- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-413/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Tomas Šeškauskas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. L., S. M.
- Nukentėjusysis
- L. N., S. K.
- Civilinis ieškovas
- L. N., Vilniaus apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1.2.28.3.1.2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. , Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vienuolikai metų;
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, atliekant bausmę pataisos namuose.
A. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį A. L. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. S. M. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį S. M. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 140 straipsnio 1 dalį dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo, 140 straipsnio 1 dalį dėl S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo, išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Iš A. L. L. N. naudai priteista 3000 (tris tūkstančiai) Lt turtinės ir 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš A. L. ir S. M. S. B. naudai solidariai priteista 1499 Lt 40 ct (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt devyni Lt 40 ct), A. T. naudai - 522 (penki šimtai dvidešimt du) Lt, S. K. naudai - 184 (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis) litai žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. ir S. M. nuteisti už tai, kad, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami nukentėjusiosios N. B. ginčijamą tariamą A. L. teisę atgauti iš jos kito asmens pagrobtą A. L. mobilaus ryšio telefoną arba sumokėti piniginę kompensaciją, 2005 m. vasario 12 d. apie 21.30-22 val., įsibrovę į N. B. butą, esantį Pelesos g. 69-4, Vilniuje, ir A. L. panaudojus fizinę prievartą ten buvusiems asmenims, padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:
A. L. medine lazda mušdamas nukentėjusiąją N. B. ir 32 trauminiais poveikiais padarydamas daugybines veido poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinių kraujosruvas, kaklo dešinio šoninio paviršiaus odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, krūtinės ląstos, pilvo srities, nugaros, kairio peties, kairio dilbio, abiejų plaštakų, dešinės šlaunies, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, kairės pusės VII-o šonkaulio dvigubą lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, o suduodamas vieną smūgį į pakaušį bei padarydamas pakaušio srities sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, pakauškaulio lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės pamatą, kontuziniais židiniais galvos smegenų ir smegenėlių pusrutuliuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais, nukentėjusiajai nuo pakaušio srities sumušimo vietoje mirus, nužudė N. B. ;
A. L. tokiu pat būdu mušdamas nukentėjusįjį A. B. ir keturiais trauminiais poveikiais padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešinėje smilkininėje ir momeninėje srityje, odos nubrozdinimus dešinėje smilkininėje srityje, viršutinėje lūpoje, skeveldrinį dešinio alkūnkaulio vidurinio trečdalio lūžį su stipinkaulio galvutės išnirimu, nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą;
A. L. tokiu pat būdu mušdamas nukentėjusįjį A. T. ir šešiais trauminiais poveikiais padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, krūtinės ir juosmens sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinėje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairio raktikaulio srityje, odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą;
A. L. ir S. M. po A. L. fizinio smurto veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, pagrobė daiktus, buvusius nurodytame bute, spintoje, priklausančius S. B. : mobilaus ryšio telefoną „Motorolla“, 100 Lt vertės; „LABAS“ SIM kortelę, 20 Lt vertės; lygintuvą 30 Lt vertės; tris skėčius, 30 Lt vertės; plaukų feną, 18 Lt vertės; 2 naujas skalbimo miltelių „BONUX“ dėžutės, 7,20 Lt vertės; juodą moterišką šaliką, 12 Lt vertės; žalios spalvos šaliką su juodais ornamentais, 15 Lt vertės; mėlynos spalvos moteriškas džinsines kelnes, 30 Lt vertės; juodas vyriškas džinsines kelnes, 32 Lt vertės; moteriškas sportines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos, 15 Lt vertės; moteriškas sportines kelnes, 18 Lt vertės; moterišką megztinį su horizontaliomis juostomis, 20 Lt vertės; 3 vyriškus marškinius, iš kurių dveji tamsios spalvos, o vieneri šviesios spalvos, 70 Lt vertės; sportinį vyrišką megztinį, mėlynos spalvos su baltom ir raudonom juostom ant rankovių, 15 Lt vertės; vyrišką sportinį megztinį, žalsvos spalvos, 20 Lt vertės; žieminę vyrišką striukę 80 Lt vertės; vyrišką žieminę juodą megztą kepurę, 10 Lt vertės; vyriškas pirštuotas juodas pirštines, dvi poras po 32 Lt vertės; žiemines vyriškas pūstas pirštuotas tamsiai mėlynos spalvos pirštines, 10 Lt vertės; dvi poras moteriškų dirbtinės odos juodų pirštinių, 32 Lt vertės; moterišką mėlyną pižamą, 18 Lt vertės; trejus vyriškus marškinėlius, 54 Lt vertės; tamsiai pilką vyrišką golfą, 18 Lt vertės; ketverias vyriškas vienspalves apatines kelnaites, po 16 Lt vertės; vyriškas juodas kojines, 18 Lt vertės; 7 komplektus moteriško apatinio trikotažo, 116 Lt vertės; 15 vnt. apatinių moteriškų kelnaičių, 75 Lt vertės; 6 vnt. liemenėlių, 42 Lt vertės; moteriškas nailonines pėdkelnes, 80 Lt vertės; keturias poras moteriškų kojinių, 20 Lt vertės; tris poras moteriškų baltų kojinių, 9 Lt vertės; moterišką megztinį, tamsiai mėlynos spalvos, 20 Lt vertės; vyriškas džinsines kelnes, 20 Lt vertės; moteriškus apatinius marškinius, 8 Lt vertės; moterišką mėlyną megztinį su aukšta atverčiama apykakle, 20 Lt vertės; moteriškus apatinius marškinėlius su horizontaliomis rudos ir rožinės spalvų juostomis, 8 Lt vertės; moterišką golfą pilkos spalvos su raudonomis gėlėmis, 18 Lt vertės; vyrišką pilką golfą, 10 Lt vertės; 3 pagalvių užvalkalus raudonos spalvos su pilkomis gėlėmis, 12 Lt vertės; 2 didelius pagalvių užvalkalus, 12 Lt vertės; mėlyną rankšluostį, 30 Lt vertės; vyriškus sportinius marškinėlius, 14 Lt vertės; juodą moterišką megztinį su priekinėje dalyje esančiomis emblemomis, 25 Lt vertės; žydrą moterišką megztinį, 18 Lt vertės; dideles siuvėjų žirkles, 20 Lt vertės; geltonos spalvos dujinį balionėlį, 2,20 Lt vertės; moterišką kosmetiką: 2 vnt. rudos spalvos lūpdažių, 16 Lt vertės, plaukų laką, 6 Lt vertės, ramunėlių šampūną plaukams, 4 Lt vertės, ženšenio šampūną plaukams, 9 Lt vertės, balzamą plaukams, 4 Lt vertės, kondicionierių plaukams, 5 Lt vertės; du juodus sportinius krepšius, 77 Lt vertės; vaistus: tigrinį tepalą nuo skausmo, 20 Lt vertės, tabletes nuo kosulio, 2 Lt vertės, lašus nuo peršalimo, 6 Lt vertės, 4 ritinėlius elastinių bintų, 10 Lt vertės, padarydami jai 1482,40 Lt turtinę žalą; taip pat A. T. priklausančius: 2 vnt. vyriškų džinsinių kelnių, 40 Lt vertės; golfą, 15 Lt vertės; masažuoklį, 6 Lt vertės; 2 vnt. vyriškių laikrodžių „Rolex“, 40 Lt vertės; marškinius su žaliomis vertikaliomis juostomis, 30 Lt vertės; 3 vnt. vyriškų apatinių kelnaičių, 12 Lt vertės; 3 vnt. apatinių marškinėlių, 18 Lt vertės; 3 vnt. juodos spalvos kojinių, 9 Lt vertės; odinę vyrišką striukę, 200 Lt vertės; žiemines vyriškas juodas pirštines, 8 Lt vertės; mobilaus ryšio telefoną, be baterijos ir mygtukų, 150 Lt vertės, padarydami jam 528 Lt turtinę žalą; taip pat nukentėjusiajai S. K. priklausančią žieminę striukę, 100 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. N. apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu ir prašo priteisti iš A. L. ir S. M. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes po patirto streso dėl dukters netekties jai pablogėjo sveikata ir gydymui reikalinga nemaža pinigų suma. Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad jos anūkui reikalingas gydymas, nes jis sunkiai serga. Nukentėjusioji nesutinka su S. M. lygtiniu atleidimu nuo bausmės ir su A. L. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006-06-09 nuosprendį pakeisti:
nuosprendžio dalį, kuria S. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei 140 straipsnio 1 dalį dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir 140 straipsnio 1 dalį dėl S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo panaikinti ir priimti naują nuosprendį - S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams, atliekant ją pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, teisingai pripažinęs S. M. kaltu dėl savavaldžiavimo ir vagystės, nepagrįstai išteisino jį pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, neteisingai nustatęs, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei 140 straipsnio 1 dalį dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir 140 straipsnio 1 dalį dėl S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo, neteisingai nustatęs, kad jis nedalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, todėl mano, jog nuosprendis keistinas.
