- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-1446-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00380-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- G. B., L. V., R. V.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-536-617/2014 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams G. B., L. V., R. V., L. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: ieškovui D. V. paskirti asmeninėn nuosavybėn pastatą 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad po atidalijimo G. B. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po: 7/24 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/24 dalis pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/24 dalis pastato – klojimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir po 7/24 dalis pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad po atidalijimo R. V. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po: 5/24 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/24 dalis pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/24 dalis pastato – klojimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir po 5/24 dalis pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jam kartu su kitais bendraturčiais – atsakovais - priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Jis yra 1/6 dalies visų pastatų savininkas. Nurodyti pastatai yra žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie po ½ dalį priklauso atsakovėms G. B. ir L. V. Ieškovo teigimu, dėl bendraturčių gausos statiniais naudotis praktiškai neįmanoma. Pažymėjo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10-655/2009 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatyta, jog D. V., turėdamas A. V. (miręs 2006-02-05) ir Z. V. (mirusi 1988-06-29) bei kitų įpėdinių, faktiškai priėmusių palikimą po savo motinos Z. V. mirties, leidimą, prie pastato (lauko virtuvės) 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė priestatą 1i1/p ir garažą 6I1p, suremontavo šį pastatą savo lėšomis, todėl ieškovas teismo prašė lauko virtuvę (su priestatu ir garažu) priskirti jo asmeninėn nuosavybėn ir lygiomis dalimis padidinti kitų bendraturčių likusio turto dalis ieškovui priklausančiomis šio turto dalimis.
Atsakovas R. V. su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, jog ieškovas D. V., turėdamas A. V. (miręs 2006-02-05) ir Z. V. (mirusi 1988-06-29) bei kitų įpėdinių, faktiškai priėmusių palikimą po savo motinos Z. V. mirties, leidimą, prie pastato 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė priestatą 1i1/p ir garažą 6I1p, suremontavo šį pastatą savo lėšomis, todėl logiška, kad šis pastatas atitektų būtent jam, likusius pastatus paskirstant kitiems bendrasavininkiams.
Atsakovės L. V. ir G. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo nurodytas pastatas – lauko virtuvė – yra vienintelis iš senelio paveldėto turto išlikęs pastatas. Gyvenamojo namo, tvarto ir klojimo išlikę tik pamatai. Pirtis visiškai susidėvėjusi ir netinkama naudotis. Pastatų vertė iš viso yra 4 555 Lt. Ieškovui priklausanti 1/6 dalis pastatų sudaro 759,17 Lt. Todėl atidalijimo natūra galimybės nėra. Vienintelė atidalinimo galimybė – žemės sklypų savininkėms (L. V. ir G. B.) paskiriant kompensaciją pinigais, kainą nustatant pagal vidutinę rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose.
Atsiliepimas
Atsakovas L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad yra 1/6 dalies visų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Gaisro metu visiškai sudegė gyvenamasis namas, tvartas ir klojimas. Liko tik jų pamatai. Taip pat yra likusi pirtis, tačiau ji nenaudojama, nes tam jau netinkama, bei lauko virtuvė. Ši – vienintelis pastatas, kuriame galima apsistoti, todėl atsakovas L. V. nesutiko su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) atidalino D. V. nuosavybės teise priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad po atidalijimo G. B. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po: 7/24 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/24 dalis pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/24 dalis pastato – klojimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/24 dalis pastato – lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir po 7/24 dalis pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); R. V. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po: 5/24 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/24 dalis pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/24 dalis pastato – klojimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/24 dalis pastato – lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir po 5/24 dalis pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisė D. V. iš G. B., L. V., R. V., L. V. po 189,79 Lt kompensaciją; 3) priteisė D. V. iš G. B., L. V., R. V., L. V. po 286 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė valstybei iš G. B., L. V., R. V., L. V. po 9,3 Lt teismo patirtų pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu sutiko tik vienas iš bendraturčių – R. V., kiti bendraturčiai G. B., L. V. ir L. V. - kategoriškai nesutinka, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys visa apimtimi negali būti patenkintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo prašomas jam priteisti turtas – lauko virtuvė - yra vienintelis išlikęs objektas, kuriuo galima naudotis. Kiti statiniai - gyvenamasis namas, klojimas ir tvartas - yra visiškai sudegę, likę tik jų pamatai, o pirtis nėra tinkama naudotis. Lauko virtuvės tūris - 155 kub. m., užstatymo plotas – 60 kv. m., pirties tūris - 41 kub. m., užstatymo plotas – 21 kv. m. Ieškovui bendrojoje nuosavybėje priklauso 1/6 dalis visų pastatų. Esant tokiai situacijai, atskirti ieškovo dalį iš bendrosios nuosavybės, nepadarant turto paskirčiai neproporcingos žalos ir suformuojant atskirus nekilnojamuosius objektus, nėra jokių galimybių. Todėl atidalijimas galimas tik paskiriant kompensaciją pinigais. Byloje nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovai nesutinka gauti kompensaciją pinigais. CK 4.80 str. 2 d. numatyta, kad už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje galima paskirti kompensaciją, nesant bendraturčio sutikimo, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas, kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Byloje nustatyta, kad ieškovui D. V. bendrojoje nuosavybėje priklauso 1/6 dalis pastatų, kitiems bendraturčiams priklauso: G. B. ir L. V. - po 1/4 dalį pastatų, R. V. ir L. V. – po 1/6 dalį pastatų. Taigi ieškovui priklauso nedidelė dalis pastatų. Be to, G. B. ir L. V. priklauso po 1/2 dalį žemės sklypų, kuriuose yra nurodyti pastatai. Ieškovas ir atsakovės G. B. bei L. V. gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovai R. V. ir L. V. – (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatuose nuolat niekas negyvena. Be to, po gaisro faktiškai nėra, kur gyventi. Ieškovas, atsakovas L. V. bei atsakovių G. B. ir L. V. tėvas atvažiuoja į tėviškę. Nuo 2006 m. tarp šalių nuolat vyksta teisminiai ginčai. Atsakovų G. B., L. V. ir L. V. santykiai su ieškovu D. V. yra blogi. Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog atsidalinus kompensacija pinigais turi būti išmokėta ieškovui. Pastarasis nurodė, kad prie lauko virtuvės savo lėšomis yra pastatęs garažą ir verandą. Šie statybos darbai atlikti be projektų ir statybą leidžiančių dokumentų, todėl pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog tai yra neteisėta statyba, tokiu būdu negali būti sukurtas nekilnojamasis turtas, kaip nuosavybės teisės objektas, ir ieškovo nurodyti pastatyti statiniai laikytini statybinėmis medžiagomis. Įrodžius, jog šios statybinės medžiagos priklauso ieškovui, jis gali pareikšti ieškinį dėl jų ar jų vertės priteisimo. Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę. Kompensacija yra teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą. Ieškovo pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2014-03-13 gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 1 740 Lt, tvarto – 91 Lt, klojimo – 117 Lt, lauko virtuvės – 2 130 Lt, pirties – 477 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nurodyto turto vertė yra būtent tokia. Su tokiu turto įvertinimu sutiko ir atsakovai. Todėl tarp šalių ginčo dėl turto vertės nėra. Kadangi ieškovui bendrojoje nuosavybėje priklauso 1/6 dalis, jam priteistina 759,17 Lt ((1 740 + 91 + 117 + 2 130 + 477) / 6) kompensacija lygiomis dalimis po 189,79 Lt iš kitų bendraturčių, o likusiems bendraturčiams padidinamos jų dalys bendrojoje nuosavybėje, ir nustatoma, jog G. B. ir L. V. priklauso po 7/24 dalis pastatų, o R. V. ir L. V. – po 5/24 dalis pastatų. Kadangi teismas ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės patenkino, tai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteisė jo, pateikiant ieškinį, sumokėtą 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo išnagrinėta per 2 teismo posėdžius, bendras bylos nagrinėjimas truko apie 2 val., procesinio dokumento surašymas, atsižvelgiant į gana plačiai suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, neturėjo pareikalauti daug laiko, ieškovo patirtas 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažino ir priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 1 000 Lt atstovavimo išlaidų. Patenkinęs ieškinį iš