- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- 1-1302-522/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Civilinis atsakovas
- T. Š.
- Nukentėjusysis
- A. B., J. P.
- Civilinis ieškovas
- A. Š.
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. Š., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
T. Š. 2018 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad turėdamas nešaunamąjį ginklą – pneumatinį pistoletą „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą prie „D“ kategorijos ginklų ir skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro rutulinėmis „BB“ tipo kulkomis, užėjo į A. L. individualios įmonės nuomojamą kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur grupė asmenų šventė Naujųjų metų sutikimą, ir kilusio konflikto metu tyčia pneumatiniu pistoletu pradėjo šaudyti į kavinėje buvusius asmenis ne mažiau nei šešis kartus, o būtent: ne mažiau nei tris kartus pataikydamas į L. J. ir padarydamas jam sužalojimus (žaizdas) kairiame petyje, pakaušyje ir kaktoje; ne mažiau nei vieną kartą pataikydamas į J. P. ir padarydamas jam galvos minkštųjų audinių sužalojimą; ne mažiau nei vieną kartą pataikydamas į A. B. ir padarydamas jam sužalojimą veide; ne mažiau nei vieną kartą pataikydamas į A. Š. ir padarydamas jam galvos sužalojimą (žaizdą), t. y. nežymiai sutrikdė keturių nukentėjusiųjų sveikatą, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į kavinės patalpas pripurškė ašarinių dujų.
Kaltinamasis T. Š. teismo posėdžio metu iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 2 val., jam paskambino kaimynas A. T. ir nurodė atvažiuoti jo pasiimti, jis verkė. Jis į kavinę atvažiavo vienas su taksi, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Atvažiavęs į kavinę (duomenys neskelbtini), A. T. buvo apsiverkęs, negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, nesuprato, kur randasi. Nuėjęs į vidų, jis pamatė, kad A. T. trenkė į veido sritį, todėl norėdamas draugą apginti, pasinaudojo pistoletu, kuris buvo paslėptas kišenėje. Jį stūmė nuo A. T.. Pralindęs pro kitus asmenis, gavo porą smūgių į galvos sritį, ir po to pradėjo šaudyti bet kur iš pistoleto, tiesiog nevaldė savo emocijų. Sutinka, kad tokiais veiksmais sužalojo žmones, dėl savo poelgio labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiųjų, kad jiems sugadino vakarą ir kad juos sužalojo. Nepripažįsta tik to, kad buvo su antru nenustatytu asmeniu. Nurodė, kad buvo vienas. Jis buvo blaivus. Jis pats turėjo dujų balionėlį. Asmenys, kurie šventė, buvo girti. Pripažįsta, kad jo veiksmai buvo chuliganiški. Atvyko į įvykio vietą, tik turėdamas tikslą pasiimti A. T., tačiau iš karto neišvažiavo, nes pro langą pamatė pažįstamus asmenis, kuriuos norėjo pasveikinti su Naujaisiais metais. Į vidų įėjo dviese su A. T.. Pripažįsta, kad taikėsi į „Ž.“. Pastebėjęs, kad pistolete nėra šratukų, metė pistoletą į L. J. ir išvažiavo. Ašarines dujas purškė tuo pačiu metu, kai šaudė. Nurodė, kad gauna apie 300 eurų pajamų per mėnesį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Nepalaiko L. J. ieškinio dalyje dėl moralinės žalos atlyginimo, sutinka sumokėti simboliškai, apie 500 eurų. A. Š. sutinka sumokėti taip pat apie 500 eurų, bei apmokėti advokato išlaidas. Kadangi gyvena pas tėvus, galėtų per mėnesį mokėti po 100-150 eurų.
Nukentėjusysis A. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2018 m. sausio 1 d. buvo išgėręs nedaug alkoholio. Dalyvavo tik paties konflikto metu, kai atvažiavo kaltinamasis, tačiau nežino, dėl ko jis atvažiavo. Atėjo kaltinamasis, A. T. ir dar vienas asmuo, gal jų buvo ir daugiau (3-4). Mano, kad matė dar vieną asmenį, stovėjusį prie durų (A. T. neskaičiuoja). Ketvirtas asmuo buvo vairuotojas. Pamena, kad jie atvažiavo automobiliu. Vėliau gerai visko nematė, nes buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis. Pro langą matė BMW automobilį. Įvyko konfliktas, žmonės pradėjo stumdytis. A. T. buvo neadekvatus, šūkavo, pradėjo stumdytis. Įvykus konfliktui, visi bandė jį nuraminti. Matė, kad kaltinamasis išsitraukė šaunamąjį ginklą. Bandė jį sulaikyti, gavo kelis šūvius. Bandė prieiti prie antrojo asmens, kuris išsitraukė dujų balionėlį, bet šis jam papurškė dujų tiesiai į akis, po ko nieko nematė ir atsitraukė į šalį. Patvirtino, kad jam pataikė šratuku į skruostą, truputį nubrėžė pirštą bei buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis. Civilinio ieškinio nereiškė, materialinių pretenzijų neturi, kaltinamojo atsiprašymą priima. Nurodė, kad dėl sužalojimų važiavo į gydymo įstaigą. Konfliktas truko 1-2 minutes. Kaltinamasis įvykio metu buvo agresyvus, keikėsi, pyko, kad reikėjo toli važiuoti dėl A. T.. Dėl įvykusio konflikto vakarėlis buvo nutrauktas. Matė, kad A. T. užsimojo trenkti J. P..
