Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2011-10-04 · Byla Nr. PK-1039-201/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
PK-1039-201/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“
Kategorijos
Byla Nr. PKS -1039-201/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.9.7.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi pareiškėjo –Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-09-28 gautas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka. Skundu pareiškėjas prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti D. T. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., priteisti 2180,00 Lt padarytą žalą.

Skunde nurodoma, kad 2011-09-12 Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ ūkio dalies vedėjas pastebėjo, jog pastato sienos iš vakarinės pusės apipurkštos įvairių spalvų dažais. Bendras sugadintas sienų plotas 20 m². Tą pačią dieną kreipėsi į 2-ąjį policijos komisariatą, skunde nurodė apie 150-ies litų padarytą žalą. Iš kitų įmonių, pasikonsultavę, gavo informaciją apie tai, kad, sutinkamai su pigiausiai įvertinta žalos sąmata, grafiti išnaikinimo paslauga kainuotų 2180 Lt., todėl prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti D. T. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., priteisti 2180,00 Lt padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2011-09-12 D. T. atvyko į Kultūros centrą Žvejų rūmai ir prisipažino, kad apipurškė sienas minėtais dažais, atlygino padarytą žalą. Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras „Žvejų rūmai“ rašte nurodė, kad pretenzijų minėtam asmeniui neturi, kadangi padaryta žala atlyginta.

Iš minėto rašto matyti, kad susitarimas tarp šalių yra baigtinis. Nežiūrint į tai, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras „Žvejų rūmai“ privataus kaltinimo skunde nurodė, kad, pasikonsultavę su įvairiomis organizacijomis, nurodžiusias skirtinas būsimų darbų atlikimo sumas, nusprendė, kad D. T. padarė žalą, viršijančią du tūkstančius litų.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas D. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. būtų akivaizdžiai neperspektyvus, priešingas realiai tikrovei. LR BPK 412¹str. 1d. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1d. nurodytos aplinkybės. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika. Šio proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika. Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad šio proceso užbaigimas bylos perdavimu teismui nėra realus.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti galimai pažeistų asmens teisių. Ir šiuo atveju, teismo nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“, jų manymu, pažeistas teises gali efektyviai apginti pasinaudodami, pavyzdžiui, civilinės teisės numatomomis galimybėmis

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. 1 d.,

nutaria:

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ skundą atsisakyti pradėti D. T. atžvilgiu privataus kaltinimo bylos procesą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė