Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 24S235464 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjui ne visada buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. birželio 20 d. ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1450 Eur. Pareiškėjui 2023 m. liepos – lapkričio mėn. (iš viso 5 mėn.) buvo mokėtas 1390 Eur darbo užmokestis, kas beveik atitinka asmens prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, tačiau nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. ( iš viso 9 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, kas reiškia, jog pareiškėjas faktiškai bendrovėje nedirbo. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1450 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pažymėjo, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Taip pat buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, buvo nustatyta, jog pareiškėjui 2023-02-22 ir 2023-04-25 buvo išduotos nacionalinės vizos, 2023-05-08 darbo Bendrovėje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas 2023-06-20 įdarbintas bendrovėje, tačiau faktiškai per 14,5 mėn. darbo laikotarpį joje nedirbo 9 mėn., tad ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta.

Nurodė, kad pareiškėjas ginčija, jog Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas neišanalizavus informacijos išsamiai, t. y., negavus paaiškinimų ir papildomų duomenų iš pareiškėjo. Pažymėjo, kad Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcentavo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.

Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjui negaunant įstatyme numatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, jog pareiškėjui yra žinomi įstatyme įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, tad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjas galėjo ir turėjo kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. R., Tadžkistano pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Pulmera“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ketinimas dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nurodyta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis, mėnesinis atlyginimas – 1450 Eur.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gegužės 8 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760246725, galiojantį iki 2025 m. gegužės 8 d.

Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. birželio 20 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1450 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. liepos – lapkričio mėn. (iš viso 5 mėn.) buvo mokėtas 1390 Eur darbo užmokestis, kas beveik atitinka asmens prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, tačiau nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. ( iš viso 9 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.

2024 m. spalio 21 d. Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S235464, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.

Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. birželio 20 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1450 Eur, o 9 mėn. atlyginimas iš viso nebuvo mokamas. Pažymima, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nė karto nebuvo išmokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsieniečiui jog pareiškėjui 2023-02-22 ir 2023-04-25 buvo išduotos nacionalinės vizos, 2023-05-08 darbo Bendrovėje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas 2023-06-20 įdarbintas bendrovėje, tačiau faktiškai per 14,5 mėn. darbo laikotarpį joje nedirbo 9 mėn., tad ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui nė karto per visą darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Pareiškėjas nurodyta aplinkybė dėl nemokamų atostogų suteikimo patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų. Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas.

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).