esmės, teismas priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 37,2 Lt pašto išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. V. prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė CPK 265 str. 2 d. – imperatyvų reikalavimą priimti sprendimą tik dėl byloje pareikštų reikalavimų -, nevertino byloje esančių įrodymų ir jais nesivadovavo. Ieškovas nurodė, kad byloje nėra reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendrasavininkių išmokant kompensaciją. Pats teismas konstatavo, kad nei ieškovas, nei atsakovai nesutinka gauti kompensaciją pinigais. Todėl, perdalindamas nuosavybę savo nuožiūra, pažeisdamas ieškovo teises, kadangi byloje nėra tinkamai pareikšto prašymo atidalinti turtą kitokia nei ieškinyje nurodyta forma, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, apsunkinančią galimybę naudotis turtu, - į tai, kad visi ieškovui ir atsakovams priklausantys pastatai yra tik dviem atsakovėms - G. B. ir L. V. – priklausančiuose žemės sklypuose. Kad būtų galima prieiti prie kiekvieno iš pastatų, turėtų būti nustatomi servitutai, o tai apribotų žemės sklypų savininkių nuosavybės teises. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovas ne tik neteko nuosavybės teisės į iš savo tėvų paveldėtą sodybos dalį, kuria nuolat naudojasi, kurią savo lėšomis su kitų bendrasavininkių sutikimu suremontavo, bet ir galimybės atstatyti kitus pastatus, kurių dalis jis buvo paveldėjęs. Apeliantas pažymėjo, kad lauko virtuvės su priestatu ir garažu įteisinimo klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šie statiniai, pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 p., laikomi nesudėtingais, o tokiems statiniams statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nuolat vyksta teisminiai ginčai, tačiau neatsižvelgė į tai, kokios bylos buvo nagrinėjamos teisme. Civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 ne ginčo teisenos tvarka buvo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas ir atsakovai L. V. ir R. V. priėmė palikimą po savo motinos mirties, faktiškai jį valdydami. Šis faktas buvo nustatytas 2009-06-09 teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šio sprendimo nevertino. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas savo lėšomis ne tik pristatė priestatus prie ginčo pastato, kuriais visi naudojosi, bet ir uždengė stogą, sutvarkė elektros energijos tiekimą visai namų valdai. Tai patvirtina ieškovo siekį naudotis paveldėtu turtu tik natūra. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas, turėdamas visų bendrasavininkių sutikimą, iš esmės pagerino visiems bendrasavininkiams priklausantį ginčo pastatą, iš esmės padidino jo vertę, taigi, pagal CK 4.77 str. turi teisę į savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimą.
Atsiliepimas
Atsakovai G. B., L. V., R. V., L. V. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas D. V. ir atsakovai G. B., L. V., R. V. ir L. V. yra bendraturčiai. G. B. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ¼ dalį šiame žemės sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), klojimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). D. V., R. V. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį nurodytame žemės sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), klojimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). G. B. ir L. V. nuosavybės teise taip pat priklauso po ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ¼ dalį šiame žemės sklype esančios pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). D. V., R. V. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį nurodytame žemės sklype esančios pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, ir šalys neginčija faktinių aplinkybių, jog gyvenamasis namas, tvartas ir klojimas yra sudegę, likę tik jų pamatai (b. l. 17-20), ir jog pirtis yra visiškai fiziškai susidėvėjusi, todėl netinkama naudotis (b. l. 21-24). Taigi bylos nagrinėjimo metu yra išlikusi tik 60 kv. m. užstatyto ploto lauko virtuvė 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodė, kad turėdamas A. V. (miręs 2006-02-05) ir Z. V. (mirusi 1988-06-29) bei kitų įpėdinių, faktiškai priėmusių palikimą po savo motinos Z. V. mirties, leidimą, prie lauko virtuvės savo lėšomis pastatė priestatą 1i1/p ir garažą 6I1p, lauko virtuvę suremontavo. Atsakovas R. V. šią aplinkybę patvirtino, kiti atsakovai – neginčija. Remdamasis savo įdirbiu ieškovas teismo prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės lauko virtuvę (su jo sukurtu priestatu ir garažu) atidalinti natūra, priskiriant šį pastatą jo asmeninėn nuosavybėn, o kitų bendraturčių nuosavybę padidinti jam prilausančių kitų pastatų dalimis.
