- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1484-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22574-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 199-osios butų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3338-1085/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ ieškinį atsakovei 199-ajai butų savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, AB „Swedbank dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Argensta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 199-osios butų savininkų bendrijos 9013,67 Eur skolos, 324,49 Eur delspinigių, 999,65 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad 9013,67 Eur skolą sumokėjo trečiasis asmuo VĮ Turto bankas, todėl šios sumos nebereikalauja iš atsakovės. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovė nesutiko padengti ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokią poziciją grindė tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes ne atsakovė, o trečiais asmuo VĮ Turto bankas turėjo sumokėti ir sumokėjo skolą ieškovei.
4. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas palaikė ieškovės poziciją. Nurodė, kad tik ieškovės atstovo pastangų dėka buvo pasiektas susitarimas ir VĮ Turto bankas sumokėjo ieškovei 9013,67 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo priėmė, civilinę bylą nutraukė. Teismas grąžino ieškovei 203,25 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės 199-osios butų savininkų bendrijos ieškovės UAB „Argensta“ naudai 1267,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys kildinamas iš 2016 m. birželio 29 d. tarp šalių sudarytos Statinio rangos darbų atlikimo sutarties, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus, o atsakovė (užsakovė) sumokėti rangovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka – per 30 dienų nuo darbų priėmimo – perdavimo akto surašymo bei sąskaitų faktūrų gavimo dienos (Sutarties 3.3.6. papunktis). Šalys taip pat susitarė dėl Sutarties kainos (Sutarties 2.1 papunktis) ir atvejų, kada atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus (Sutarties 5.13 papunktis) ir nemokėti už darbus (Sutarties 3.1.2 papunktis). Byloje Sutarties sąlygos nebuvo ginčijamos, taip pat nėra ginčo dėl darbų priėmimo – perdavimo akto ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros apmokėjimo. Bylos duomenimis ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė. Ieškinyje nurodoma suma yra susijusi tik su vieno konkretaus buto Nr. 21, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), darbais (jam tenkančia darbų dalimi). Butas nuosavybės teise palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu perėjo Lietuvos Respublikai.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė, sudariusi rangos sutartį kaip daugiabučio namo administratorė, privalėjo laikytis šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Sutartis nenumatė atsakovei galimybės sulaikyti mokėjimų ieškovei dėl aplinkybių, susijusių su vieno iš name esančių butų ar kitų patalpų savininko mirtimi. Sutarties 11.3 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad atsakomybė už laiku nesumokėtas sumas tenka užsakovui (atsakovei), o ne atskirų butų savininkams. Netgi įvertinus turto administratoriaus, kaip subjekto, veikiančio savininkų naudai, statusą, jo įgaliojimus vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, jie nepaneigia atsakovės įsipareigojimo atsiskaityti su rangovu (ieškove) už atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-524/2018). Todėl teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovei, o atsakovė – teisinį pagrindą reikšti atgręžtinį reikalavimą buto savininkui dėl jam tenkančios pareigos padengti namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas atitinkamai pagal turimą buto plotą.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį atsakovei, o ieškinio atsisakė dėl to, kad už atsakovę skolą sumokėjo trečiasis asmuo, teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė 199-oji butų savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skirtingai nei ieškovė, atsakovė siekė aktyviai išspręsti kilusį ginčą, todėl dar 2018 m. vasario 28 d. atsakymu į 2018 m. vasario 13 d. pranešimą kreipėsi į trečiąjį asmenį Turto banką ir informavo jį apie susidariusią skolą ieškovei UAB „Argensta“ (I t., b. l. 47–49). Be to, atsakovė nuo pat ginčo pradžios ieškovei nurodė, jog dėl skolos už darbus ji turėtų kreiptis į 21 buto savininkę – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Turto banko. Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei VĮ Turto bankas nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad šie asmenys iki bylos iškėlimo teisme bendravo tarpusavyje ir bandė išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovė yra įsitikinusi, jog būtent šių asmenų nesavalaikis veikimas ir nebendradarbiavimas nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje byloje.
