- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- e2-710-867/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02295-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- D. R., D. B.
- Atsakovas
- V. L., A. B., J. L.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė, Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Artūras Vitkus
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir D. B. ieškinį atsakovams V. L. ir A. B., kaip atsakovės J. L. teisių perėmėjams dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė Vanda Kasiulynienė ir Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai ieškiniu prašo pripažinti jų tėvo P. B. 2021-04-06 pasirašytą ir Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės Vandos Kasiulynienės patvirtintą testamentą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas. Jie yra vieninteliai pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai ir kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Po tėvo mirties jiems tapo žinoma, kad jų tėvas 2021-04-06 sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko J. L.. Nurodo, kad jie būdami vieninteliai tėvo vaikai juo rūpinsi, materialiai jį rėmė ir iš savo asmeninių lėšų 2015-01-13 savo tėvui nupirko žemės sklypo dalį su butu, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas jų bendru sutarimu buvo registruotas jų tėvo vardu. Iki pat mirties jų tėvas gyveno kartu su J. L., tačiau jų žiniomis jų tėvas niekada neketino ir neturėjo vidinės valios po savo mirties turtą palikti J. L.. Jų tėvas sirgo sunkia lėtine obstrukcine plaučių liga su paūmėjimais, bronchetazine liga, išeimine širdies liga, lėtiniu širdies nepakankamumu ir kadangi žinojo, kad jis pagal savo sveikatos būklę gyvens trumpiau nei jo sugyventinė, todėl norėjo, kad po jo mirties jo sugyventinė tik galėtų po jo mirties iki ji bus gyva likti gyventi bute, nes apie tai pats tėvas jiems yra sakęs bei sakęs ir savo sugyventinei. Mano, kad jų tėvas sudarydamas testamentą galimai suklydo, ar galimai nesuvokė savo veiksmų ir jų paskemių, todėl prašo testamentą nuginčyti.
2023-02-09 nutartimi atsakovė J. L. pakeista jos teisių perėmėjais atsakovais V. L. ir A. B..
Atsakovai V. L. ir A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti pilnai. Jų žiniomis ieškovai nuolat rūpinosi savo tėvu, padėdavo jam finansiškai ir iš savo asmeninių lėšų savo tėvui nupirko dalį žemės sklypo su butu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš J. L. jiems yra žinoma, kad ji su P. B. yra sutarusi, kad po jo mirties jai būtų palikta teisė gyventi bute iki jos mirties. Nurodo, kad jų žiniomis J. L. jokių turtinių pretenzijų į P. B. turtą niekada neturėjo ir įgyti to turto nenorėjo. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Tretieji asmenys per nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Atsakovai ir tretieji asmenys į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Atsakovai atsiliepime pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad įvertinus tai, kad atsakovai sutiko su ieškiniu, ieškovai atsisako prašymo pritiesti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovų mama nespėjo gauti ieškinio ir pateikti atsiliepimo, nes pati mirė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, todėl surašomi sutrumpinti motyvai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas P. B.. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad P. B. mirė būdamas našliu, jo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) ir turėdamas du vaikus, tai yra ieškovus. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2022-10-03 liudijimas, notarinio registro Nr. 8825 ir 2022-10-27 liudijimas, notarinio registro Nr. 9682, patvirtina, kad palikimą po P. B. mirties priėmė jo vaikai, tai yra ieškovai ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad P. B., pagal 2015-01-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NB2-75, asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o pagal 2025-01-29 dovanojimo sutartį Nr. NB2-315, asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Iš 2021-04-06 Klaipėdos miesto 11-ojo biuro notarės Vandos Kasiulynienės patvirtinto testamento, notarinio registro Nr. 1246, nustatyta, kad ieškovų tėvas P. B. testamentu jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą, įskaitant kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir kitą materialųjį ir nematerialųjį turtą palieka J. L..
Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. L.. Testamentų registro duomenimis J. L. palikimą priėmė atsakovai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai būdami pirmos eilės įstatyminiai įpėdinia ginčija savo tėvo sudarytą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliua- CK) 1.90 straipsnio pagrindu, nes mano, kad testamentą tėvas sudarė dėl suklydimo, nes tikroji jų tėvo valia buvo ne palikti visą turtą savo sugyventinei, o tik teisę leisti jai iki jos mirties gyventi ir naudotis jam priklausančiu butu po jo mirties.
Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Jis savo nuožiūra gali visą turtą ar jo dalį arba kokį nors konkretų daiktą ar daiktus palikti bet kuriam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam), taip pat gali įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamento išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai, kurie įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti (CK 5.19 straipsnio 1 dalis, 5.23 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, savo praktikoje yra konstatavęs, jog kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011).
CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytais, bet ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Esminio suklydimo fakto nustatymas testamento ginčijimo atveju yra specifinis dar ir dėl to, kad, minėta, testatoriaus valia, jo galimi argumentai nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie paliekamo turto paskirstymą įpėdiniams, tačiau testatorius su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, jog toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdinai, kurie turi teisę paveldėti po savo tėvo mirties pagal įstatymą, ieškovų tėvas nors iki mirties ir gyveno su J. L., tačiau santuokos su ja sudaręs nebuvo. Atsakovai nėra P. B. giminaičiai.
Kaip matyti tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo dėl to, kad ieškovų tėvas norėjo, ne palikti testamentu visą jam priklausantį turtą savo sugyventinei, o tik užtikrinti jos teisę likti gyvento po jo mirties jam priklausančiame turte. Sudarant ginčijamą testamentą ieškovų tėvas buvo garbingo amžiaus, tai yra 75 metų. Įvertinus tai, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, dėl to, kad ieškovų tėvas sudarydamas ginčijamą testamentą galimai suklydo, dėl tikrosios savo kaip testatoriaus valios, įvertinus jo amžių bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovų tėvas buvo ligotas, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad J. L. po P. B. mirties būtų pasikreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo ir į tai, kad ji mirė (duomenys neskelbtini), o jos paveldėtojai nereiškia jokių pretenzijų į ieškovų tėvui priklausantį turtą ir iš esmės atsiliepime patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl darytina išvada kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir testatoriaus P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), 2021-04-06 Klaipėdos miesto 11 - ojo notarų biuro notarės Vandos Kasiulynienės patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 1246, pripažinti negaliojančiu.
Ieškovai ieškinyje buvo pateikę prašymą priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismoposėdžio metu ieškovų atsovas nurodė, kad ieškovai atsižvelgdami į atsakovų elgesį atsisako reikalavimo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nebeprašo iš atsakovų jų naudai priteisti šias išlaidas, todėl iš atsakovų ieškovų patirtos byliėnjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir už advokato padėjėjo pagalbą, nepriteistinos.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-11-11 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis).
Byloje yra susidariusių 29,16 Eur išlaidų, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovų. Nustatyta, kad dalis šių išlaidų susijusių su proceisnių dokumentų įteikimu susidarė dėl to, kad pasikeitė teismo sudėtis ir šalims buvo siunčiami pranešimai, tai yra ne dėl nuo šalių priklausančių aplikybių. Įvertinant tai, kad atsakovai tik gavę pranešimą apie jų atžvilgiu iškeltą civilinę bylą pateikė teismui atsiliepimą, kurime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, tai yra į atsakovų elgesį, į tai, kad civilinė byla buvo išnagrinėta per vieną parengiamąjį teismo posėdį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nepriteisti iš atsakovų valstybės naudai patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, negaliojančiu testatoriaus P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), 2021-04-06 Klaipėdos miesto 11 - ojo notarų biuro notarės Vandos Kasiulynienės patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 1246.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-11-11 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Išaiškinti ieškovams, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovai šį procesinį dokumentą privalo pateikti vykdymui VĮ ,,Registrų centras“ dėl duomenų apie 2021-04-06 testamento panaikinimo įrašymo į testamentų registrą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.