- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-753-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „Junesta“
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Junesta“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 68 000 Lt pagal 2007-05-18 preliminariąją statomo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį Nr. A-1-7/30 sumokėto avanso; 9 818,41 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir/arba pinigines lėšas, kadangi reikalaujama priteisti suma yra didelė, atsakovas akivaizdžiai nereaguoja į pretenzijas bei nesutinka grąžinti avanso ir atlyginti nuostolių.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-03-31 nutartimi ieškovo A. K. prašymą tenkino; areštavo atsakovo UAB „Junesta“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, 77 818,41 Lt sumai; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 77 818,41 Lt. Prašymas nagrinėtas nepranešus atsakovui, kadangi pranešimas sudarytų prielaidas perleisti turtą (CPK 148 str. 1 d.). Atsižvelgęs į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, reikalavimo sumą, neaiškų atsakovo mokumą, į tai, kad atsakovas į siųstus pranešimus nereaguoja, teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-31 nutartį panaikinti. Apelianto nuomone, nutartis nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo mokumas neaiškus, atsakovas nereaguoja į pranešimus, kadangi šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais. Nurodo, jog dėl ieškovo veiksmų patyrė nuostolių, kurių dydis bus nustatytas pareiškiant priešieškinį, kurio suma bus didesnė nei ieškinio, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes ieškinys nepagrįstas. Pažymi, kad nutartyje nėra konstatuojamos aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti pritaikytos apie tai pranešus atsakovui. Nepagrįsta teismo išvada, kad toks pranešimas sudarytų prielaidas perleisti turtą. Nepagrįstai taikius CPK 148 str. 1 d. nuostatas, pažeistos atsakovo teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-03-31 nutartį palikti galioti, o UAB „Junesta“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog sunkią apelianto padėtį patvirtina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-17 nutartis, kuria apeliantui, jo paties prašymu dėl sunkios finansinės padėties, atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Todėl atskirojo skundo motyvai, dėl priešieškinio pareiškimo, priešieškinio sumos, bei ieškinio nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstatavimu bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos.
CPK 148 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, nes ieškinio suma yra pakankamai didelė. Nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą savaime nedaro nutarties negaliojančia. Šiuo atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką. Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl CPK 148 str. 1 d. pažeidimo.
Kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). CPK normos suteikia teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, be to, pagal CPK 147 str. 3 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.