Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant atsakovui J. A., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 11d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-22-126/2009 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui J. A. ir J. A. priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, valstybinė įstaiga teikianti išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės teismas, tenkindamas A. Š. pareiškimą, 2008m. gegužės 8d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš J. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. A., gimusiam 2005 m. kovo 25 d., ir A. A., gimusiam 2007 m. rugpjūčio 17 d. J. A. dėl šio teismo įsakymo pateikė prieštaravimus. Ieškovė A. Š. Rokiškio rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo J. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. A. ir A. A., kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam iki visiško bylos išnagrinėjimo teisme. Nurodė, kad su atsakovu iki 2007m. gruodžio mėn. gyveno faktinėje santuokoje. Atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Ji niekur nedirba, yra socialiai remtina, jos pajamos sudaro 148 Lt per mėnesį, todėl jai padeda tėvai. Jos teikiamą išlaikymą vaikams kartu su ugdymu ir priežiūra ji vertina 500 Lt per mėnesį. Todėl tokio dydžio išlaikymą ir prašo priteisti, nes tokia suma minimaliai užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr.35 „Dėl įsta­ty­mų tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je, nu­sta­tant ne­pil­na­me­čių vai­kų gy­ve­na­mą­ją vie­tą, tė­vams gy­ve­nant sky­rium“ pabrėžė, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystimasis; dėl to Senato nutarimo 4 punkte išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiek­vie­no iš tė­vų ga­li­my­bes ir pa­stan­gas už­tik­rin­ti tei­sės nor­mo­se įtvir­tin­tų pa­grin­di­nių vai­ko tei­sių ir pa­rei­gų, pa­nau­do­jant ir vals­ty­bės tei­kia­mą pa­ra­mą, įgy­ven­di­ni­mą; 2) kiek­vie­no iš tė­vų šei­mos ap­lin­kos są­ly­gas, t. y. tas są­ly­gas, ku­rio­mis vai­kui teks gy­ven­ti, nu­sta­čius jo gy­ve­na­mą­ją vie­tą su vie­nu iš tė­vų; 3) vai­ko no­rus ir pa­žiū­ras. Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Pagal CK 3.178 straipsnį Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi pateikti teismui išvadą dėl sprendžiamo ginčo, su kuriuo iš tėvų nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai šalių vaikai : S. A., gimęs 2005m. kovo 25 d., ir A. A., gimęs 2007 m. rugpjūčio 17 d., šiuo metu gyvena su motina A. Š.. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadose (b.l.105-106, 130-132, 1 tomas) nurodyta, kad A. Š. šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, apsilankymų metu nustatyta, kad šeimoje dažnai girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, vaikai neprižiūrėti, namuose netvarka, kelis kartus namai rasti šalti, nepakūrenti, vaikai paliekami girtaujančios močiutės priežiūroje. A. Š. teismo posėdžių metu patvirtino, kad ji 2008 m. spalio 24 d. išėjo iš namų, o namo grįžo po trijų dienų (b.l. 76). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimu A. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str., nes ji 2008 m. sausio 14-15 d. dėl girtavimo negalėjo tinkamai prižiūrėti vaikų, sukėlė pavojų jų saugumui. Iš 2009 m. vasario 11 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 50-51, 2 tomas) matyti, kad liudytojos Rokiškio seniūnijos socialinė darbuotoja R. Šakalienė ir darželio vedėja Z. Matuzonienė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vaikai neprižiūrimi, netvarkingi, jų motina girtauja. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės V. Pavarotnikienės teigimu (b.l. 46, 2 tomas), padėtis nesikeičia, 2009m. sausio 23d. komisija, nuvykusi pas A. Š., taip pat rado girtaujančius žmones, namuose netvarką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai lemiamą reikšmę, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai. Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados ir šalių parodymų matyti, kad atsakovas J. A. gyvena pas savo motiną tvarkingame dviejų kambarių jai priklausančiame bute, nuolat bendrauja su vaikais, vaikai prie jo yra pripratę, jis vesdavo sūnų Salvijų į darželį ir jį pasiimdavo. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b.l. 46, 2 tomas) matyti, kad jo motina P. A. patvirtino, jog ji padės sūnui auginti vaikus, dirba ir gauna pensiją, sūnus dabar nedirba, tačiau ieškosi darbo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal savo amžių vaikai yra nepakankamai brandūs savo norams, su kuriuo iš tėvų gyventi, išreikšti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, į ginčo šalių vaikų jauną amžių ir dėl to ribotą galimybę išsiaiškinti jų tikrąjį norą gyventi su vienu iš tėvų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kur jiems bus geresnės buities sąlygos, tinkamai vadovavosi materialinės teisės taikymo nuostatomis ir padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą, pas kurį vaikų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos būtų geresnės(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.35 31 punktas).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog vaikų gyvenamoji vieta su tėvu negali būti nustatyta dėl to, kad jis buvo teistas. Byloje nustatyta, kad J. A. 2005 m. sausio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 str. 3 d., atlikus dalį bausmės, jam pritaikytas lygtinis paleidimas, kurio terminas pasibaigęs (b.l. 103-104, 1 tomas). Iš UAB „AON statyba“ pateiktos charakteristikos (b. l. 44, 1 tomas) matyti, kad J. A. charakterizuojamas teigiamai, žalingų įpročių neturi. Rokiškio rajono policijos komisariato patvirtinta, kad J. A. administracinės teisės pažeidimų nėra padaręs. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, J. A. praeityje padarytas nusikaltimas negali būti kliūtimi nustatyti su juo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Apeliantė nurodo, kad J. A. yra žiaurus ir negalės tinkamai auklėti vaikų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečių vaikų S. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų tėvu J. A..

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su tėvu J. A., pagrįstai atmetė ieškovės A. Š. ieškinį ir, iš dalies tenkindamas J. A. priešieškinį, priteisė iš ieškovės A. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jų pilnametystės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Š. šiuo metu nedirba, tačiau ji turi vykdyti pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės A. Š. priteisiama 6,75 Lt į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š. 6,75 Lt į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.