Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-07-07 · Civilinė byla Nr. e2-3299-844/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-07
Bylos Nr.
e2-3299-844/2020
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00440-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
A. Š.
Civilinė byla Nr. e2-3299-844/2020Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00440-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 579,24 Eur skolos, 1505,61 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos (579,24) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas (-ė) nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento.

Atsakovui(-ei) procesiniai dokumentai įteikti 2020-06-04 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kartu gyvenančiai V. Š.). Duomenų, kad procesinius dokumentus gavęs asmuo turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra.

Kadangi atsakovas(-ė) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių. Priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas 2013-11-16 su pirminiu kreditoriumi UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 968907016 (toliau – Sutartis), pagal kurią jai buvo suteiktas 579,24 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo iki 2013-12-16 kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas UAB „4fmance“ naudai. Atsakovas savo įsipareigojimo pirminiam kreditoriui nustatytu terminu neįvykdė, todėl UAB „4finance“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti kreditą bei pateikti reikalavimus dėl susitartų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

Tarp pirminio kreditoriaus UAB „4finance“ ir UAB „Gelvora“ 2017-05-04 buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis Nr. 17-50-03, kurios pagrindu ieškovui UAB „Gelvora“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl nesumokėto kredito pagal minėtą kredito sutartį.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2017-05-24 pranešimu, išsiųstu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, jog po ieškinio pateikimo teismui atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 579,24 Eur pagrindinė skola.

Šalių sudarytų kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4 punktuose nustatyta, kad kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose; palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki faktiško viso kredito sugrąžinimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1505,61 Eur palūkanas už naudojimąsi paskola nuo 2017-05-04 iki 2020-05-18 taikant 75 proc. palūkanų normą. Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 114,37 procentų dydžio metines palūkanas. Tačiau ieškovė sumažino palūkanų normą iki 75 proc. Šios palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją, jų dydis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą palūkanų normą, neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1505,61 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mokamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, kaip prašo ieškovė (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, CK 6.874 straipsnis, 6.881 straipsnio 2 dalis, Sutarties 4.4. punktas), 75 proc. dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo pagrindinės skolos sumos (550,28 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-01) iki kredito visiško grąžinimo dienos.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2084,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-06-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 47 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Vadovaujantis išdėstytu, reikalavimas dėl 10,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24Eur (penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai 24 ct) pagrindinės skolos, 1505,61Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penki eurai 61 ct) palūkanų, 75 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-01) iki kredito visiško grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2084,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Eur (keturiasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Dalyje dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo ieškinį atmesti.

Atsakovas(-ė) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas