- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2562-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Iris“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3922-297/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės A. K. veiksmų, suinteresuotasis asmuo UAB „Iris“. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Stamita“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti patvarkymus 2014 m. liepos 14 d. Nr. S-14021662 ir 2014 m. liepos 10 d. Nr. S-14022094 vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/01319 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti (b.l. 1-3). Nurodė, kad antstolė areštavo pareiškėjos turtą nedalyvaujant skolininkei, jo neįkainojo, nenustatė turto vertės, todėl skolininkė negalėjo pateikti prieštaravimų dėl įkainojimo. Antstolė neturėjo pagrindo abejoti areštuoto turto verte, nes ji areštavo ne specifinės paskirties turtą, o viešuose registruose registruotus daiktus – transporto priemones. Be to, dalies šio turto vertę antstolė jau buvo nustačiusi iš registrų, žinynų bei viešoje erdvėje esančios informacijos neskirdama ekspertizės. Antstolė galėjo pati nustatyti ir 2014-05-20 areštuotų 19 transporto priemonių vertę. Sprendimo vykdymas jau buvo užtikrintas aprašytu ir kitu pareiškėjos turtu, taikant laikinąsias apsaugos priemones. 2014-07-10 patvarkymą skirti ekspertizę antstolė priėmė, žinodama, jog yra išieškotojo ir skolininko susitarimas dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis, kuris yra vykdomas bei žinodama, jog vykdymo veiksmų ji nebeatlikinės, turtas nebus pardavinėjamas iš varžytynių. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nepagrįstai paskyrusi ekspertizę antstolė šiuos reikalavimus pažeidė bei tuo be jokio pagrindo padidino vykdymo išlaidas.
Antstolė 2014-07-28 patvarkymu jai pateikto pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui (b.l. 24-25).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (b.l. 47-50). Teismas nustatė, kad antstolė, įvertinusi, skolos sumos dydį, sprendė, jog yra pavojus, kad skolininkė gali turtą paslėpti, todėl išsiuntusi skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, 2014-05-20 priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir areštavo skolininkės UAB „Stamita“ turtą, tame tarpe ir transporto priemonių. Teismas konstatavo, kad areštuoto turto neįkainojimas turto arešto metu nėra kliūtis turtą areštuoti. Skolininkė apie tai, kad areštuoto turto vertė bus nustatoma skiriant ekspertizę, buvo informuota tinkamai. Konstatuoti, ar turto areštuota per daug, galima tik nustačius areštuoto turto vertę. Naudotos transporto priemonės turi būti įvertintos tokia pinigų suma, už kurią turtas galėtų būti parduotas jo vertinimo dieną. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkė UAB „Stamita“, gavusi antstolės 2014-06-09 reikalavimą, vykdė pareigą pateikti duomenis apie turimą turtą, jo vertę, buvimo vietą. Antstolis privalo atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti antstolės prašė išieškotojas, nežiūrint to, kad vykdymo proceso šalys yra sudarę susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis ir, skolininkės teigimu, ji šį susitarimą vykdo. Vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka antstolis turi teisę pasiūlyti išieškotojui perimti skolininko turtą, tokiais atvejais yra ypač svarbi areštuoto turto vertė. Teismas sprendė, kad antstolė, siekdama pašalinti abejones dėl areštuoto kilnojamo turto vertės, veikdama išieškotojos prašymu, pagrįstai priėmė 2014-07-10 ir 2014-07-14 patvarkymus dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto turto vertei nustatyti. Teismo nuomone tai, kad skolininkei vykdomojoje byloje galimai atsiras papildomų išlaidų, negali būti svaria priežastimi antstolei nevykdyti jai įstatymo suteikiamų teisių ir pareigų, kurios šiuo atveju pripažįstamos būtinomis. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų pripažino nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Stamita“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti (b.l. 56-60). Nurodė, kad antstolė nepagrįstai paskyrė ekspertizę dėl 19 transporto priemonių vertės nustatymo, kai bent jau preliminarią transporto priemonių vertę antstolė galėjo nustatyti iš registrų, žinynų bei viešoje erdvėje esančios informacijos. Ekspertizės atlikimas šiuo atveju yra netikslingas veiksmas, nepagrįstai didinantis vykdymo išlaidas. Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, praktiškai nenagrinėjo pareiškėjos UAB „Stamita“ skunde nurodytų argumentų. Teismas neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nevertino įrodymų. Antstolė neatsižvelgė į skolininkės interesus bei juos pažeidė. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Be to, teismas skundžiamą nutartį motyvavo ir tuo, jog antstolė priėmė patvarkymą areštuoti turtą nepasibaigus raginime nustatytam terminui, nes buvo pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, nors pareiškėja savo skundo negrindė šia aplinkybe.
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolė A. K. prašė atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 67-69). Nurodė, kad apeliantės teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Teismas pagrįstai taikė ir vadovavosi CPK 681 straipsnio nuostatomis bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, savo teiginius grindė LAT suformuota pozicija, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, jog naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 337 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, jei, nagrinėjant atskirąjį skundą nustatoma, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje keliamas antstolės veiksmų dėl ekspertizės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo, o šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju - civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, nurodytos teisės normos pagrindu atsisakyti priimti ieškinį galima tik tada, kai: 1) byla apskritai nepriskirtina teismui (ginčo nepriklauso spręsti teismui); 2) byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (pagal CPK 1 str., 22 str. nepriskirtina nagrinėti civilinio proceso tvarka).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Sistemiškai aiškinant CPK 681 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat papildomą ar pakartotinę), o įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad tokiu pačiu būdu yra reglamentuojamas ir ekspertizės paskyrimas teisme (CPK 3 str., 6 d., 212 str.). Teismo nutartys dėl ekspertizės paskyrimo nėra skundžiamos.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti skundo dėl antstolės patvarkymų skirti ekspertizę (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o paaiškėjus šioms aplinkybėms priėmus skundą, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bylos proceso teisėtumo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 dalimi, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.