Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. U. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimo A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. U. surašytas už tai, kad jis 2015-10-25, 11.30 val., iš UAB „Maxima LT“, priklausančios parduotuvės „Maxima-X“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės slapta pavogė 10 vnt. kavos „Paulig Classic“ (500 g), po 5,19 Eur/vnt., tuo UAB „Maxima LT“ padarydamas 51,97 Eur turtinę žalą, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. padarymą.

A. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma paskirtą administracinį areštą pakeisti pinigine bauda, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ str.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda yra teisinga, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. nedirba (b. l. 56), nuolat daro tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus (b. l. 14-38). Pažymėtina ir tai, kad anksčiau pažeidėjui taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių nubaudimų jis nedaro, baudos nesumokėtos, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidėjo gailėjimosi pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 5 p.), be to, pažeidimą padarė anksčiau būdamas teistas (ATPK 32 str. 6 p.), ką pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad A. U. ne kartą teismo parodytas pasitikėjimas, už analogiškų pažeidimų darymą skiriant švelnesnes nuobaudas bei administracinį areštą, nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų darymo, paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai A. U. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatydamas teisingą šios nuobaudos dydį. Manytina, kad tik tokios administracinės nuobaudos vykdymas gali užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad A. U. jokių išvadų dėl jam paskirtų administracinių nuobaudų, tame tarpe ir arešto, nedaro, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei nepaiso visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda A. U. individualizuota ir paskirta tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, nėra per griežta, yra adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, pažeidėjo asmenybei ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jam paskirta nuobauda turėtų būti švelninama.

Pabrėžtina ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl akivaizdu, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, individualizavo A. U. skirtą administracinę nuobaudą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.