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atidalindamas pastatus, jokios jų dalies neskyrė ieškovui ir prieš jo valią iš kitų bendraturčių priteisė jam kompensaciją pinigais.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra: ieškovo asmeninėn nuosavybėn priskirti pastatą 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su jo neįregistruotais pristatiniais, o atsakovams priskirti visų likusių pastatų proporcingas dalis. Su tokiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu atsakovai, išskyrus R. V., nesutiko. Atsakovės G. B. ir L. V. nurodė, kad vienintelė atidalinimo galimybė – joms, kaip žemės sklypų, kuriuose yra visiems bendraturčiams priklausantys statiniai, savininkėms, priteisiant kompensaciją pinigais, kainą nustatant pagal vidutinę rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Jokių kitų atidalijimo būdų byloje nebuvo pasiūlyta. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė taip, kaip neprašė nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, t.y. atidalino ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jam kompensaciją pinigais, o visus pastatus natūra padalino tarp atsakovų.
Apeliantas ginčija teismo sprendimą, nurodydamas, kad toks turto atidalijimo būdas byloje nei vienos iš šalių nebuvo pasiūlytas ir iš esmės pažeidžia jo teises, kadangi jis ne tik neteko nuosavybės teisės į iš savo tėvų paveldėtą sodybos dalį, kuria nuolat naudojasi, kurią savo lėšomis su kitų bendrasavininkių sutikimu suremontavo, bet ir galimybės atstatyti kitus pastatus, kurių dalis jis buvo paveldėjęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos realiai tinkamu naudoti yra išlikęs tik vienas pastatas - 60 kv. m. užstatyto ploto lauko virtuvė 5I1p. Ši pastatą ieškovas suremontavo bei prie jo pristatė 21,852 kv. m. garažą bei 9,253 kv. m. verandą. Tai akivaizdžiai matyti iš byloje esančių nuotraukų ir pastatų schemos (b.l. 25, 81). Kaip jau buvo nurodyta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, kai su tuo nesutinka visi bendrasavininkiai yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo iš dalies sukūrusio dalintiną daiktą eliminavimas iš sąvininkų rato laikytinas nesąžiningų jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismo pritaikytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, neproporcingai, lyginant su kitais bendraturčiais, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, o, sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Sprendžiant šį ginčą atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui už jam priklausančią nuosavybę priteista kompensacija bendroje sumoje sudaro tik 759,16 litų. Tokia suma, atsižvelgiant į iš nuotraukų matomą pastato būklę ir jo dydį tikrai nelaikytina nei teisinga nei protinga.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentu, kad teismo pritaikytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pažeidžia jo teises, nesutinka ir su tuo, kad ir ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra tinkamas, kadangi jis nėra teisingas kitų bendraturčių atžvilgiu. Pritaikius ieškovo nurodytą atidalijimo būdą, ieškovui, neturinčiam nuosavybės teisių į žemę, atitektų vienintelis materialią vertę turintis pastatas, kuriuo galima naudotis, o kitiems bendraturčiams tik gyvenamojo namo, klojimo ir tvarto pamatai, susidėvėjusi pirtis bei nuodėguliai. Todėl ieškovo siūlomas atidalijimo būdas taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismo pritaikytasis, nėra tinkamas, nes neišlaiko bendraturčių interesų balanso.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį atmetant. Ieškovas parinkęs visų bendraturčių interesus atitinkantį turto padalijimo pasiūlymą galės jį pateikti bendraturčiams, o jiems nesutikus dėl protingo atidalijimo būdo, pareikšti naują ieškinį teisme.
Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovo priteistinos 37,2 Lt (10,77 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendė:
Ieškovo D. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą - ieškovo D. V. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.