Priimdamas tokį sprendimą, teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo V. T. parodymais, neįvertino ir kitų surinktų ir teisme ištirtų įrodymų.
Teismas pagrįstai iš esmės pripažino, kad V. T. parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo ir įrodymų tyrimo teisme metu liudija apie tai, kad S. M. vartojo smurtą 2005-02-12 N. B. bute visų nukentėjusiųjų, patyrusių kūno sužalojimus, atžvilgiu.
Tačiau teismo išvada, kad šie parodymai yra vieninteliai, tai įrodantys, prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš tikrųjų pirmos apklausos metu, dar iki pateikimo nuotraukų ir asmenų atpažinti, V. T. parodė, kad pirmas užėjęs į kambarį vaikinas turėjo lazdą ir ja smūgiavo paeiliui visiems buvusiems kambaryje. Antras vaikinas, užėjęs į kambarį, buvo su juoda megzta kepure. Jo veiksmų konkrečiai nukentėjusysis nurodyti negalėjo. Tačiau po S. M. atpažinimo V. T. ėmė teigti, kad jo matytas vaikinas su lazda N. B. bute, yra S. M. . Tą jis patvirtino akistatos su S. M. metu ir papildomai apklaustas. V. T. taip pat teigia, kad lazdą turėjo ir ja smūgiavo ne tiktai S. M. , ji buvo perduodama.
V. T. A. T. parodymai šioje dalyje prieštarauja kitų nukentėjusiųjų parodymams, iš kurių seka, kad pirmas užėjęs į kambarį vaikinas buvo ne S. M. , o A. L. , būtent jis turėjo lazdą, kuria pradėjo smūgiuoti. Tačiau šie prieštaravimai paaiškinami tuo, kad kiekvienas iš nukentėjusiųjų nestebėjo įvykio nuosekliai nuo pradžios iki galo, nes visi jie įvairiais laikotarpiais tai buvo nusisukę, tai dengėsi nuo smūgių, be to, jie buvo neblaivūs ir patyrė šoką. Šiuo atveju V. T. parodymai vertinti tiek kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams.
V. T. parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusioji S. B. . Be to, jo parodymai patvirtinti ir nukentėjusiųjų S. K. ir A. T. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Pirmoji teigia girdėjusi, kaip vienas iš buvusių kambaryje prašė duoti jam lazdą, o antrasis nurodė girdėjęs S. B. pasakojimą po įvykio, kad lazda „ėjo“ iš rankų į rankas. Be to, ir iš liudytojos L. U. parodymų, duotų ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad ji po įvykio girdėjo A. L. priekaištus S. M. dėl pastarojo smurto vartojimo N. B. atžvilgiu.
Teismo išvada, kad teismo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotą specialisto išvadą apie mažiausiai du trauminius poveikius, kuriais N. B. buvo padarytas mirtį sukėlę sužalojimai, taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo medicinos ekspertizė, kurią teismas įvertina kategoriškai patvirtinančią tą aplinkybę, kad N. B. buvo suduotas tiktai vienas smūgis, padaręs mirtį sukėlusius sužalojimus ir grindžia ja vien A. L. kaltę dėl nužudymo, iš tikrųjų nėra kategoriška. Joje, kaip ir pirmoje teismo medicinos specialisto išvadoje, vėl patvirtinta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Papildomai nurodyta, kad objektyvių požymių, kategoriškai patvirtinančių dviejų ar daugiau smūgių sudavimą, nėra. Akivaizdu, kad ši išvada yra alternatyvi ir iš esmės nepaneigia galimybės, kad smūgių buvo daugiau negu vienas.
Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į V. T. , S. K. , A. T. , L. U. parodymus, suduotų nukentėjusiesiems mažiausią smūgių skaičių (vien tik N. B. – 33), teismas neturėjo pagrindo besąlygiškai vertinti įrodymus, tarp jų teismo medicinos ekspertizės aktą, S. M. naudai. Netgi pats A. L. pripažino nors ir nematęs, bet supratęs, kad S. M. , būdamas jam už nugaros vartojo smurtą.
Faktinės bylos aplinkybės - V. T. , S. K. , A. T. , L. U. , nuteistojo A. L. parodymai, kitų ištirtų teisme įrodymų visuma duoda pagrindą teigti, kad S. M. , veikdamas kartu su A. L. , bendrais veiksmais su juo, savavaldžiavimo metu, pavartojęs smurtą visų, buvusių kambaryje asmenų atžvilgiu nužudė N. B. , nesunkiai sutrikdė V. T. ir A. B. sveikatą ir nežymiai sutrikdė A. T. bei S. B. sveikatą.
Tai patvirtina ir kitos nustatytos ir neginčytinos faktinės bylos aplinkybės - tie patys S. M. ir A. L. veiksmų N. B. bute tikslai, motyvai ir paskatos, veiksmų intensyvumas (tame tarpe svetimo turto pagrobimo atveju), o S. M. atveju, ir veiksmai po nusikaltimų padarymo, slepiant jų pėdsakus.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su priimtu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu.
Nuteistojo manymu teismas ignoravo jo prašymą iškviesti ir apklausti liudytoju tyrėją, kuris būtų patvirtinęs jo parodymus, o taip pat tai, kad advokatas, ginęs jį iki bylos tyrimo pabaigos, S. P. jokio spaudimo jam nedarė, o tik apgaulės būdu privertė jį duoti parodymus, kad pasakytų, jog jis galėjo gindamasis suduoti N. B. smūgius, tačiau nesakytų kur ir kiek pataikė, kad lazdą pasiėmė su savimi, kad niekam jos jokiu būdu neperdavė. Advokatas, pasak nuteistojo, jam sakė, kad duodamas tokius parodymus jis gaus mažą bausmę už būtinosios ginties ribų peržengimą ir greitai išeis į laisvę. Nuteistasis turi nepilnametį vaiką, sugyventinę - invalidę, ir todėl sutiko duoti tokius parodymus, kad greičiau baigtųsi byla, greičiau išeitų į laisvę, sugrįžtų į šeimą, pas dukrą.
Šalies argumentai
Teismas taip pat ignoravo nuteistojo prašymą išreikalauti iš ligoninės jo ligos istoriją. Nuteistasis teigia turintis rimtą stuburo traumą, todėl skunde prašo išreikalauti iš kalėjimo ligoninės jo ligos istoriją.
Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad liudytojos L. U. parodymai labai prieštaringi, nors pirminiai jos parodymai neteisingi, tačiau teisme ji davė tokius pačius parodymus, kaip ir anksčiau ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis mano, kad ji sakė tiesą, kaip buvo iš tikrųjų, kad jis labai gailėjosi dėl to, kad važiavo pasiimti savo telefono ir, kad sakė S. M. , kam jis taip stipriai muša moterį.
Teismas taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus, liudytojo V. T. ir kitų parodymus.
Nuteistasis teigia N. B. nemušęs, o tik atstūmęs, kai ši puolė jį. Niekas iš nukentėjusiųjų nėra parodęs, kad jis ką nors kitą būtų mušęs. Tačiau teismas, nuteistojo manymu, viską apvertė S. M. naudai.
Teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę švelninančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, išskyrus nužudymą, kadangi jis jo nepadarė,taip pat labai gailisi padaręs nusikaltimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į nuteistojo šeimyninę padėti o būtent: byloje yra dokumentai apie jo žmonos-sugyventinės sveikatos būklę – ji turi 2-os grupės invalidumą, dabar nedirba, turi nepilnameti vaiką, jo dukrai 1 metai ir 10 mėn. Teismas taip pat neatsižvelgė į jo paties sveikatos būklę, o priimtas nuosprendis leidžia teigti, kad yra varžomos nacionalinės mažumos.
Nuteistasis prašo išteisinti jį dėl N. B. nužudymo, atsižvelgianti į visas jo atsakomybę švelninančias aplinkybes, paskirti jam švelnesnę bausmę. Jis prisipažįsta kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, išskyrus nužudymą, ir labai gailisi dėl to, kas įvyko.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. bei nuteistojo A. L. apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. N. prašė jos apeliacinį skundą patenkinti. To paties prašė ir nukentėjusioji S. K. . Nuteistasis S. L. ir jo gynėja prašė S. L. apeliacinį skundą patenkinti, o Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis S. M. ir jo gynėja prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. T. A. T. vienintelis parodė matęs, kad S. M. pirmasis užėjo į N. B. kambarį ir vartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tačiau ir šis nukentėjusysis nepatvirtino, kad S. M. N. B. būtų sudavęs beisbolo lazda (b. l. 51, t. 5). Kiti nukentėjusieji V. T. parodymų apie S. M. vartotą smurtą nepatvirtino. Paties V. T. parodymai dėl S. M. veiksmų nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad lazdą turėjo pirmasis į kambarį įsiveržęs užpuolikas, kuris ir ėmė lazda mušti visus. Kitas užpuolikas buvo su juoda megzta kepure (b. l. 1-4, t. 2). Pagal minėtą kepurę V. T. atpažino S. M. , tačiau atpažinimo metu nenurodė, kad šis būtų mušęs su lazda ar kitais būdais (b. l. 5-7, t. 2). Tik vėlesniuose parodymuose, įskaitant ir parodymus pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis V. T. A. T. ėmė teigti, kad S. M. ir buvo pirmasis į kambarį užėjęs užpuolikas, kuris mušė visus turėta beisbolo lazda. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė ir išanalizavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotus nukentėjusiojo V. T. parodymus, sugretino juos su kitų nukentėjusiųjų, su kaltinamųjų parodymais ir padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad vien nenuosekliais ir kitais įrodymų šaltiniais nepatvirtintais nukentėjusiojo V. T. parodymais S. M. kaltė vartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius negali būti grindžiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojos L. U. parodymais apie neva 2005-02-13 ar 2005-02-14 girdėtą tarp nuteistųjų vykusį pokalbį, kurio metu A. L. priekaištavo S. M. dėl moters nužudymo. Tokio pokalbio buvimą S. M. neigė, o A. L. , nors ir patvirtino, išsamiau atsisakė paaiškinti. Jo patvirtinimas buvus tokį pokalbį nelaikytinas patikimu, nes akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (jie ištirti pirmosios instancijos teisme siekiant patikrinti teisme duotus A. L. parodymus), kuriuose jis parodė, kad 2005-02-13 ar 2005-02-14 su S. M. nebuvo susitikęs ir nekalbėjo, o 2005-02-12 grįžtant po įvykių iš S. B. buto, automobilyje pergyveno tik dėl to, ar ne per stipriai buvo suduota kažkuriam vyriškiui (b. l. 19-21, t. 3; 79, t. 5). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos L. U. ryšį su A. L. (buvo jo sugyventinė) bei į jos parodymų kaitą. Pirmosios instancijos teisme ji pati pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo davusi melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2005-06-25 vykusios apklausos metu L. U. patvirtino, kad praeitą kartą davė melagingus parodymus, norėdama padėti savo sugyventiniui A. L. (b. l. 57-59, t. 2). Dėl nurodytų motyvų, ypač atsižvelgiant į sąmoningą liudytojos neteisingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymais vadovautis nėra pagrindo. Be to, jos parodymai yra tik išvestiniai ir jie negali nulemti S. M. apkaltinimo dėl fizinio smurto vartojimo ir nužudymo. Kitų įrodymų, kad S. M. būtų atlikęs tokius veiksmus, byloje nėra. Teiginys prokuroro apeliaciniame skunde, kad lazda ėjo iš rankų į rankas, nepatvirtintas įrodymais. Apie S. T. parodymų vertinimą jau kalbėta. S. B. , kurios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais remiamasi prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybės nepatvirtino, o būtent teisme duoti parodymai yra laikomi įrodymais. Nei A. T. , nei S. K. nepatvirtino, kad būtų matę, jog A. L. turėtą lazdą kažkam perdavė. Jie nepatvirtino ir to, kad S. M. būtų prašęs jam perduoti lazdą.
