Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

Dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Sauliui Tamošaičiui, atsakovo atstovui adv. Petrui Maceiniui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1396-45/2005 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams D. K. ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pagal CPK 296 straipsnio 1 dalį negalėjo palikti nenagrinėtu dalies ieškinio. Teismas privalėjo išnagrinėti visą ieškinį arba jį visą palikti nenagrinėtu. Be to šioje byloje buvo du atsakovai fizinis asmuo ir draudimo kompanija, todėl ieškinys turėjo būti nagrinėjamas, nes ginčo sprendimui tarp žalą padariusio ir nukentėjusio asmens nėra nustatytas išankstinis neteisminis nagrinėjimas. Taip pat Kretingos rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu yra nustatė, jog ieškinys pagrįstas, pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau nenustatė žalos dydžio. Todėl teismas privalėjo priimti ir nagrinėti ieškinį. Baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėtas klausimas dėl žalos padarymo, todėl atsakovai neturėjo teisės pateikti naujų aplinkybių, o teismas neturėjo vertinti aplinkybės nenagrinėtos pirmosios instancijos teisme, t.y. kad neva nepasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo procedūra. Teismo reikalavimas patekti įrodymus, jog ieškovė draudimo kompanijai pateikė pretenzijos, nenurodė su kokiais medicininiais dokumentais leido susipažinti draudimo kompanijai, nepagrįsti, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas Kretingos rajono apylinkės teisme. Draudikui raštiškas reikalavimas atlyginti žalą buvo pateiktas 2004 m. liepos 19 d. Draudiko pasiūlytas žalos atlyginimas netenkino ieškovės, todėl laikytina, kad ieškovė pasinaudojo neteismine ginčo sprendimo tvarka ir pagrįstai kreipėsi į teismą. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nes įsiteisėjusio Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta teisė į ieškinio patenkinimą ir perduota Vilniaus apygardos teismui spręsti tik žalos dydžio klausimą. Apylinkės teismo nuosprendžio neginčijo nei draudėjas, nei kaltinamasis, bei nenurodė aplinkybės dėl ginčo sprendimo neteismine tvarka nebuvimo. Apygardos teismas yra saistomas apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, kuriame nustatyta, kad ieškinys pagrįstas. Todėl laikytina, kad apygardos teismas negalėjo spręsti klausimo dėl ieškinio patenkinimo, o galėjo spręsti tik ieškinio apimties klausimą. Be to atsakovai neprašė ieškinio palikti nenagrinėtu, tačiau prašė atmesti kaip nepagrįstą, todėl tesimas negalėjo savo iniciatyva palikti ieškinio nenagrinėtu.Teismas neteisingai nurodė, kad draudikas nebuvo baudžiamosios bylos dalyviu, nes draudikas buvo įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (BPK 111 str.), todėl buvo baudžiamojo proceso dalyve.Teismas neteisingai nustatė, jog ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2005 m. kovo 31 d. Ieškovė kreipėsi į teismą daug anksčiau, ieškinys pareikštas jau 2004 m. birželio 30 d. Kaltinamajame akte. Kadangi apylinkės teismas paliko tenkinto ieškinio dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka ir draudikas dalį ieškinio patenkino, todėl ieškovė turėjo ir patikslino savo ieškinį. Patikslintą ieškinį priėmė apylinkės teismas, todėl teismo teiginys dėl ieškinio pateikimo tik 2005 m. kovo 31 d. nepagrįstas.Draudikas atlygino tik dalį žalos, t.y. likutinę transporto priemonės vertę. Po avarijos transporto priemonė tapo netinkama tolimesnei eksploatacijai, t.y. bevertė. Todėl turi būti atlyginta visa žala ir atlyginta visa atstatomoji vertė – visa iki avarijos buvusi automobilio vertė. Draudikas atlygino tik dalį 1726,40 Lt neturtinės žalos iš reikalautos 100 000 Lt motyvuodamas tuo, jog toks dydis nurodytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Tačiau CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala turi būti atlyginta visiškai, t.y. CK nenumato neturtinės žalos ribų ir šios žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas. Šiuo