Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, ūkininkas, neteistas,

kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. V. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 21.45 val., kilus tarpusavio konfliktui, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje, smogė vieną kartą kumščiu D. P. į kairįjį žandą, stūmė link sienos, dėl ko jis atsitrenkė į laiptinėje įrengtą neįgaliojo keltuvo atramą ir užsigavo nugarą, spyrė keliu į kairįjį smilkinį, tokiais veiksmais padarydamas lengvo laipsnio galvos sukrėtimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. P. sveikata.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog jam būnant Ukmergėje, paskambino žmona I. V. ir verkdama sakė, kad nesusitvarko su savo sūnumi D. P.. Atvažiavęs rado verkiančią žmoną. D. P. bute nebuvo. Atėjus D. P., jie susistumdė. Jis smogė D. P. į žandą ir keliu į smilkinį. D. P. atsitrenkė į sieną. Suprato, kad problemą reikėjo spręsti kitaip. Teigė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su D. P. susitaikė, jo atsiprašė ir žalą jam atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. V. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais:

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. vakare susiginčijo su motina. Motina skambino V. ir jis girdėjo, jog V. sakė, kad atvažiuoja jo „išmesti“ iš namų. Apie 22 valandą atvažiavo V. Jam atėjus į namus, susiginčijo ir susistumdė su V.. V. jam kumščiu ir keliu smogė į kairį skruostą, smilkinį, nuo smūgio atsitrenkė nugarą į atramą. Išbėgo į lauką. Supratęs, kad į namus grįžti negalės, su P. atėjo į namus, norėdamas pasiimti daiktus. Daiktų pasiimti neleido. Jam pasidarė negerą ir jis išsikvietė greitąją pagalbą. Jį išvežė į ligoninę ir paguldė stebėjimui. Su A. V. susitaikė, jis jo atsiprašė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti. A. V. padarytą žalą atlygino ir ieškinio reikalavimų atsisako.

Liudytos E. V. parodė, kad žino, jog D. P. dėl sužalojimo gydėsi ligoninėje, tačiau šiuo metu jis visų aplinkybių neprisimena ir prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis tvirtina ir kurie yra teisingi. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 19 val., su pusbroliu D. P. atėjo į jo namus. D. P. mama I. V. gulėjo lovoje. Girdėjo, kaip D. P. kalbėjosi su I. V. dėl gydymosi nuo alkoholizmo. I. V. pyko, skambino savo vyrui A. V. ir prašė, kad jis atvažiuotų. A. V. pasakęs, kad atvažiuoja, liepė jai išvaryti sūnų iš namų. Atvažiavus V., P. nuėjo į namus. D. P. nuėjus į namus, jis liko laiptinėje ir pro durų langą matė kaip D. P. stovint tarpduryje, A. V. smogė jam kumščiu į veidą, išstūmė iš buto į laiptinę, užgulęs kojos keliu vieną kartą sudavė į veidą. D. P. išsivadavo ir įstūmė A. V. į butą. Vėliau D. P. su D. P. buvo nuėję į butą, tačiau kas ten vyko jis nežino. Po to D. P. išvažiavo, o D. P. jam pasakė, kad A. V. iškvietė policiją, o jis medikus, nes jam svaigsta galva ir ją labai skauda. Matė, kad D. P. veidas ties smilkiniu patinęs, skruostas raudonas.

Liudytoja B. L. parodė, kad su D. P. važiavo į ligoninę pas D. P.. D. P. papasakojo, kad A. V. trenkė jam į galvą, skundėsi, kad jam skauda galvą ir pykina. Ar D. P. buvo kokie nors sužalojimai, ji nematė

2019-10-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1187/2018 (05) nurodyta, kad D. P. nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko nežymiai sutrikdyta jo sveikata. (t. 1, b. l. 59).

?? Iš 2020-02-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu, D. P. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 11-23).

2020-02-04 iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautas garso įrašas (t. 1, b. l. 133). 2020-02-06 jis apžiūrėtas. Įraše užfiksuota, kad 2019-09-29, 21.43 val., D. P. skambina bendruoju pagalbos telefonu, prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nurodydamas, kad jį sumušė patėvis, trenkė stipriai ir į veido sritį, sužalotas smilkinys (t. 1, b. l. 134-136.).

?? Iš 2020-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro. Nustatyta, kad D. P. 2019-09-29 policijos pareigūnui R. S. nurodo: "konfliktas įvyko su mama, kuri vartoja alkoholį per jį (A. V.), ji paskambino jam, kad jisai atvažiuotų. Jisai atvažiavo, įėjo į vidų. Jis laukė draugo mašinoje, tada įėjo į vidų, tik atidarius duris, iš karto jisai pradėjo mane pulti, jis sakė, kad mama nematytų einam išsiaiškinsim į lauką, nes neturėjo omenyje muštis. Tik išėjau į laiptinę, iš karto trenkė į smilkinį" (t. 1, b. l. 137-139).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo A. V. kaltė, jog jis 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 21.45 val. kilus tarpusavio konfliktui, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje, smogė vieną kartą kumščiu D. P. į kairįjį žandą, stūmė link sienos, dėl ko jis atsitrenkė į laiptinėje įrengtą neįgaliojo keltuvo atramą ir užsigavo nugarą, spyrė keliu į kairįjį smilkinį, padarydamas lengvo laipsnio galvos sukrėtimą, ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. P. sveikatą, visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, neteistas, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas mano, jog visos šios LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos A. V. atžvilgiu yra. Esant tokiomis aplinkybėmis, A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.