Tie patys ar panašūs S. M. ir A. L. veiksmų N. B. bute tikslai, motyvai ir paskatos, veiksmų intensyvumas svetimo turto pagrobimo atveju, veiksmai po nusikaltimų padarymo, yra tik prielaidos, kad abu nuteistieji lygia dalimi atliko nusikalstamus veiksmus ir nelaikytini įrodymais, kad S. M. N. B. bute vartojo smurtą.
Dėl nurodytų motyvų prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, netenkintina. Kita skundo dalis, kuria prašoma S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, be šių motyvų netenkintina dar ir dėl to, kad toks prašymas prieštarauja teisės medicinos specialistų išvadoms.
Komisijinė teismo medicinos ekspertizė kategoriškai nepaneigė, kad N. B. mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas ir daugiau kaip vienu smūgiu, tačiau nurodė, kad objektyvių požymių, kategoriškai patvirtinančių dviejų ar daugiau smūgių buvimą, nėra (b. l. 93-100, t. 5). Taigi, teiginys, kad galėjo būti suduoti du ar daugiau N. B. mirtį sukėlę smūgiai, yra tik objektyviais duomenimis nepatvirtinta prielaida ir ja apkaltinamasis nuosprendis S. M. dėl nužudymo negali būti grindžiamas.
Tuo tarpu įrodymų, kad mirtį sukėlusį smūgį N. B. sudavė A. L. , byloje pakanka. Nukentėjusieji A. T. , S. K. , S. B. parodė, kad būtent A. L. įėjo į kambarį nešinas beisbolo lazda ir ėmė visus mušti. Šių asmenų parodymai gana nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai rėmėsi. A. L. parodymų negalima laikyti patikimais, nes jie keitėsi nuo visiško neigimo buvus įvykio vietoje iki beveik visiško kaltės dėl visų veikų, įskaitant nužudymą, pripažinimo, su išlyga, kad tai padaryta ginantis. Nukentėjusioji N. B. , be kita ko, parodė, kad pati matė, kaip A. L. N. B. sudavė du smūgius lazda, iš jų vieną – į veidą, ir po antro smūgio N. B. nebepasikėlė. Ji dar parodė girdėjusi, kaip N. B. prašė „Tolikai nemušk“. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji S. K. (b. l. 44, t. 5). A. L. kaip smurtą vartojusį asmenį ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino liudytojas A. B. (b. l. 148-150, t. 1). S. M. tas pats liudytojas atpažino tik kaip kartu su kitais į N. B. butą įsibrovusį asmenį (b. l. 151-153, t. 1). Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų atpažino A. L. kaip asmenį, kuris kartu su kitais dviem asmenimis 2005-02-12 įsibrovė į butą. Protokole nurodyta, kad būtent šis vyriškis spyrė jai į šoną, o su beisbolo lazda smogė A. B. , N. B. , V. T. , A. T. (b. l. 143-15-45, t. 1). S. M. ši liudytoja neatpažino (b. l. 131-134, t. 1). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu paskiausiai duotais S. B. parodymais, kad lazdą turėjo pirmasis į kambarį įbėgęs vaikinas, buvęs su tamsia kepure.
Šie įrodymai, kurias pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, paneigia nuteistojo A. L. apeliacinio skundo teiginius, kad N. B. jis nemušė, kad niekas iš nukentėjusiųjų nepatvirtino, kad jis būtų ką nors mušęs.
A. L. prašymas kviesti apklausai bylos tyrėją ir jo gynėją nepagrįsti, nes šie asmenys įvykio tiesiogiai negalėjo matyti, o A. L. kaltė dėl nužudymo iš esmės grindžiama ne jo paties, bet nukentėjusiųjų parodymais, todėl nuteistojo gynėjo pokalbių su ginamu asmeniu turinys įtakos A. L. kaltumo įrodymui neturėjo.