atveju žalos dydį turėjo nustatyti apygardos teismas. Teismas turėjo atsižvelgti į kūno sužalojimų mastą, pobūdį ir liekamuosius sveikatos sutrikdymus, dvasinį ir fizinį skausmą, vaistų šalutinį poveikį ir t.t. ir priteisti neturtinę žalą ieškovei.Atsakovas D. K. nusikaltimu ieškovei padarė turtinę ir neturtinę žalą. D. K. savo atsakomybę buvo apdraudęs pas draudiką. Ieškinyje pateikti trys reikalavimai: dėl transporto [priemonės sugadinimo, dėl žalos sveikatai, dėl neturtinės žalos. BPK 44 straipsnio 10 dalis nustato, kad nukentėjęs turi gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, todėl teismas privalėjo nagrinėti ieškinį. Privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polise Nr. 1398229 (draudimo sutartyje) yra nurodytos draudimo sumos: nukentėjusiojo turtui 345 280 Lt ir nukentėjusiam asmeniui 1 726 400 Lt. Draudikas nesupažindino (CK 6.992 str. 2 d.) su kitomis draudimo taisyklėmis, kurios nustatytų kitas draudimo sumas. Teismas turėjo aiškinti sutartį ją pasiūliusios šalies nenaudai ir ginti vartotojų interesus (CK 6.193 str. 4 d.) ir byloje draudimo sumą laikyti tokią, kokia nurodyta draudimo polise. Be to pagal CK 6.997 straipsnio 1 dalį draudimo suma nustatoma susitarimu arba įstatymu. Šiuo atveju įstatymas ir susitarimas nustato skirtingas sumas. Kadangi buvo sudaryta sutartis, todėl turi būti taikoma sutartyje sutarta suma, tuo labiau, kad su draudimo taisyklėmis draudikas nesupažindino. Draudimo sutartis sudaryta vadovaujantis draudimo rūšies taisyklėmis pateiktomis draudimo polise, t.y. pagal standartines sąlygas ir sutarčiai taikytinos CK 6.185 – 6.187 straipsnių normos. Jei standartinės sutarties sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė taikoma nestandartinėms, individualiai aptartoms sąlygoms (CK 6.187 str.). Dėl šių aplinkybių laikytina, kad sutarties šalys aptarė konkrečią draudimo sumą turtui ir draudimo sumą asmeniui, todėl teismas turėjo taikyti draudimo sutarties sąlygas neribojančias neturtinės žalos atlyginimo ribas.Žala ieškovei padaryta nepataisoma, deformuoti dubens kaulai neatstatomai. Šios žalos dydžio paskaičiavimas nereglamentuotas įstatymiškai, todėl taikytina analogija (CK 1.8 str.). Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 II dalies 9.1 punktą draudimo išmoka išmokama proporcingai nuo kūno sužalojimo draudimo sumos, proporciją nustatant pagal traumų lenteles. Pagal minėtas lenteles dėl atliktos dubens kaulų operacijos yra padaryta 10 procentų dydžio žala atsakovei. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat yra nustatęs analogiškas sužalojimų lenteles, kur padarytos žalos procentinės išraiškos analogiškos minėtoms: 15 procentų už dubens kaulų lūžius, 10 procentų už dubens kaulų operaciją, 10 procentų už kryžkaulio lūžimą (lentelių 88, 89, 66 punktai), todėl padaryta žala ieškovei 35 procentai nuo draudimo sumos arba 604 240 Lt. Ieškovė gautiną žalos sumą sumažino iki 300 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teisme pripažino, jog padaryta 30 procentų žala, todėl teismas turėjo priteisti ieškovės sveikatai padarytą žalą visa prašoma apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovė prašė priteisti 2000 Lt. už nepataisomai sugadintą transporto priemonę. Iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsikirtimų (b.l. 53-57) matyti, kad žalos dydis už sugadintą transporto priemonę nustatytas kompetentingų turto vertintojų (b.l. 56). Ieškovė jokių įrodymų apie jos turtui padarytos žalos dydį teismui nepateikė. Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos turtui padaryta didesnė žala negu atlygintoji, todėl teismas, atmesdamas reikalavimą dalyje dėl žalos už sugadintą transporto priemonę atlyginimo, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas paliko dalį ieškinio nenagrinėta, kadangi ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir dar galima ja pasinaudoti. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, faktines bylos aplinkybes, ilgą ginčo nagrinėjimo laikotarpį, tokia išvada formali ir nepagrįsta.

Pats atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo (b.l. 53), kad autoįvykį pripažino draudiminiu įvykiu ir dalinai atlygino žalą. Iš ieškinio pareiškimo matyti, kad dar 2004 m. gegužės mėn. ieškovė kreipėsi su ieškiniu (baudž. byla. b.l. 56-57) prašydama priteisti iš atsakovų 356 708,32 Lt žalai atlyginti. Teismas šį ieškinį nagrinėjo ir dalinai tenkino nuosprendžiu (b.l. 3-4), pripažindamas teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kelis kartus ( b.l. 15-16; 130-131) žodžiu kreipėsi į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudiminės išmokos išmokėjimo ir gavo neigiamus atsakymus. Tai rodo, kad šiam atsakovui žinomos ieškovės keliamos pretenzijos.

Iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimų į ieškinį matyti (b.l. 55-57, 92-95), kad atsakovas laiko pilnai įvykdęs savo įsipareigojimus ieškovei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neketina šio klausimo nagrinėti iš naujo. Todėl, vertinant nurodytus ieškovės kreipimąsi į atsakovą, dalyje neturtinės žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir dar galima ja pasinaudoti.

Kita ieškovės ieškininių reikalavimų dalis susijusi su reikalavimu atlyginti sveikatai padarytą žalą. Kaip minėta, ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ dėl šios žalos atlyginimo. Atsakovas gavo visų byloje pateiktų dokumentų kopijas, todėl turi duomenis apie ieškovės ieškinį ir medicininius dokumentus apie jos sveikatos būklę, todėl gali spręsti klausimą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių priimti sprendimą dėl ieškovės keliamų reikalavimų susijusių su žalos sveikatai atlyginimu. Vertindama šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Be to, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, turėdamas geros valios, iki teismo sprendimo priėmimo dar gali sumokėti ieškovei žalos atlyginimo dalį, kurią pripažins pagrįsta.

Palikdamas ieškinio dalį nenagrinėta, teismas nesiaiškino bylos aplinkybių ir neatsklaidė bylos esmės. Todėl sprendimo dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Iš patikslinto ieškinio pareiškimo turinio (b.l. 10) matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 400 000 Lt žalos sveikatai ir neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio pareiškime klaidingai moralinę žalą ir sveikatai padarytą žalą sutapatino kaip neturtinę žalą (CK 6.249 str., CK 6.250 str.). Atsakovų atsakomybė už tokios žalos atlyginimą skiriasi. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5, 5 punktu teismas neturi teisės išeiti už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų. Pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus turi teisę tik ieškovas (CPK 42 str.). Ši ieškovo teisė realizuojama raštu pagal taisykles, nustatytas CPK 141 straipsnyje. Todėl kituose procesiniuose dokumentuose, šie klausimai negali būti sprendžiami.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti ieškovei patikslinti savo ieškininius reikalavimus išskiriant, kiek moralinės žalos ir sveikatai padarytos žalos ieškovė reikalauja iš atsakovų, bei kokia, ieškovės nuomone, atsakomybės forma (solidarinė, subsidiarinė, dalinė) taikytina atsakovams. Esant reikalui svarstytinas klausimas dėl medicininės ekspertizės skyrimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 2000 Lt žalai už sugadintą transporto priemonę atlyginti, palikti nepakeista.

Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.