Nukentėjusysis J. P. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs alkoholio. Nematė, kaip A. T. susipyko su kitais asmenimis, nematė, kaip įvyko konfliktas tarp A. T. ir M. V.. Matė, kaip A. T. apsiverkė. A. T. buvo girtas, nekontroliuojamas ir kalbėjo, kad pasikvies draugus, tačiau visi manė, jog jis juokauja. A. T. Š. su draugais. Be T. Š. ir A. T., buvo dar du asmenys, kurių nepažįsta. Jie bandė užlipti į viršų aiškintis su M. V., tačiau juos sustabdė. A. T. stovėjo priešais jį J. P.. T. Š. – jam iš kairės, o kitas asmuo – iš dešinės. A. T. užsimojo ir trenkė jam į veidą, tuomet jis trenkė jam atgal ir iš karto buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis. Mano, kad ašarines dujas leido asmuo, stovėjęs jam iš dešinės - ne kaltinamasis. Po to jam į galvos sritį pataikė kulka. Nematė, kas šovė, nes buvo apipurkštas dujomis. Dar kažkas bandė jį spardyti. Kaltinamajam atleido, jam materialinių pretenzijų neturi. Nurodė, kad jam buvo padaryti trumpalaikiai sužalojimai. Nuvykus į medicinos įstaigą, gydytojas iš galvos srities jam ištraukė šratuką.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio naktį buvo neblaivus. Pamena, kad tarp A. T. ir M. V. kilo konfliktas dėl merginos. Atvyko kaltinamasis su draugais, kurių buvo mažiausiai trys. Jiems atvykus, pats buvo antrame aukšte. Atėjusi mergina pranešė, kad atvyko A. T. draugai. Nulipęs į pirmą aukštą, stovėjo nuošalyje ir matė, kad E. M. ramino A. T.. Matė susistumdymą tarp J. P. ir A. T.. Po to vienas iš A. T. draugų, stovintis šalia jo, puolė į vidurį, todėl tą asmenį jis pradėjo laikyti už kairės rankos, tuomet šis išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė jam į akis. Nematė nei ginklo, nei kas pradėjo šaudyti, tik išgirdo šūvius. Kaltinamojo veido neįsidėmėjo. Negali tiksliai nurodyti, kas purškė ašarines dujas ir kas šaudė, bet yra įsitikinęs, kad tų asmenų buvo ne vienas. Jam pripurškė ašarinių dujų į akis bei pataikė iš šratinio pistoleto į pakaušį - gydytojas išėmė šratuką. Ieškiniu prašo atlyginti 1 000 eurų neturtinės žalos. Sutinka šią sumą sumažinti iki 500 eurų. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai. Už ieškinio parengimą sumokėjo 30 eurų, tačiau dar nežino patirtų išlaidų sumos už patikslinto ieškinio parengimą. Nurodė, kad kaltinamajam atleido, jo atsiprašymą priima.
Liudytojas A. L. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius - jie nuomavosi iš jo patalpas. Nurodė, kad įvykio naktį, salėje asmenys šventė. Apie 00-01 val. nakties pats buvo virtuvėje ir matė vieną iš jaunuolių, neblaivų, kuris sėdėjo virtuvėje ir kalbėjo su savimi: „Aš tuoj iškviesiu, tuoj čia pašaudys“. Po to, būdamas viršuje, išgirdo triukšmą, tačiau nulipo jau po konflikto. Matė, kaip jaunuoliai plaunasi akis. Iš kitų asmenų sužinojo, kad buvo du asmenys, kurie šaudė iš šratinio pistoleto ir purškė ašarines dujas.
Liudytoja D. D. P. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusieji yra jos draugai, kaltinamojo nepažįsta. Matė viską nuo to momento, kai atvažiavo kaltinamasis. Matė tik du asmenis – kaltinamąjį ir dar vieną vaikiną, kuris purškė dujas. Pro langą dar matė, kad kažkas buvo automobilyje. Konfliktas vyko prie laiptų. Likę draugai bandė asmenis raminti. Po to įvyko susistumdymas, grumtynės. Tada ji nubėgo į antrą aukštą, kur buvo M. V., nes suprato, kad iš pradžių vyko konfliktas tarp M. V. ir A. T.. Nuėjusi į viršų, nurodė, kad niekas niekur neitų. Tada nusileido žemyn. Ir tuo metu pradėjo purkšti dujas. Matė, kad dujas purškė ne kaltinamasis, bet kitas vaikinas - šviesus, stambesnis, kurio nepažįsta. Kai tas asmuo pradėjo purkšti dujas, prasidėjo grumtynės ir kaltinamasis pradėjo šaudyti, bet kur ir į bet ką, iš arti - šautuvą laikė pusės metro atstumu. Kai pradėjo intensyviai purkšti dujas ir šaudyti, tuomet visi pradėjo bėgti į antrą aukštą. Kai visi nubėgo į antrą aukštą, pro langą matė, kad asmenys sėdo į automobilį ir išvažiavo. A. T. pasiliko. Pati nenukentėjo. Dėl kaltinamojo veiksmų vakarėlis buvo nutrauktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Liudytojas A. T. teismo posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugas, kaimynas, nukentėjusiuosius taip pat pažįsta. Įvykio naktį buvo stipriai neblaivus, beveik nieko nepamena, tiksliai negali nurodyti, kas su kuo konfliktavo. Pamena, kad susipyko, jį užpuolė, sumušė, po ko jis pradėjo dar daugiau gerti. Nepamena, kad kvietė kaltinamąjį, nei įvykio aplinkybių, kai kaltinamasis atvažiavo. Pamena, kad įvyko konfliktas su nepažįstamu asmeniu, kuris lindo prie draugės pusseserės.
Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusieji yra jo draugai, kaltinamojo nepažįsta. Įvykio naktį buvo šiek tiek neblaivus, bendravo su mergina. A. T. prikibo prie jo, kad jis bendravo su mergina. Abu apsižodžiavo, apsistumdė. Kiti asmenys juos apramino ir jis daugiau A. T. nematė. Įvykio metu buvo antrame aukšte ir nematė, kas vyko pirmame aukšte.
2018 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pastatas yra mūrinis. Kavinės salėje yra stalai ir baras. Aplink stalą stovi keturi mediniai suolai. Vienas suolas atitrauktas. Už suolo, ant grindinių plytelių, matomi, kaip įtariama, kraujo lašai. Už jų ant grindų guli, kaip įtariama, pistoleto kriaunos ir šovinių dėtuvė. Ant stalo yra maisto produktų, gėrimų. Patalpoje yra mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Iš įvykio vietos paimta pistoleto kriauna ir metalinė dėtuvė. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 8-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. J. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, šlaunyse, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, žaizdos pakaušyje, kairiame petyje ir šautinė žaizda kaktoje. Kraujosruvos, nubrozdinimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Šautinė žaizda kaktoje padaryta šaunamuoju, šoviniu su šratų užtaisu, ginklu. Neatmetama, kad ir žaizdos pakaušyje, kairiame petyje galėjo būti padarytos šaunamuoju, šoviniu su šratų užtaisu, ginklu. Kraujosruvos ir nubrozdinimai padaryti ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais, žaizdos – trimis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41-42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. P. diagnozuotas galvos minkštųjų audinių svetimkūnis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas šaunančių savybių turinčiu ginklu, užtaisomu šratais. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. B. diagnozuota veido žaizda. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. Š. diagnozuota galvos žaizda, galvos minkštųjų audinių svetimkūnis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas šaunančių savybių turinčiu ginklu, užtaisomu šratais. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 113).
Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. sausio 1 d. 05.31 val. L. J. buvo nustatytas 0,32 prom. girtumas (1 t., b. l. 32).
Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. sausio 1 d. 04.13 val. M. V. buvo nustatytas 0,75 prom. girtumas (1 t., b. l. 149).
Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. sausio 1 d. 03.56 val. D. D. P. buvo nustatytas 0 prom. girtumas (1 t., b. l. 155).
Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. sausio 1 d. 03.22 val. A. T. buvo nustatytas 2,03 prom. girtumas (1 t., b. l. 160).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. T. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, smakro kairėje, krūtinėje, nugaroje, kairiame petyje, kairėje rankoje su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrukdymu (1 t., b. l. 163).
2018 m. sausio 16 d. T. Š. savanoriškai pateikė pistoletą Makarov Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kavinėje šaudė 2018 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 171).
2018 m. sausio 12 d. VšĮ „Širvintų ligoninė“ Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja savanoriškai pateikė 3 sidabro spalvos šratukus, kurie buvo ištraukti iš 2018 m. sausio 1 d. į skyrių pristatytų asmenų (1 t., b. l. 143-144).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktas pistoletas yra 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas MAKAROV Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro rutulinėmis „BB“ tipo kulkomis. Tirti pateiktos pistoleto kulkų dėtuvė ir rankenos kriaunos tinka tirti pateiktam pistoletui. Tirti pateiktas pneumatinis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktos trys kulkos, paimtos iš Širvintų ligoninės priėmimo skyriaus, yra 4,5 mm (.177) kalibro rutulinės „BB“ tipo kulkos (1 t., b. l. 177-180).