Nėra pagrįstas A. L. teiginys, kad S. B. puolė jį, o jis gindamasis tik atstūmė ją. Visiškai neįtikima, kad moteris pultų beisbolo lazda ginkluotą ir fiziškai stiprų vyriškį, agresyviai įsibrovusį į butą kartu su keliais draugais. Jau minėti A. T. , S. K. , S. B. parodymai patvirtina, kad buvo atvirkščiai - tik įėjęs į kambarį A. L. ėmė visus buvusius kambaryje mušti. Tarp mušamų asmenų buvo ir N. B. , kuriai A. L. lazda sudavė ir į galvą. Jai galvoje padarytas sužalojimas sukėlė mirtį, todėl tokie nuteistojo veiksmai teisingai įvertintas kaip tyčinis nužudymas, kurį ir ginčija A. L. apeliaciniame skunde. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Tai, kad važiuojant į N. B. butą iš anksto nebuvo numatyta nužudyti, įtakos realiai padaryto tyčinio nužudymo kvalifikavimui neturi. Vertinti N. B. mirtį kaip nelaimingą atsitikimą ar netyčinį nužudymą, kaip tai nurodoma A. L. apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo, nes nukentėjusioji mirė dėl tyčia jai suduoto smūgio grėsmingu įrankiu ir tai darydamas A. L. negalėjo nenumatyti kilsiančių pasekmių. Nukentėjusiųjų parodymai paneigia ir A. L. teiginius, kad ir kitus kambaryje buvusius asmenis jis mušė gindamasis, nes kaip minėta, iš nukentėjusiųjų A. T. , S. K. , S. B. parodymų nustatyta, kad niekas A. L. nepuolė, o kaip tik jis pradėjo vartoti smurtą. Ir kitos šio apelianto padarytos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos. Apelianto A. L. teiginys, kad nuosprendis patvirtina nacionalinių mažumų varžymą, nekonkretus, nes nenurodyta, kuo tai pasireiškė. Tačiau kolegija nenustatė jokių požymių kurie tokį apeliacinio skundo teiginį patvirtintų.
Taigi, A. L. kaltė nustatyta pagrįstai, tai padaryta nepažeidus nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, neigiamą nuteistojo asmenybę, tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teiginys apeliaciniame skunde, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimų, kurių padarymą pripažįsta, nėra teisingas, nes, kaip minėta, S. L. bylos tyrimo pradžioje išvis neigė buvęs įvykio vietoje, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde stengėsi sumažinti savo kaltę, teigdamas buvęs nukentėjusiųjų užpultas. Sugyventinės ir vaiko buvimas nelaikomos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Iš apelianto paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis iš tikro turi sveikatos problemų, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas mažinti bausmę. Už sunkiausią nusikaltimą – tyčinį nužudymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri nulėmė ir galutinę bausmę, Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį viršija tik vieneriais metais. Esant jau minėtiems bausmės skyrimui reikšmingiems duomenims, tokia bausmė savo dydžiu nėra per griežta, todėl ir nešvelninama. Dėl tų pačių priežasčių nemažintinos ir už lengvesnius nusikaltimus paskirtos bausmės, kurios taip pat nedaug viršija sankcijose nustatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Nėra pagrindo tenkinti ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. N. apeliacinį skundą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė už svetimų asmens dokumentų pagrobimą kyla tada, kai tokia veika padaroma tiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad asmens dokumentai buvo tarp kitų daiktų, kuriuos pagrobė A. L. ir S. M. , todėl jie nežinojo, kad grobdami daiktus kartu pagrobia ir asmens dokumentus. Dėl šios priežasties netenkinama nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės L. N. apeliacinio skundo dalis, kuria ginčijamas A. L. išteisinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį. S. M. nuteistas už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimo padarymą, neturėjo teistumo, jo vaidmuo nusikaltimuose buvo mažesnis. Esant šiems pagrindams pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiam nuteistajam taikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jau minėta, kad S. M. pagrįstai nėra pripažintas kaltu dėl N. B. nužudymo, todėl jis nėra atsakingas už L. N. padarytą neturtinę žalą dėl jos dukros nužudymo. Todėl neturtinės žalos atlyginimas iš S. M. apeliantei nepriteistinas. Jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, padarytos dukros nužudymu, atlyginimo labiausiai grindžiamas tuo, kad nužudytosios sūnaus sveikata pablogėjo, jam reikalingas gydymas. Tačiau ji byloje nėra pripažinta nepilnamečio anūko J. B. atstove, todėl klausimas dėl pastarajam padarytos žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas pareiškus atskirą ieškinį. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad L. N. sveikatos pablogėjimas yra tiesiogiai susiję su N. B. nužudymu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino civilinės ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir ši nuosprendžio dalis taip pat nekeistina.
Dėl visumos nurodytų motyvų kolegija padaro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. , Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus atmesti.