- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 1-834-882/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13043-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- I. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, kartu gyvenančiam žmonos R. K. sūnui K. B., būtent: 2016-03-18 apie 20:45 val., buto kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. B. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei R. K., būtent: 2016-08-14 apie 03:10 val., buto kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. K. į nosį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
I. K. kaltė įrodoma:
Kaltinamojo I. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (74-75, 123-124, 128, 134-135 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, parodė, kad su R. K. santuokoje yra beveik metai laiko, gyvena apie 2-3 metus. R. turi sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini). K. turi negalią, psichinę, gauna invalidumą. Yra nervingas, isteriškas, kartais nelabai klauso motinos. Tačiau jis su juo susikalba, santykiai jų yra geri, niekada rimtai nesipykdavo. Jis kartais perdėtai ir audringai reaguoja į jų su R. tarpusavio pykčius, bet kartais ir ramiai elgiasi. Kaip kokia jam nuotaika būna. Niekada anksčiau nėra su juo susistumdę, susimušę, nors kartais jo elgesys būna ir netinkamas, motina jį užstoja. 2016-03-18, vakare, apie 20:00 val., jis grįžo į namus, neblaivus. Pavaišino už atliktą darbą žmogus. Pamena viską, nors išgėręs buvo nemažai. Grįžo į namus, R. pradėjo priekaištauti, kad išgėręs grįžo, susipyko. R. nelietė, nestūmė, niekada nėra prieš ją smurtavęs. Žodžiavosi ir viskas, o jos sūnus K. kažkaip piktai į tai sureagavo ir šoko į jų tarpą, pradėjo pats ant jo puldinėti. Jis pykosi su R., jis norėjo jam suduoti pats, kaip ir užsimojo, bet jis už jį greičiau sureagavo ir sudavė jam kumščiu į veido sritį. Sudavė, nes jis įsikišo kaip tik tuo metu, kai aiškinosi su R., buvo susinervinęs. Nereikėjo jam suduoti. Matė, kad kažkiek jam ant lūpos yra kraujo. Gavęs per veidą, jis pradėjo isterikuoti, tačiau motina išvedė į virtuvę. Kai tik sudavė, jis pats irgi nuėjo į kitą kambarį, atsisėdo prie televizoriaus. R. supyko už tai, kad sudavė jos sūnui ir jis girdėjo, kaip ji iškvietė policiją. Buvo sulaikytas ir atvežtas į komisariatą. 2016-08-14, apie 02:00 val., į namus grįžo išgėrusi žmona R. Jis liepė jai eiti miegoti. Jis supyko dėl to, kad ji visą dieną gėrė su draugais, kvietė ateiti ir jį, tačiau jis atsisakė. Žmona dėl to supyko, grįžusi jam priekaištavo, pradėjo spjaudytis, pagriebė peilį, pasakė: nori, papjausiu aš tave. Jis nemano, kad grasinimas buvo realus, jis jos visiškai neišsigando, pretenzijų neturi. Jis tuo metu gulėjo kambaryje lovoje, žiūrėjo televizorių. Kai ji atėjo su peiliu ir pagrasino, jis supyko, atsikėlė ir sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. į veidą. Sudavė, kad ji nusiramintų. Konflikto niekas nematė. Dėl to nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė blogai, buvo išgėręs, tačiau viską atsimena gerai, alkoholio poveikis jo veiksmams įtakos neturėjo, jį išprovokavo žmonos netinkamas elgesys. Papildomai apklaustas 2016-08-18 jis parodė, kad žmona jam su peiliu negrasino. Žodinio konflikto metu žmona jam spjovė į akis, o po to jis atsikėlęs iš lovos jai kumščiu sudavė vieną kartą į nosį. Pirmoje apklausoje nurodė, kad žmona grasino peiliu, todėl, kad norėjo sušvelninti situaciją. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme bei jos trukme (dydžiu).
Nukentėjusiosios R. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (48, 50-51, 100-101, 105 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2016-03-18, apie 20.45 val., į namus grįžęs girtas jos vyras I. K. pradėjo triukšmauti. Ji jo paprašė, kad eitų miegoti, tačiau jis į tai nereagavo. Viso šio konflikto metu jis vieną kartą posūniui K. B. rankos kumščiu sudavė į veidą, taip praskeldamas jam lūpą. Jis jam sudavė, nes K. B. užstojo ją. Sūnus minėjo, kad jam skaudėjo. Su I. K. veda bendrą ūkį ir gyvena santuokoje. Kai jis išgeria, nėra priekabus, nėra konfliktiškas. Kartu su jais gyvena jos nepilnametis sūnus K. B., gim. (duomenys neskelbtini). I. ir jos sūnaus santykiai yra geri, nėra buvę konfliktų. Jos sūnus turi vidutinę protinę negalią ir dėl to kartais reaguoja į konfliktą neadekvačiai, yra isteriškas, nervingas, greitai užsiplieskia. Tą vakarą, grįžus I. neblaiviam, jie susipyko, apsižodžiavo ir sūnus įsikišo į jų konfliktą. Jis pavadino I. žąsinu ir kitais negražiais žodžiais, nes norėjo užstoti ją, šaukė, kad ant jos nerėktų, nevarytų. Jie būtų su I. išsiaiškinę, bet kai K. išvadino žąsinu, tada I. jį parvertė ant lovos ir sudavė gulinčiam K. iš delno per veidą, prakirto lūpą. Matė, kad kažkiek pasirodė kraujo. Ji įšoko į jų tarpą ir pakėlusi nuo sofos K., jį nusivedė į kitą kambarį. K. buvo piktas, susinervinęs. Jį apramino. Jam turi praeiti pyktis, isterija ir tada jis būna geras vaikas. Ji buvo blaivi, išsigandusi, kad nebūtų dar didesnio konflikto, ji iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, sūnus patvirtino, kad jam sudavė patėvis. I. pareigūnai išsivežė. Jis anksčiau niekada nėra smurtavęs nei prieš ją, nei prieš vaiką. Su I. jos sūnus susitaikė, jis jo atsiprašė ir jie abu su sūnumi I. atleido, pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žalos nebuvo padaryta. Į medicinos įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nėjo, nes neliko jokių sužalojimų, kitos dienos rytą nieko ant lūpos nesimatė. Sūnui skaudėjo tik tą vieną vakarą. Daugiau jis nesiskundė skausmu. 2016-08-18 ji apklausta parodė, kad 2016-08-13, vakare, apie 17:00 val., ji ėjo pas vyro seserį I., gyv. (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Vyras buvo namuose. Apie 03:00 val. jis grįžo į namus. Sūnus K. jau miegojo savo kambaryje, o vyras neblaivus gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Kai ji grįžo, norėjo atsigulti į lovą šalia vyro, tačiau vyras neleido, pasakydamas, kad ji eitų miegoti pas vaiką. Ji tada supykusi jam spjovė į akis. Vyras atsikėlė iš lovos ir vieną kartą kumščiu jai sudavė į nosį, jai skaudėjo buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas. Tada nuėjo į virtuvę ir nusivalė kraują, keli lašai kraujo nukrito virtuvėje ant grindų bei ant jos rūbų. Nuėjusi pas sūnų K. į kambarį, paprašė, kad iškviestų pareigūnus, nes I. su ja konfliktuoja. Sūnaus paprašė, kad iškviestų policiją, nes pati nerado savo telefono. Sūnus tarp jos ir I. vykusio konflikto nematė ir negirdėjo, jis net nepastebėjo kraujo ant jos rūbų, nes kambaryje buvo tamsu. Jis iškvietė policiją ir toliau ėjo miegoti. K. I. tikrai nemušė, kai jis skambino į policiją galėjo pasakyti nebūtų dalykų, nes sūnus turi invalidumą dėl psichinių ligų. Kai atvažiavo pareigūnai, pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo. Į medicinos įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nėjo, nes jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis K. B. atsisakė duoti parodymus, jis patvirtino faktą, jog toks įvykis jo atžvilgiu buvo ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pasakoti aplinkybių nenorėjo (53 b. l.).
Duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos 2016-03-19 apžiūros protokole, bei prie jo pridėtomis fotonuotraukomis iš kurių matyti įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, apžiūra (36-38 b. l.).
2016-03-18 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (39-40 b. l.), kuriame nurodytos įvykio vietoje užfiksuotos 2016-03-18 įvykio aplinkybės.
Iš 2016-08-14 nukentėjusiosios R. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-08-14, apie 03.10 val., namuose įvyko žodinis konfliktas su vyru I. K., kurio metu pastarasis jai sudavė ranka vieną kartą į veidą (nosį) ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą (11-13 b. l.).
Įvykio vietos 2016-08-14 apžiūros protokole bei prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, apžiūra (80-85 b. l.).
2016-08-14 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (87-88 b. l.), kuriame nurodytos įvykio vietoje užfiksuotos 2016-08-14 įvykio aplinkybės.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad patėvis agresyvus, smurtauja prieš jį (pranešėją 16 metų) ir jo mamą, be to, smurtauja nebe pirmą kartą, reikalinga policijos pagalba (91-95 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veikos kvalifikuotos teisingai, nes kaltinamasis 2016-03-18, apie 20:45 val., tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas savo šeimos nariui – posūniui K. B. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, be to, jis 2016-08-14, apie 03:10 val., tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas savo šeimos nariui – sutuoktinei R. K. į nosį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šiuos tyčinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su tuo sutiko pats kaltininkas.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, už nusikalstamos veikos 2016-03-18 padarymą nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu, ir 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, už nusikalstamos veikos 2016-08-14 padarymą nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (dydžiui).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis neteistas (141-142 b. l.), nėra paieškomas registrų sistemose (151 b. l.), administracine tvarka baustas, turiu galiojančių administracinių nuobaudų (143-148 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (149, 150 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos centre nesilankė (154 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų įskaitoje nėra, psichiatro pacientų registre neįrašytas (155 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre įtrauktas: 2011 metais nustatytos diagnozės ūminė reakcija į stresą, asmenybės sutrikimas, šiuo metu klinikos paros stacionare nesigydo (156 b. l.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, byloje surinktus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms galėtų būti adekvati ir bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Bausmės dydis skirtinas mažesnis nei bausmės vidurkis numatytas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis). Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, kaltinamajam skiriami įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu 2016-03-18, apie 20.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų);
pripažinti kaltu 2016-08-14, apie 3.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir I. K. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. K. subendrintą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant I. K. šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę I. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-18, 21.40 val., iki 2016-03-19, 10.27 val. (1 parą) ir 2016-08-14, 3.47 val., iki 2016-08-15, 9.50 val. (1 parą), bei laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Panaikinti I. K. 2016-03-19 ir 2016-08-15 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti I. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.