeminančius veiksmus, bei su savimi turėtais peiliais sudavė ne mažiau trylikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami pjautinę žaizdą kaklo priekiniame paviršiuje ir paviršinį odos įpjovimą nugaroje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines durtines - pjautines žaizdas kakle, krūtinės priekiniame ir nugariniame paviršiuose su kairės bendros miego arterijos, krūtinplėvės, plaučių, diafragmos, skrandžio, kairio inksto sužalojimais - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam kraujavimui į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, šokui, nukentėjusysis mirė ir taip tyčia kankindami, itin žiauriai, dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo, nužudė A. Ž. . Po to, siekdami apsunkinti padaryto nusikaltimo išaiškinimą, nukentėjusiojo drabužius sudegino, peilius paslėpė šiukšlių konteineriuose, iš nukentėjusiojo namų paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310" išardė dalimis ir išmetė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis R. N. buvo laikinai sulaikytas 2009 m. kovo 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kaltinamajam R. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog R. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. N. skundu prašo jį iš suėmimo paleisti. Skunde nurodo, jog bėgti slėptis neketina, kadangi savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta, dėl jos gailisi, ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, pažymi, kad, būdamas laisvėje, galėtų padėti savo tėvams.

Kaltinamasis skunde tvirtina, kad kitas kaltinamasis - G. S. yra laisvėje.

Kaltinamojo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jo atžvilgiu gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių nustatytus įpareigojimus jis sąžiningai vykdys.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. N. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. N. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. N. , BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. N. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktuose. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte bei skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo R. N. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas R. N. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. R. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl, šiuo atveju, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio yra nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių.

Kaltinamojo skunde nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės (būdamas laisvėje padėtų tėvams, turėtų gyvenamąją vietą, savo kaltę pripažįsta, nesislapstys nuo teismo) ir kiti skundo argumentai yra reikšmingi konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą ar nebuvimą, tačiau, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą.

Nors kaltinamasis R. N. skunde nurodo, jog jo atžvilgiu gali būti taikomos įstatymų numatomos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Teisminėje baudžiamosios bylos proceso stadijoje kardomąsias priemones pakeičia bylą savo žinioje turintis teismas.

Kaltinamasis taip pat skunde teigia, jog kitas kaltinamasis, kuriam pateikti kaltinimai dėl analogiškos nusikalstamos, yra laivėje. Tačiau ta aplinkybė, kad G. S. yra pareikšti tokie patys kaltinimai kaip ir jam, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės R. N. , kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam (arba įtariamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo R. N. dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Pratęsiant kardomosios priemonės - suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n utaria:

kaltinamojo R. N. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas