- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-501-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-657/2008 pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei R. M. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir buto išlaikymo mokesčių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu prašė atidalyti trijų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš atsakovo A. P. už R. M. tenkančią nuosavybės dalį 73 000 Lt piniginę kompensaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2002 m. spalio 3 d. sprendimu nutraukė jos ir atsakovo santuoką ir padalino sutuoktiniams po 1/2 dalį trijų kambarių (63,27 kv.m bendro ploto) butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Konkrečios buto dalys nebuvo nustatytos, tačiau šalims faktiškai priklauso po 31,635 kv.m šio buto, o ieškovė ir atsakovas yra šio buto bendraturčiai. Po santuokos nutraukimo butu naudojasi atsakovas, jame jis gyvena su dukterimi bei sugyventine B. D., tačiau nepaisant to reikalauja iš ieškovės apmokėti dalį jų turimų buto išlaidų. Atsidalinti butą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima (neišsprendžiamas buto apšildymo, suvartotos elektros ir šiluminės energijos, vandens suvartojimo, patekimo į butą klausimai), taip pat yra neįmanoma po lygiai pasidalyti trijų skirtingų kambarių, virtuvės, tualeto ir vonios. Ieškovė yra sukūrusi naują 5 asmenų šeimą, kuri gyvena kitame ieškovės nusipirktame bute,esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Ieškovė norėjo perleisti savo nuosavybės dalį atsakovui ir gauti už ją kompensaciją arba išsipirkti iš atsakovo jo nuosavybės dalį analogiškomis kainomis. Su tokiu pasiūlymu atsakovas pradžioje sutiko, tačiau pareikalavo nustatyti turto vertę. Nustačius buto vertę buvo surastas pirkėjas, tačiau atsakovas turėdamas pirmumo teisę pirkti, kiek įmanoma vilkino laiką ir konkretaus atsakymo nepateikė. Parduoti visą butą atsakovas taip pat atsisakydavo. Po santuokos nutraukimo atsakovas pakeitė buto spynas, todėl ieškovė negali patekti į butą, ir tokiu būdu pažeidinėjamos jos teisės, o atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Pakilus butų kainoms, butas buvo įvertintas papildomai ir nustatyta jo vertė 146 000 Lt, todėl atsidalijant ieškovei turėtų būti priteistas jai tenkančios buto dalies vertės piniginis ekvivalentas – 73 000 Lt.
Atsakovas A. P. priešieškiniu prašė priteisti jam iš bendraturtės R. M. 4521,85 Lt skolą už jo sumokėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, komunalines paslaugas, per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio 1 d., taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tvarką: atsakovui A. P. paskirti naudotis kambariu 1-7/13,83, ieškovei R. M. paskirti naudotis kambariu 1-5/16,65, likusias buto patalpas 1-1/9,47, 1-2/1,07, 1-3/2,07, 1-4/9,39 ir 1-6/10,79 paskirti bendraturčiams naudotis bendrai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovo ir jų dukters atžvilgiu, nes ieškiniu siekia naudos tik sau. Nutraukus atsakovo ir ieškovės santuoką, dukters V. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Be to, su ieškove buvo susitarę, kad ieškovė jai priklausančią ½ buto dalį padovanos dukteriai. Pasitikėdamas ieškove, atsakovas butą pagerino, atliko virtuvės, tualeto ir vonios remontą, atsakovas taip pat sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų tiekimo ir atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio 1 d. atsakovas už komunalines paslaugas yra sumokėjęs 9043,70 Lt mokesčių. Buto bendraturtė R. M. privalo sumokėti pusę šios sumos (4521,85 Lt), nes nuo pat santuokos nutraukimo nevykdė pareigos mokėti už komunalines paslaugas, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 73 000 Lt kompensacijos už jai tenkančią ½ buto dalį priteisimo. Butas turi būti padalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str.), tačiau ieškovė nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl buto pasidalinimo natūra, išskyrus reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovės pasiūlymas parduoti visą butą arba priteisti jai kompensaciją pažeis nepilnametės dukters teisę į būstą, nes atsakovas kito būsto neturi, o sumokėti ieškovei 73 000 Lt sumą atsakovas neturi galimybių. Todėl sutinka butą pasidalinti natūra, nustatant naudojimosi tvarką pagal jo pasiūlymą. Bendram šalių naudojimui skirtu kambariu (1-6/10,79) naudotųsi ieškovės ir atsakovo nepilnametė duktė V. P., taip būtų užtikrinta vaiko teisė į būstą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nustatyti naudojimosi tvarką butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam R. M. ir atsakovui A. P.: ieškovei paskirti naudotis kambariu I-5 (16,65 kv.m), atsakovui - kambariais I-6 (10,79 kv.m) ir 1-7 (13,83 kv.m), bendro naudojimosi patalpas virtuvę (I-4 9,39 kv.m), koridorių (I-1, 9,47 kv.m), tualetą (I-2 1,07 kv.m), vonią (I-2,07 kv.m) paskirti šalims naudotis bendrai; 2) priteisti iš ieškovės atsakovui 3735,19 Lt sumokėtų mokesčių, 212,06 Lt žyminio mokesčio ir 1400 Lt už advokato padėjėjo paslaugas; 3) priteisti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas: iš ieškovės 17,59 Lt, o iš atsakovo 3,71 Lt.
Teismas nustatė, kad trijų kambarių 63,27 kv.m bendro ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Jonavoje, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Ieškovė prašė atidalinti turtą ir priteisti jai iš atsakovo kompensaciją pinigais 73 000 Lt, atitinkančią UAB „Robinta“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytą ½ dalį šio buto rinkos vertės. Tačiau teismas šią vertinimo ataskaitą nelaikė tinkamu įrodymu, patvirtinančiu priteistinos kompensacijos dydį, kadangi ataskaitoje buto vertė nustatyta, atižvelgiant į galimybę šį turtą parduoti kaip vieną kadastrinį vienetą, tačiau nenustatyta buto dalies vertė, parduodant šią buto dalį su bendra virtuve, koridoriumi, vonios ir tualeto patalpomis. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas A. P. neturi galimybių sumokėti kompensaciją, jis neturi ir kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su dukterimi. Be to, teismas nurodė, kad įstatymai draudžia reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe įpareigojant jį sumokėti piniginę kompensaciją, kurios jis net neišsigali sumokėti. Nors ieškovė teigė, kad ji pati galėtų sumokėti atsakovui 73 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, tačiau įstatymai draudžia paimti iš savininko nuosavybę prievarta, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie galimybes sumokėti tokio dydžio kompensaciją. Teismas ieškovės paaiškinimus apie galimybę gauti paskolą ir sumokėti atsakovui 73 000 Lt vertino kritiškai. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo priteisus kompensaciją, kurios jis neturi galimybės sumokėti, ar atėmus iš jo ir šalių nepilnametės dukters paskutinį gyvenamąjį būstą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, vaiko interesų prioritetinės gynybos principai. Todėl teismas, konstatavęs nesant galimybės atidalinti turtą ir priteisti piniginę kompensaciją, atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi butu tvarką laikė pagrįstu ir tenkintinu. Teismas nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgta į bendrasavininkių dalis bendrojoje nuosavybėje, būtina tarpusavyje derinti abiejų šalių interesus, siekti benraturčiams patogios ir racionalios naudojimosi butu nustatymo tvarkos. Nors ieškovė nenori gyventi kartu su atsakovu, tačiau tai nereiškia, kad jie negali gyventi kartu trijų kambarių bute. Teismo nuomone, butas yra dalus, tačiau nei vienas iš buto kambarių ar keli kambariai neatitinka šalių nuosavybės teise turimų dalių (po ½). Todėl teismas padarė išvadą, kad nesant galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarką, kuri atitiktų bendraturčių nuosavybės dalis, ginčas spręstinas taip, kad žala šalių teisėms ir teisėtiems interesams būtų minimali. Teismas, nustatydamas naudojimosi butu tvarką, atsižvelgė į būtinybę apsaugoti vaiko teises į būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė bute negyvena, o su atsakovu bute gyvena nepilnametė šalių duktė, todėl nesant galimybės nustatyti kitokios naudojimosi butu tvarkos, ieškovei paskyrė naudotis didžiausią kambarį I-5 16,65 kv.m (40,34 procentų viso gyvenamojo ploto), o atsakovui paskyrė naudotis kambarius I-6 10,79 kv.m ir 1-7 13,83 kv.m ploto (59,66 procentų viso gyvenamojo ploto), bendro naudojimosi patalpas – virtuvę, koridorių, tualetą, vonią paskirdamas šalims naudotis bendrai. Teismo nuomone, tokiu būdu nėra pažeidžiamos ieškovės teisės, nes ji turima nuosavybe gali disponuoti t.y. išnuomoti, parduoti ir pan., be to, šalys gali susitarti dėl kitokios naudojimosi tvarkos, o ieškovė gali vesti derybas su atsakovu ir siūlyti jam parduoti savo dalį ar pirkti jo dalį arba parduoti savo dalį tretiesiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas spręsdamas reikalavimą dėl buto mokesčių priteisimo nustatė, kad ieškovė iš ginčo buto išsikėlė dar iki santuokos nutraukimo 2002 m. birželio mėn. Kadangi kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (CK 4.76 str.), todėl vienam iš bendraturčių nevykdant savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių atlyginimą. Teismas darė išvadą, jog ieškovė, kaip buto bendraturtė, turi dalyvauti išlaikant bendrą turtą, kadangi ji nėra vien tik teikiamų paslaugų vartotoja. Ieškovės teisė atsisakyti paslaugų ir šiai daliai tenkančių įmokų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Nors ieškovė teigė, kad butu nesinaudojusi, nes į jį negalėjo patekti, tačiau dėl šio fakto niekur nesikreipė, ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas darė išvadą, kad pati ieškovė dėl nerūpestingumo nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti butą, rūpintis jai priklausančiu turtu. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais kvitais, nustatė, kad už laikotarpį nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. buvo sumokėta 7470,38 Lt mokesčių už techninę priežiūrą, administracinių išlaidų, valymą, šiukšlių išvežimą, laiptinės apšvietimą, karšto vandens cirkuliaciją ir šildymą. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų mokėjusi už šias paslaugas, todėl teismas laikė, kad ieškovė proporcingai turimai nuosavybės daliai, turi padengti pusę šių atsakovo turėtų išlaidų. Kadangi visus mokesčius yra sumokėjęs atsakovas, todėl jis turi teisę į nuostolių atlyginimą t.y. 1/2 dalį (3735,19 Lt) sumokėtų mokesčių, kurie priteistini iš ieškovės.
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą, priimant naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu yra suvaržytos jos kaip savininkės teisės, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių apsaugos principas, draudžiantis kėsintis į kito asmens nuosavybę. Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. sprendimu nutraukus santuoką ir padalinus turtą, kiekvienam iš buvusių sutuoktinių atiteko po 1/2 dalį ginčo buto. Teismas, skundžiamu sprendimu atsakovui paskyręs naudotis du kambarius, o ieškovei vieną kambarį, atsakovui paskyrė didesnę bendrosios nuosavybės dalį, o ieškovės R. M. teisę į nuosavybę sumažino. Bendraturčiams tenkantis naudotis plotas turi atitikti jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl teismo sprendimas tik patvirtino, kad buto neįmanoma padalinti lygiomis dalimis be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovu, siūlė jam įvairius variantus, tačiau teismas priėmė sprendimą, kuris šalis ir toliau palieka neapibrėžtoje būsenoje ir net paaštrina galimybes kilti konfliktams, taip pat lieka neaišku, kaip bus mokama už elektros, dujų, vandens suvartojimą. Teismas nepaisant nustatytos šalių konfliktinės situacijos pirmenybę teikė naudojimosi tvarkos nustatymui, nors tai prieštarauja teismų praktikai, be to, nustatyta naudojimosi tvarka prieštarauja ir teismo sprendimui, kuriuo buvo nustatytos šalių lygios nuosavybės dalys. Teismas išėjo už priešieškinio ribų, nes sprendimu paskyrė naudotis atsakovui du kambarius (1-7 ir 1-6), nors atsakovas priešieškiniu prašė tik vieno, antrąjį paliekant naudotis bendrai. Teismas taip pat išėjo už priešieškinio ribų, ir priteisdamas buto eksploatacinių išlaidų įsiskolinimą, nes priteisė už laikotarpį, už kurį atsakovas neprašė priteisti. Sprendime nurodyta, kad atsakovas pagal pateiktus kvitus yra sumokėjęs už laikotarpį nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn., tačiau A. P. prašė priteisti įsiskolinimą už visai kitą laikotarpį, t.y. nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2007 m birželio 1 d. Teismas priteisė pagal pateiktas sąskaitas už laikotarpį, kai šalys dar buvo santuokoje (santuoka nutraukta 2002 m. spalio mėn.), o turtas dar nebuvo daline nuosavybe. Teismas taip pat nevertino pateiktų įrodymų, nemotyvavo, kodėl jais nesivadovauja. Ne tik ieškovė, bet ir liudytojai patvirtino, kad ieškovė po skyrybų dėl atsakovo kaltės negalėjo patekti į butą, todėl šis faktas įrodytas. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatą dėl sprendimo pagrįstumo bei įtvirtintas šalių teises. Be to, liudytojai D. ir M. patvirtino, kad ieškovė mokėjo už paslaugas, tačiau teismas neargumentavo, dėl ko šiuos įrodymus atmeta. Mokėjimo kvitų pateikimas nepatvirtina, kad už paslaugas mokėjo vien tik A. P.. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų sumokėti prašomą priteisti 73 000 Lt sumą, o teismas tokių įrodymų pateikti neprašė, o ieškovės paaiškinimus, kad ji galinti sumokėti 73 000 Lt, vertino kritiškai Teismas nevienodai vertino šalių pozicijas, tai prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Taip pat nurodo, kad priteistos nepagrįstai didelės atstovavimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovė iškėlė bylą dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo, siekdama išvengti skolos už sumokėtas paslaugas grąžinimo atsakovui. Ieškovė nenurodė galimo ir jos pageidaujamo bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo. Teismas išaiškino ieškovei ir jos atstovui, kad ji turėtų nurodyti, kaip ji norėtų įgyvendinti nuosavybės atidalinimą, tačiau ji to nepadarė. Atsakovas priešieškiniu nurodė, kad jis negali sutikti su pasiūlymu pirkti ieškovės buto dalį ar buto dalį parduoti ieškovei ar trečiajam asmeniui, kadangi jis negali sumokėti 73 000 Lt kompensacijos, nes bankas atsisakė suteikti paskolą. Ginčo bute atsakovas gyvena kartu su nepilnamete dukterimi, ir kito gyvenamojo ploto neturi. Tokia situacija apriboja jo galimybę parduoti savo dalį, nes būtų pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės (CK 3.188 str.). Ieškovė nepateikė buto atidalijimo projekto, todėl atsakovas priešieškiniu nurodė patalpas, kurios turėtų būti bendro naudojimo ir kurios būtų priskirtos ieškovei ir atsakovui. Teismas atsakovo pasiūlymą pakoregavo ir išdėstė savo sprendime, ir toks sprendimas atsakovą tenkina.
Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad sprendimas prieštarauja nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo principams. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, savininko teisių ribojimai yra galimi, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (CK 4.39 str.). Ieškovės reikalavimai dėl papildomų apskaitos skaitiklių įrengimo, naudojimusi bendro naudojimo patalpomis nesusiję nei su ieškinio, nei su priešieškinio dalyku.
Ieškovė nenurodė, kuo bus pažeistos kitų jos vaikų, gyvenančių kitame bute, teisės. Atsakovas gyvena su šalių nepilnamete dukra, todėl ieškovės reikalavimai pažeidžia dukros teises ir prieštarauja prioritetiniam vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principui (CK 3.3 str.). Kadangi teismo sprendimas tiesiogiai liečia nepilnametės dukters teises, todėl teismas privalėjo imtis priemonių vaiko interesams apsaugoti, ir dėl šios priežasties turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus.
Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas neteisingai vertino ieškovės paaiškinimus ir liudytojų M. D. ir I. T. parodymus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad norėjo patekti į butą ir kad jos teisės buvo pastoviai pažeidinėjamos. Butu ji nesinaudojo, mokesčių nemokėjo, dukters nelankė ir ja nesidomėjo. Liudytojų parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, nes tai yra tęstinė veika, ir atskiri momentai turėtų būti vertinami tik kaip liudytojų išsakytos prielaidos. Nesuprantama, kodėl mokesčių mokėjimą už komunalines paslaugas ir butų bendrijos išlaidas ieškovė grindžia liudytojų parodymais, nes mokėjimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais nėra teisinio pagrindo (CK 1.93 str.).
Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai dėl advokato padėjėjo suteiktų paslaugų įkainių. Priteista suma neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių. Ieškovė, norėdama įsigyti ginčo butą už 73 000 Lt, tokią pinigų sumą sutiko mokėti, o priteistas bylinėjimosi išlaidas laiko per didele našta bedarbei. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 320 str.), tačiau konstatuoja procesinės teisės ir materialinės teisės normų netinkamą taikymą, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimus pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi peržengė atsakovo pareikštų reikalavimų ribas. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra pareikšti normų, reglamentuojančių daiktinės teisės įgyvendinimą, pagrindu. Tiek reikalavimas atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, tiek reikalavimas nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką ir priteisti išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu, yra grindžiami CK ketvirtos knygos, reglamentuojančios daiktinę teisę, nuostatomis. Tai reiškia, kad ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš šeimos santykių, o iš bendraturčių santykių valdant, naudojantis ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe. Šalių šeimos santykiai yra pasibaigę 2002 m. spalio 3 d. teismo sprendimu nutraukus jų santuoką ir patvirtinus tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (t. 1, b.l. 15). CK 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Tai reiškia, kad šeimos santykiai atsiranda sudarius santuoką ir egzistuoja, kol santuoka nutrūksta ar yra nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi santuoka tarp šalių jau nutraukta ir turtas nustatyta tvarka pasidalintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovei reiškiant reikalavimą atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, šis reikalavimas kyla iš šeimos teisinių santykių, dėl ko būtų galima taikyti CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę viršyti pareikštus reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas viršijo atsakovo pareikštus priešieškinio reikalavimus tiek dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo t.y. atsakovui paskyrė naudotis du kambarius, kai jis prašė paskirti naudotis vieną kambarį, kitą paliekant bendram šalių naudojimuisi, o mokesčių įsiskolinimą priteisė už ilgesnį, nei atsakovas prašė, laikotarpį.
Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatydamas buto naudojimosi tvarką, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nėra ginčo, jog butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį buto (t.1, b.l. 17). Butas yra trijų kambarių su bendro naudojimosi patalpomis – virtuve, vonia, tualetu ir koridoriumi (t. 1, b.l. 12). Akivaizdu, kad atidalinti tokį butą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra galimybės. Jį atidalinti taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, galimybės nėra, o tai reiškia, kad yra negalimas atidalijimas iš bendro turto natūra, nes bendroji dalinė nuosavybė nėra nutraukiama ir išlieka bendro naudojimo patalpų atžvilgiu. Kadangi nėra galimas buto atidalinimas natūra, ieškovės reikalavimas atidalinti butą išmokant jai kompensaciją atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismų praktiką, numatančią, jog sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas reikalauja atsidalyti, o kitas – nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas teiktinas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005 m.). Be to, šiuo atveju yra reikšminga ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad atidalijimo atveju priteisti kompensaciją, kaip taisyklė, galima prašančiajam atsidalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Pastarojoje nutartyje taip pat suformuluota ir kita CK 4.75 ir 4.80 straipsnių taikymo taisyklė, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo ir kad optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Kolegija daro išvadą, jog atsakovas nesikooperavo su ieškove dėl optimaliausio atidalinimo būdo pasiekimo. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas įvairiais formaliais atsirašinėjimais (t. 1, b.l. 19, 21) atmetė ieškovės 2007 m. sausio 8 d. pasiūlymą pirkti ieškovei priklausančią dalį už 39 000 Lt (t. 1, b.l. 20, 22). Per tą laikotarpį išaugo butų rinkos kainos, vėliau atsakovas yra sutikęs sumokėti 50 000 Lt kompensaciją, tą pačią poziciją reiškė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kad tai būtų teisinga ir pagrįsta kompensacija. Tuo tarpu ieškovė prašomos priteisti kompensacijos 73 000 Lt dydį pagrindžia pateikta turto vertinimo ataskaita (t. 1, b.l. 62-73). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą, kadangi toks buto dalies vertę pagrindžiantis įrodymas nėra paneigtas kitais įrodymais. Be to, atsakovui buvo siūloma ne tik pirkti ieškovei priklausančią dalį, bet ir kartu su ieškove parduoti bendrą butą ir pasidalinti gautus pinigus, kas neabejotinai yra racionaliausia abiejų bendratarčių interesų požiūriu (pardavus butą kaip visumą, buto vertė būtų neabejotinai būtų didžiausia). Tokia atsakovo pozicija rodo, kad atsakovas neieško abejiems bendraturčiams priimtino sprendimo, o siekia tik savo interesų patenkinimo, nes jis nuo santuokos nutraukimo vienas naudojasi visu butu, ir tai jam yra neabejotinai patogu. Kartu su juo gyvenančios nepilnametės dukros interesai yra tik priedanga atsakovui siekti savo interesų patenkinimo, paminant bendraturtės teises ir interesus. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką, vienos dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, kitos – su tėvu t.y. atsakovu, todėl šalys bendru susitarimu yra lygiai ir vienodai pasidaliję santuokoje gimusių vaikų išlaikymo naštą. Todėl negalima teigti, kad atsakovas yra sunkesnėje padėtyje, ir dėl šios priežasties jo interesai turėtų būti ginami labiau nei ieškovės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas – butą perduodant atsakovo nuosavybėn, o jai išmokant ieškovei tenkančios turto dalies vertės kompensaciją - atitinka bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 4.75 str. 1 d., 1.5 str. 1 d ). Atsakovo teigimas, jog jis neišgalįs sumokėti tokią kompensaciją, atmestinas. Pats atsakovas tvirtina galįs sumokėti tik 50 000 Lt, tačiau tokia suma neabejotinai pažeistų ieškovės, kaip turto savininkės, turtines teises, be to, perdavus atsakovo nuosavybėn visą butą, jis neabejotinai turi galimybę šį butą įkeisti ir gauti reikalingą kreditą atsiskaityti su ieškove. Bet kuriuo atveju, atsakovas, tapęs vieninteliu buto savininku, turės galimybę butą parduoti ir vietoje jo įsigyti kitą mažesnį butą bei sumokėti kompensaciją. Ieškovė ir pati sutinka atsakovui sumokėti tokio paties dydžio kompensaciją, tačiau kolegija šiuo požiūriu pritaria pirmosios instancijos išvadomis, jog tokiu atveju būtų pažeisti nepilnametės dukros, gyvenančios su atsakovu, teisės ir interesai, kurie turi būti prioritetiškai ginami (CK 3.3 str.). Atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi, todėl jam sumokėjus kompensaciją būtų pažeista vaiko teisė į būstą. Todėl toks bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas (išmokant kompensaciją atsakovui) yra negalimas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę. Nustačius naudojimosi ginčo butu tvarką pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, toliau lieka neišspręsta tarp šalių kilusi problema. Be to, atsižvelgtina į tai, kad iš esmės nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarką pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis (CK 4.81 str. 1 d.), o nustatyta naudojimosi tvarka neužtikrina racionalios abiejų bendratučių teisių apsaugos, ja iš esmės pažeidžiamos ieškovės turtinės teisės. Dėl netinkamo materialinės teisė normų taikymo (CPK 330 str.) sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patenkinta atsakovo priešieškinio dalis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, naikintina, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas viršijo atsakovo reikalavimus dėl sumokėtų mokesčių už butą priteisimo. Teismas priteisė mokesčius už laikotarpį nuo 2002 m. birželio mėnesio iki 2007 m. rugsėjo mėn., kai pats atsakovas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2007 m. birželio mėn. (t. 1, b.l. 90-92). Kadangi teismas nepagrįstai priteisė buto išlaikymo išlaidas už 2002 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ir 2007 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., todėl atsakovo šiais mėnesiais turėtos išlaidos išminusuotinos iš priteistos sumos. Pagal atsakovo pateiktus mokesčių mokėjimo įrodymus tai sudarytų (43,96+17,79+43,64+10,95+43,44+17,79+41,29+17,79+34,54+7,28+19,37+36,75+7,58+22,24+37,06+7,28+22,24) 430,99 Lt. Todėl iš ieškovės atsakovui priteista suma mažintina iki 3304,20 Lt (3735,19 Lt – 430,99 Lt). Ieškovės nurodyti argumentai, jog mokesčių mokėjimą patvirtina liudytojų parodymai, atmestini, kadangi mokesčių už butui teikiamas paslaugas mokėjimas turi būti patvirtintas rašytiniais įrodymais, o tokių ieškovė nepateikė, todėl negali šių faktų įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.73 str. 1 d. 10 p., 1.93 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas nutartyje nurodytu būdu (CPK 326 str. 3 d.), kartu perskirstant ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, todėl jai iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis už paduotą ieškininį pareiškimą (t. 1, b.l. 3, 59) ir žyminis mokestis, sumokėtas už paduotą apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 62), taip pat priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos (t. 1, b.l. 4, 52, t. 2, b.l. 63) bei turto vertinimo išlaidos (t. 1, b.l. 7, 48, 60). Atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jo sumokėto žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų dalis ( t.1, b.l. 42, 89, 185-186).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti. Atidalinti ieškovės R. M. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu A. P. valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje: atsakovui A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) perduoti jo asmeninėn nuosavybėn trijų kambarių 63,27 kv.m bendro ploto butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kurio unikalus Nr. 4697-4000-9015:0001, o ieškovei R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo A. P. 73 000 (septyniasdešimt trijų tūkstančių) Lt dydžio kompensaciją.
Sumažinti priteistą iš atsakovės R. M. atsakovui A. P. sumokėtų mokesčių sumą iki 3304,20 Lt.
Panaikinti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų) priteisimo atsakovui A. P. ir pašto išlaidų priteisimo valstybei ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti taip: priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei R. M. 4380 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškininį pareiškimą ir apeliacinį skundą ir 1300 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 413 Lt buto įvertinimo išlaidų, o valstybei - 21,30 Lt pašto išlaidų. Priteisti iš ieškovės R. M. atsakovui A. P. 99,13 Lt žyminio mokesčio už paduotą priešieškinį ir 100 Lt atstovavimo išlaidų.