1.2. Teismas nenurodė jokių konkrečių atsakovės veiksmų, kuriais ji pažeidė su ieškove sudarytą rangos sutartį ir kurie nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje byloje. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai interpretavo rangos sutarties nuostatas bei jos ryšį su kredito sutartimi. Kredito sutarties nuostatos yra neatskiriamai susijusios su rangos sutartyje nustatyta apmokėjimo tvarka. Ieškovė buvo susipažinusi su kredito sutartimi, jos sąlygomis ir aplinkybe, kad atsiskaitymams pagal rangos sutartį taikoma ir kredito sutartis. Kredito sutartyje įtvirtina, jog atlikti darbai apmokami tik rangovui (ieškovei) pateikus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Pagal pateiktus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, atsakovė atlikdavo investicijų paskirstymus name esančių butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų turimam namo plotui. Pateikti paskirstymai buvo suderinami su AB „Swedbank“, o pagal juos priskiriama konkrečiam butui tenkanti kredito dalis bei sumokama už ieškovės atliktus darbus.
1.3. Taigi, kredito sutartis aiškiai ir vienareikšmiškai numatė, jog lėšos už darbus gali būti sumokamos tik banko, ir tik tiesiogiai į rangovo (ieškovės) UAB „Argensta“ sąskaitą. Todėl atsakovė neturėjo jokių objektyvių galimybių apmokėti už ieškovės atliktus darbus, už kuriuos turėjo sumokėti AB „Swedbank“ arba pats buto savininkas, todėl atsakovė negali būti laikoma pažeidusia rangos sutartyje numatytą apmokėjimo tvarką.
1.4. Ieškovei buvo žinoma, jog 21 buto savininkė yra mirusi ir kad kredito dalies, susijusios su tuo butu, išmokėjimas yra sustabdomas, kol atsiras naujas buto savininkas. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gegužės 8 d. ieškovės UAB „Argensta“ pateikti rašytiniai sutikimai (I t. b. l. 140–142). Tai reiškia, jog mokėjimai pagal rangos sutartį buvo sustabdyti ne atsakovės, o pačios ieškovės iniciatyva.
1.5. Pažymi, jog Turto bankas į šią bylą buvo įtrauktas tik atsakovės iniciatyva. Šiems asmenims pradėjus derybas, be didesnių pastangų buvo pasiektas susitarimas – Turto bankas pripažino, jog yra atsakingas už skolos susidarymą ir įsipareigojo ieškovei sumokėti jos reikalaujamą sumą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Argensta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovės nuomone, šiuo atveju atsakovė, o ne VĮ Turto bankas turėjo piniginę prievolę ieškovei apmokėti už atliktus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. birželio 29 d. sudarytą statinio rangos darbų atlikimo sutartį. Sutarties 3.3.6 punkte yra aiškiai nurodyta, jog būtent atsakovė, o ne butų ir kitų patalpų savininkai, įsipareigoja už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sumokėti numatytais terminais ir tvarka. Be to, sutarties 11.3 punkte numatyta atsakovės atsakomybė (delspinigiai) už laiku neįvykdytas pinigines prievoles ieškovės atžvilgiu. M Taigi, minėtomis sutarties nuostatomis buvo susitarta, jog už ieškovės atliktus darbus privalo atsiskaityti atsakovė, o ne butų ir kitų patalpų savininkai.
2.2. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškovė buvo aktyvi ir mėgino susidariusią situaciją išspręsti taikiai, t. y. nesikreipdama į teismą. Ieškovė atsakovei pateikė dvi pretenzijas dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė nesumokėjo net dalies skolos.
2.3. Atsakovė nepagrįstai remiasi kredito sutartimi, nes kredito sutarties šalys yra AB „Swedbank“ ir atsakovė. Kredito sutarties sąlygos niekaip neįpareigoja ieškovės bei neatleidžia atsakovės nuo prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
2.4. Mokėjimus sulaikė pati atsakovė neturėdama tam teisinio pagrindo. Sutartimi šalys susitarė dėl atvejų, kada atsakovė turi teisę sulaikyti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimus už ieškovės atliktus darbus. Sutarties 5.13, 5.13.1., 5.13.2 punktais ieškovė su atsakove susitarė, jog atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus, jei dėl ieškovės kaltės per nustatytą terminą nebuvo pašalinti trūkumai bei neatlyginti atsakovei padaryti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko rangos darbus be jokių trūkumų, nesukėlė jokių nuostolių atsakovei, dėl ko atsakovė, remiantis sutarties nuostatomis, neįgijo teisės sulaikyti mokėjimų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sutartis nenumatė atsakovei galimybės sulaikyti mokėjimus ieškovei dėl aplinkybių, susijusių su vieno iš name esančių butų ir kitų patalpų savininkų mirtimi. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę.
