- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1819-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08574-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Skolininkas
- G. G.
- Kreditorius
- H. D.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1819-253/2011
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-08574-2011-9)
2011 m. gruodžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės G. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-03 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus H. D. pareiškimą skolininkei G. G. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011-06-22 kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodoma, kad pagal 2009-04-17 paskolos sutartį notarinio registro Nr. M-2450, sudarytą tarp kreditoriaus H. D. ir skolininkės G. G., kreditorius suteikė skolininkei 20 300 EUR paskolą, o skolininkė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis grąžinti pasiskolintas lėšas iki 2009-05-17. Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas. 2011-06-22 skolą kreditoriui sudaro 20 300 EUR negrąžinta paskola, 7 308 EUR delspinigiai, iš viso 27 608 EUR ir 133,20 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis, kuriuos jis prašė priteisti parduodant iš varžytinių įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-03 nutartimi prašymą tenkino ir nutarė išieškoti kreditoriaus H. D. naudai iš skolininkės G. G. skolą – 20 300 EUR negrąžintos paskolos, 7 308 EUR delspinigių, iš viso 27 608 EUR (36 977,05 Lt) ir 133,20 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; už skolą priverstinai parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą daiktą 48,87 kv. m. ploto prekybos paskirties parduotuvę (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią G. G.. Teismas konstatavo, kad nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos praėjo vienas mėnuo, skola kreditoriui negrąžinta. Teismas taip pat pripažino, kad kreditoriaus civilinės teisės yra pažeistos, nes skolininkė neįvykdė prievolės pagal paskolos sutartį – negrąžino skolos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-03 nutartį pakeisti ir H. D. naudai priteistą paskolos sumą sumažinti iki 29 935 Lt, panaikinti nutarties dalį, kuria H. D. naudai priteista 7 308 eurų suma, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Apeliantė nurodo, kad 2 000 eurų paskolos dalis yra grąžint kreditoriui iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui, be to, po paskolos sudarymo praėjus mėnesiui, kiekvieną mėnesį jam buvo mokama po 1 400 Lt, viso paskola buvo grąžinama 19 mėnesių, iki 2010 m. lapkričio mėn. kreditoriui sumokėta 26 600 Lt, todėl negrąžinta suma yra 29 635 Lt. Pažymi, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp H. D. ir V. G., o G. G. buvo laiduotoja. Taip pat nurodo, kad 2009-04-17 paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, kreditorius prašo jas priteisti praleidęs sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą palūkanoms išieškoti bei nenurodo už kokį laikotarpį ir nuo kokios sumos prašoma priteisti palūkanas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-03 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė neginčija 2009-04-17 tarp šalių sudarytos notarinės paskolos sutarties 20 300 eurų sumai, kurią turėjo grąžinti iki 2009-05-17, ir kuriai užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Pažymi, kad skolininkė buvo įspėta dėl paskolos grąžinimo, tačiau prievolės nevykdė. Neneigia, kad jam 2011-08-17 buvo grąžinti 2 000 eurų, tačiau nurodo, kad besikeičianti skolos suma nėra ginčo nutarties dalykas, kadangi galimi ginčai dėl lėšų paskirstymo, jei turtas bus parduotas už kainą, didesnę nei suteikta paskola.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-04-17 tarp H. D. ir G. G. sudaryta notaro patvirtinta sutartis notarinio registro Nr. M-2450 dėl 20 300 eurų paskolos suteikimo, šia sutartimi kuri G. G. įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2009-05-17. Skolininkės prievolių įvykdymui pagal minėtą sutartį užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas G. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 48,87 kv. m. parduotuvė. 2011-01-04 kreditorius pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės G. G.. Teismo 2011-01-12 nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininke ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkei ir įkeisto daikto savininkei įspėjimas, teismo 2011-01-12 nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2011-03-14. 2011-06-22 kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurio pagrindu hipotekos teisėja priėmė skundžiamą nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių.
Hipoteka yra daiktinė teisė – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.).
Apeliantė neginčija 2009-04-17 paskolos sutarties dėl 20 300 eurų sudarymo faktinės aplinkybės, tačiau teigia, kad pagal šią sutartį apeliantė buvo laiduotoja, o paskolos sutartis buvo sudaryta tarp H. D. ir V. G.. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad notaro patvirtinta sutartis notarinio registro Nr. M-2450 pasirašyta tarp skolininkės G. G. ir kreditoriaus H. D., šios notarinės sutarties įvykdymui užtikrinti apeliantė kreditoriaus naudai įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Kitų duomenų, įrodančių, kad sutartis buvo sudaryta ne su ja, o su kitu asmeniu, apeliantė nepateikė. Apeliantė skunde neginčija aplinkybės, kad visos kreditoriui 2009-04-17 sutartimi įsipareigotos grąžinti paskolos sumos iki sutartyje nustatyto termino pabaigos ji negrąžino. Apeliantė nepateikė duomenų, kad sutartinį įsipareigojimą kreditoriui yra įvykdžiusi, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo terminų. Skolininkei neįvykdžius tarp šalių sudaryta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutartyje nustatytu terminu negrąžinus visos paskolos sumos, kreditorius įgijo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka.
Kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į LR CPK 558 str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipotekos teisėjas, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį motyvuodama tuo, kad kreditoriaus nurodyta negrąžintos paskolos dalis yra netiksli. Hipotekos kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, be kitų LR CPK 588 str. 1 d. nurodytų duomenų, hipotekos kreditorius turi nurodyti ir negrąžintos skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, hipotekos kreditorius pats nustato negrąžintos skolos dydį ir taip užtikrinamas skolininko neįvykdyto pagrindinio reikalavimo, palūkanų ir netesybų įvykdymas (LR CK 4.174 str. 1 d.). Apeliantės skunde išdėstyti argumentai dėl dalies paskolos sumos sumokėjimo bei likusios skolos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, kadangi skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditoriaus nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja šalių ginčų dėl kreditoriaus reikalaujamos skolos dydžio, o tik atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra ir pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą. Taigi, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d., 2 d. bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą ir, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių.
Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.), nes toks ginčas dėl hipoteka užtikrinto įsiskolinimo dydžio nagrinėtinas LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nepažeisdamas LR CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, todėl atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad oficialus lito kursas yra 3,4528 Lt už eurą (Lietuvos banko valdybos 2002-02-01 nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“, 1.2 p.), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-03 nutartis tikslintina, nurodant, kad iš skolininkės G. G. kreditoriaus H. D. naudai išieškotinos 27 608 EUR sumos ekvivalentas litais yra 95 324,90 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-03 nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties dalį, kuria nustatyta, kad kreditoriaus H. D. naudai iš skolininkės G. G. iš viso išieškotina 27 608 EUR, nurodant, kad šios sumos ekvivalentas yra 95 324,90 Lt.