K. T. Š.veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad T. Š. kaltu prisipažino iš dalies dėl to, kad neigia kito asmens dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme ir neigia, kad įvykio metu buvo blaivus, nurodydamas, kad dujas purškė taip pat jis. Įvertinus kaltinamojo parodymus, teismas daro išvadą, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino. Jis nėra kaltinamas, kad veiką padarė grupėje su kitu asmeniu ir kad buvo girtas. Dėl kito asmens tyrimas yra išskirtas, todėl dėl jo šioje byloje teismas daugiau nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
T. Š. kaltė yra visiškai įrodyta jo parodymais teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų A. B., J. P. ir A. Š. parodymais, liudytojų A. L., M. V., D. D. P., A. T. parodymais, 2018 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo T. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis T. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir numanė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog T. Š. nusikalstamus veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. T. Š. neteistas (2 t., b. l. 1), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 2-3), dirba (2 t., b. l. 4). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė. T. Š. iš esmės savo kaltę pripažino visiškai, nors ir neatskleidė kito asmens dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, t.y. nebuvo iki galo nuoširdus. Tačiau kaltinamojo kaltės pripažinimą, jo nuoširdų nukentėjusiųjų atsiprašymą, iš dalies žalos padarymo pripažinimą, teismas pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant laisvės apribojimą 1 metams, uždraudžiant su savimi turėti, naudoti, įgyti ar saugoti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnyje numatytus D kategorijos ginklus bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas daro išvadą, kad nurodyto draudimo ir baudžiamojo poveikio priemonės pakanka daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 16 d. nutarimu T. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-29). Ši kardomoji priemonė, įsitesėjus nuosprendžiui, panaikintina.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam priklausantis pneumatinis pistoletas „Makarov“ bei jo dalys: kulkų dėtuvė, rankenos kriaunos, 3 kulkos, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 186-188), konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 191,19 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų L. J., J. P., A. B., A. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 132-138). Kaltinamais šį ieškinį pripažino visiškai. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiesiems sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Nukentėjusiesiems suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (gydymo paslaugų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 134-137), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant šiam civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 191,19 eurų turtinę žalą.
Civilinis ieškovas L. J. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 85 eurų turtinę žalą (išlaidos vaistams (apie 20 eurų), kelionės išlaidos iki gydymo įstaigos ir Širvintų rajono policijos komisariato (apie 20 eurų), nutraukto naujametinio renginio išlaidos (45 eurai asmeniui) bei 2 000 eurų neturtinę žalą. Nors L. J. turtinės žalos dydis yra apytikslis, tačiau protingas ir iš dalies pagrįstas, todėl nurodyto dydžio (85 eurai) ir priteistinas.
Civilinis ieškovas A. Š. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 80 eurų turtinę žalą (išlaidos už suplėšytus marškinius (20 eurų), nutraukto naujametinio renginio išlaidos (50 eurų asmeniui), kelionės išlaidos iki Širvintų rajono policijos komisariato (10 eurų) bei 1 000 eurų neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu A. Š. priteistiną sumą sutiko sumažinti iki 500 eurų, taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai. Nors A. Š. turtinės žalos dydis yra apytikslis, tačiau protingas ir iš dalies pagrįstas, todėl nurodyto dydžio (80 eurai) ir priteistinas. Įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. Š. nepateikė.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą.
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.
Civiliniai ieškovai L. J. ir A. Š. prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. A. Š. neturtinės žalos dydį teismo posėdžio metu sumažino iki 500 eurų. Kaltinamasis sutiko tiek atlyginti, todėl dėl to teismas daugiau nepasisako. L. J. neturtinės žalos prašė priteisti 2000 eurų. Teismas neturtinės žalos dydi L. J. nustato, atsižvelgdamas į tai, kad padaryti sužalojimai buvo nežymus, jis visiškai pasveiko, turtinė žala yra tik 85 eurai. Teismas L. J. priteisia 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, uždraudžiant su savimi turėti, naudoti, įgyti ar saugoti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnyje numatytus D kategorijos ginklus ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. Š. priklausantį pneumatinį pistoletą „Makarov“ bei jo dalis: kulkų dėtuvę, rankenos kriaunas, 3 kulkas, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo T. Š. 191,19 eurų turtinę žalą.
Priteisti civiliniam ieškovui L. J. iš civilinio atsakovo T. Š. 85 eurus turtinės ir 500 eurus neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti civiliniam ieškovui A. Š. iš civilinio atsakovo T. Š. 80 eurų turtinės ir 500 eurus neturtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.