- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- I-2002-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07429-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.16.5Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytino proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. D. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-03-01. Nurodė, kad 2009-05-01 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 1 priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. 2009-08-01 įsigaliojusiu VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę klasę. VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas sumažintas valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas, galiojimas buvo pratęstas tris kartus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime be kita ko konstatavo, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Konstitucijai. Pareiškėja teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, tačiau darbo užmokestis jai buvo sumažintas nesilaikant proporcingumo principo, todėl buvo pažeista jos konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiginės algos koeficientų mažinimo ir priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo priemonių taikymas lėmė labai skirtingą valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo mažinamos tik atskiros atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už kvalifikacinę klasę dydis, yra iš esmės ydingas, nes juo dar labiau iškreipiamos valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos. Pareiškėja taip pat teigė, kad įstatymų leidėjas, pratęsdamas 2009 m. priimtų įstatymų, kuriais buvo sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai nuostatų galiojimą, pažeidė valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo laikinumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovo Žemės ūkio ministerijos atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 14–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja nuo 2010-01-01 iki 2012-02-29 ėjo Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjos (A lygis, 14 kategorija) pareigas, nuo 2011-01-01 jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė, todėl nesutiko su pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, už kurį jai turėtų būti priteista sumažinto ir neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kadangi šis laikotarpis neatitinka ieškinio senaties terminų. Ministerija apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį pareiškėjai, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiomis VTĮ nuostatomis, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai sumažintą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Sumažinta darbo užmokesčio dalis pareiškėjai negali būti kompensuota tol, kol nebus nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.
Atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 26–33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja Žuvininkystės departamente dirbo nuo 2007-11-14 iki 2009-12-31. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, už kurį jai turėtų būti priteisiama neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kadangi šis laikotarpis neatitinka ieškinio senaties terminų. Atsakovas pažymėjo, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjai, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiomis VTĮ nuostatomis, todėl teigti, kad netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį nėra teisinio pagrindo. Sumažinta darbo užmokesčio dalis pareiškėjai negalės būti mokama (kompensuojama) tol, kol nebus nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2012-03-01 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
VTĮ (2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). VTĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Koks pareiginės algos koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato VTĮ (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsniu nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais, o 3 straipsniu - valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų.
2009-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 straipsniu buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 litų. Pažymėtina, kad 2011-2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.
Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede. Pagal iki 2009-04-23 galiojusį VTĮ 1 priedą (priedo redakcija nuo 2008-10-01), buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.8; 16 kategorija – 8.7; 17 kategorija – 9.7; 18 kategorija – 10.8; 19 kategorija -11.9; 20 kategorija – 13.0.
Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsnio (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė 1 priedą ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.6; 16 kategorija – 8.4; 17 kategorija – 9.1; 18 kategorija – 9.9; 19 kategorija -10.7; 20 kategorija – 11.4.
Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 1 priedą ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.17; 12 kategorija – 5.64; 13 kategorija – 6.2; 14 kategorija – 6.86; 15 kategorija – 7.41; 16 kategorija – 8.1; 17 kategorija – 8.69; 18 kategorija – 9.35; 19 kategorija -10.0; 20 kategorija – 10.54.
VTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.
Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 25 straipsnio 3 dalį ir nustatė, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines kategorijas.
2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.
Pareiškėja R. D. nuo 2009-03-02 iki 2009-05-03 ėjo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (A lygio, 13 kategorijos) (b. l. 45), o nuo 2009-05-04 buvo perkelta į vedėjo pareigas (A lygio, 14 kategorijos) (b. l. 46). 2009-12-29 pareiškėja buvo grąžinta į vyriausiojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 47), o nuo 2009-12-30 perkelta į skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, iš kurių atleista 2009-12-31. Nuo 2010-01-01 iki 2012-02-29 R. D. ėjo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėjo pareigas (A lygio, 14 kategorijos) (b. l. 23, 25). Nuo 2011-01-01 jai buvo suteikta 3 valstybės tarnautojo kvalifikacinė klasė (b. l. 24).
Nors pareiškėja prašo priteisti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2009-05-01, tačiau teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 pareiškėjos pareiginės algos koeficientas, o tuo pačiu ir darbo užmokestis mažinamas nebuvo. Dėl anksčiau aptartų, valstybės tarnybos teisinius santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimų, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-28 buvo taikytas nuo 7.0 iki 6.86 sumažintas pareiginės algos koeficientas, 2009-12-29 nuo 5.7 iki 5.64 sumažintas pareiginės algos koeficientas, o laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2012-02-29 nuo 7.0 iki 6.86 sumažintas pareiginės algos koeficientas. Pareiškėjai nuo 2011-01-01 iki 2012-02-29 buvo taikytas nuo 15 iki 10 procentų sumažintas priedas už valstybės tarnautojo kvalifikacinę klasę. Iš atsakovo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos pažymos (b. l. 34) matyti, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 sudarė 434,28 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, inter alia pripažino, kad:
1) VTĮ 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
2) VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
3) VTĮ 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
4) VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
5) VTĮ 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
6) VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir priteisti jai visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę klasę dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 iki 2012-03-01 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintą pareiginės algos koeficientą ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, nėra – pareiškėjos patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjai manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos R. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.