2.5. Ieškovė pažymi, kad po to, kai trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog sutiktų sumokėti atsakovės skolą, kadangi paveldėjimo pagrindu yra galutinis rangos darbų rezultato naudos gavėjas, ieškovė nedelsiant susisiekė su trečiuoju asmeniu ir pradėjo derybas dėl tokios piniginės prievolės įvykdymo ne atsakovės naudai, bet tiesiogiai ieškovei. Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės derybas su trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovė jokia apimtimi jose nedalyvavo ir nedėjo pastangų tam, kad byla būtų užbaigta ekonomiškai ir operatyviai.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Atsakovė, nors ir sudariusi sutartį kaip daugiabučio namo administratorė, privalėjo laikytis šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Sutartis nenumatė atsakovei galimybės sulaikyti mokėjimą ieškovei dėl aplinkybių, susijusių su vieno iš name esančių butų ar kitų patalpų savininko mirtimi.
3.2. Palikimo perėjimo valstybei 2018 m. vasario 13 d. liudijimo Nr. IJ-1414 pagrindu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai. Šį butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo VĮ Turto bankas. Palikimo atsiradimo laikas – 2016 m. vasario 20 d. Ieškovė ir VĮ Turto bankas 2019 m. gegužės 13 d. pasirašė susitarimą dėl skolos už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)atnaujinimo (modernizavimo) darbus sumokėjimo, kurio pagrindu 2019 m. gegužės 29 d. ieškovei buvo sumokėta 9013,67 Eur skola. Byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Šiuo atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė sutarties nevykdymo pagrindu turėjo teisę reikšti ieškinį atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl būtent atsakovei tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai byloje nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės.
14. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Argensta“ 2018 m. gruodžio 27 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 199-osios butų savininkų bendrijos 9013,67 Eur skolą, 324,49 Eur delspinigius, 999,65 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo kildinamas iš dvišalės ieškovės ir atsakovės 2016 m. birželio 29 d. sudarytos Statinio rangos darbų atlikimo sutarties. Šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. birželio 30 d. pasirašė galutinį darbų, atliktų sutarties pagrindu, priėmimo – perdavimo aktą. Šiuo aktu ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad baigti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbai už 435 041,19 Eur (su PVM). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė, tačiau atsakovė ieškovei neapmokėjo 9013,67 Eur už atnaujinimo (modernizavimo) darbus, t. y. darbų dalį, tenkančią gyvenamojo namo 21 butui, nes mirė to buto savininkė.
15. Apeliantės nuomone, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai interpretavo rangos sutarties nuostatas bei jos ryšį su kredito sutartimi. Kredito sutarties nuostatos yra neatskiriamai susijusios su rangos sutartyje nustatyta apmokėjimo už darbus tvarka, kurioje aiškiai ir vienareikšmiškai numatyta, jog lėšos už atliktus darbus gali būti sumokamos tik banko ir tik tiesiogiai į rangovo – ieškovės UAB „Argensta“ sąskaitą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl žemiau nurodytų argumentų. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, už atliktus darbus pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. birželio 29 d. sudarytą statinio rangos darbų sutartį būtent atsakovė, o ne butų ir kitų patalpų savininkai įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus numatytais terminais ir tvarka (Sutarties 3.3.6 punktas). Be to, sutarties 11.3 punkte buvo numatyta būtent atsakovės atsakomybė (delspinigiai) už laiku neįvykdytas pinigines prievoles ieškovės atžvilgiu. Sutarties 11.4 p. nurodyta, kad atsakovė už ieškovės tinkamai atliktus darbus apmoka pagal kreditavimo sutartį su komerciniu banku. Taigi, minėtomis rangos sutarties nuostatomis buvo susitarta, jog už ieškovės atliktus darbus privalo atsiskaityti atsakovė, o ne butų ir kitų patalpų savininkai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rangos sutarties 5.13, 5.13.1., 5.13.2 punktuose ieškovė su atsakove susitarė, kokiais atvejais atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus, t. y. jei dėl ieškovės kaltės per nustatytą terminą nebuvo pašalinti trūkumai arba neatlyginti atsakovei padaryti nuostoliai. Jokių kitų sąlygų sulaikyti mokėjimą sutartis nenumatė.
17. Apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad ji nebuvo atsakinga už gyvenamojo namo 21 butui tenkančią mokėjimų (mokesčių) dalį, todėl ieškovė turėjo tiesiogiai kreiptis į to buto savininką, kuris šiuo metu yra valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas.
18. Pagal CPK 45 straipsnio nuostatas, šalies prašymu teismas turi teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti 21 buto savininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, ir kredito davėją AB „Swedbank“. Šį prašymą teismas patenkino. Tačiau apeliantė teismo neprašė pakeisti ją byloje tinkama atsakove, t. y. pripažino, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 1 dalis).
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, rangos sutarties pagrindu tarp šalių atsirado sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant byloje nustatytas faktines jos aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad būtent atsakovė privalėjo atsakyti pagal ieškovės jai pareikštą ieškinį.
20. Atsakovė, atstovaudama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esančių butų (patalpų) savininkų interesus, su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarė kredito sutartį. Bankas teismui adresuotame 2019 m. balandžio 8 d. rašte nurodė, kad vienas iš sutartį sudariusių savininkų buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė O. D., kad minėto buto savininkei kreditas nebuvo suteiktas, nes ji (duomenys neskelbtini) mirė, o iki kredito panaudojimo termino pabaigos (2017 m. liepos 20 d.) bankui nebuvo pateikti duomenys apie nuosavybės teises į butą perėmusius įpėdinius. Taigi, paskoliniai santykiai siejo atsakovę ir trečiąjį asmenį AB „Swedbank“.
21. Aplinkybę, kad atsakovė save pripažino esant atsakinga pagal su ieškove pasirašytą rangos sutartį patvirtina pačios apeliantės teismui pateiktas 2018 m. vasario 28 d. raštas, adresuotas trečiajam asmeniui VĮ Turto bankas. Minėtame rašte apeliantė nurodo, kad bendrija yra apmokėjusi skolas už 21 butui suteiktas paslaugas, todėl reikalauja, kad šią skolą grąžintų naujasis turto savininkas – valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas. Tame pačiame rašte atsakovė pažymėjo, kad bendrija pageidauja įsigyti iš valstybės nurodytą 21 butą, o įsigijus šį butą, bendrija atsisakytų reikalavimo padengti susidariusią skolą bei sutiktų apmokėti 9013,67 Eur skolą rangovui už suteiktas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paslaugas. Šios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė pripažino, jog pagal rangos sutartį su ieškove privalėjo atsiskaityti būtent apeliantė.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Rangos sutartis, kurios yra atlygintinės, rangovė turi teisę už atliktus darbus gauti atlyginimą per protingą terminą. Šios teisės neeliminuoja sutarties nuostata dėl patalpų savininkų tinkamo ir laiku atlikto mokėjimo už darbus turto administratorei (atsakovei). Atsakovė, nors ir sudariusi rangos sutartis kaip daugiabučio namo administratorė, privalėjo laikytis šia sutartimi nustatytų ir iš jos išplaukiančių įsipareigojimų, kuriuos apima ne vien pareiga pervesti savininkų sumokėtas sumas rangovei, tačiau, sutartyse esant nuostatai dėl patalpų savininkų tinkamo ir laiku atlikto sumokėjimo, galutinio atsiskaitymo su rangove gyventojams visiškai sumokėjus rangos darbų kainą, veikti aktyviai, siekiant, jog būtų tinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Net ir atsižvelgiant į turto administratoriaus, kaip subjekto, veikiančio savininkų naudai, statusą, jo įgaliojimus, vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pareigą apmokėti bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, turto administratorei pasirašius sutartis, kuriomis numatoma atsiskaitymo su rangove vėlavimo galimybė, nėra pagrindo paneigti įsipareigojimą atsiskaityti su rangove už atliktus darbus per protingą laiką. Teismai pagrįstai sprendė, kad rangovė turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus per protingą terminą, o šiam terminui esant pažeistam, atsakovei tenka tam tikra sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
23. Taigi, aptartos bylos aplinkybės, nurodyta kasacinio teismo praktika ir minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad būtent apeliantė yra atsakinga dėl ieškovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Minėtam kontekste pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti 1718,20 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prašomą priteisti sumą sumažino iki 1200 Eur.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai nepriimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, todėl panaikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.