- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-957-524/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00038-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Makstapa“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Aleksandrui Jokūbauskui, atsakovei E. P., viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Makstapa“ ieškinį atsakovei E. P. dėl pinigų pagal sutartį išreikalavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Makstapa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4520 Lt, penkių procentų metines palūkanas nuo 2008-12-16 iki visiško atsiskaitymo su ieškove bei bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad 2008-06-11 atsakovė užsakė paslaugą ir pavedė atsakovei surasti pirkėją jos valdomam nekilnojamajam turtui. Ieškovė įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė iki šiol neįvykdė įsipareigojimo sumokėti ieškovei 4520 Lt atlygį.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisė 4020 Lt skolos bei 120,60 Lt žyminio mokesčio ieškovei, atsakovei priteisė 50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei už paslaugas surandant pirkėją jos nekilnojamajam turtui sumokėjo 980 Lt. Pažymėjo, jog atsakovė neįrodė nekokybiškai atliktos ieškovės paslaugos fakto, neginčijo paslaugos sutarties, todėl ji privalo atlyginti ieškovei už atliktą paslaugą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. P. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 4020 Lt skola ieškovei, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovės interesai vykdant 2008-06-11 sutartį nebuvo tinkamai įgyvendinti, todėl atitinkamai mažintinas ir ieškovės atlyginimo dydis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, nepasisakė, ar sutartis turėtų būti aiškinama atsakovės naudai. Teigia, kad teismas netinkamai perėjo į teismo posėdį iš parengiamojo teismo posėdžio. Prašo priimti naują įrodymą – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurios pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal 2008-06-11 sutartį ir 2008-10-09 preliminariąją sutartį, todėl atsakovė nepagrįstai šalių ginčą traktuoja pagal CK 6.188 str. 2 d. 13 p., 16 p. nuostatas. Pažymi, kad priimti naujus įrodymus byloje nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 1.136 str. 1d.2p. nustatyta, kad vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda sutarties šalims privalomos teisės ir pareigos. Sutartiniuose santykiuose šalys privalo būti sąžiningos, kitaip privalo atlyginti viena kitai padarytus nuostolius. Sutarties esmė yra šalių susitarimas, t. y. jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Paprastai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą pasikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja. Šiuo atveju šalių derybos ir rašytinis sutarties bei kitų sutarčių tekstai ypatingai svarbūs, nes atsakovė nesutinka vykdyti prievolės pagal 2008-12-20 sutartį (b.l.9) nurodydama, jog ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo - surasti nekilnojamojo turto bei pirkėją už 200 000 Lt - bei nepateikė ataskaitos. Civilinėje byloje pačios šalys nustato jos nagrinėjimo ribas, įgyvendindamos procesines teises ir vykdydamos pareigas, be to, pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalo pateikti įrodymus savo atsikirtimams pagrįsti. Atsakovė nepateikė byloje priešieškinio dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ar dėl jos nutraukimo, todėl analizuoti jos valios ydingą formavimąsi sudarant šią sutartį nėra teisinio pagrindo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčas dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo šį ginčą aiškindamas šalių prisiimtus ir neginčijamus sutartinius įsipareigojimus.
CK 6.193 str. suformuluotos sutarčių aiškinimo taisykles, atskleidžiant tikruosius šalių ketinimus. Šios taisyklės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sudarydamos sutartį šalys savo suderinta valia nustatė konkretų elgesį, t. y. teises ir pareigas. Jeigu sutarties šalys nevykdo prisiimtų teisių ir pareigų, yra panaudojamos atsakomybės priemonės. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl paminėtų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. CK 6.245 str. 3 d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Tačiau atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį ir jos veikoje buvo CK 6.256 str. išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti. Visų pirma atsakovė neįrodė, kad ieškovė, būdama atsakinga už sutarties 3.1p ir 3.2 p. vykdymą, savo pareigas pagal šį punktą atliko netinkamai. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusiosios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusiosios šalies teisėti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kito asmens veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Šie duomenys analizuotini bendrame sutarties vykdymo, šalių teisių ir pareigų kontekste. Pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles, vertinant šalių elgesį po sutarties sudarymo, sistemiškai aiškinant sutarties tekstą negalima padaryti išvados, kad ieškovė sutarties 3.1 p. buvo įsipareigojusi atsakovei surasti nekilnojamojo turto pirkėją už ne žemesnę kaip 200 000 Lt kainą. Aiškinant šį punktą lingvistiškai darytina išvada, kad šalys buvo sutarusios, jog objekto pradinė pardavimo kaina bus 200 000 Lt, o šio punkto sisteminis aiškinimas su 3.2 p. leidžia padaryti išvadą, kad šalys buvo sutarusios, jog objekto pardavimo kaina gali keistis atsakovės nuožiūra iki preliminariosios sutarties sudarymo. Šis punktas atitinka ir atsakovės elgesį po šios sutarties sudarymo. Visų pirma 2008-10-09 preliminarioji sutartis (b. l. 6) įrodo, jog ją sudarė asmeniškai atsakovė be tarpininko ir pati nustatė parduodamo daikto kainą -165 000 Lt, ir šie jos veiksmai neprieštarauja tarpininkavimo sutarties 3.2 punktui. 2008-12-10 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta taip pat be tarpininkės, t.y. dalyvaujant asmeniškai atsakovei, kuri pagal įstatymą turi teisę savarankiškai nustatyti parduodamo daikto kainą, todėl neteisėti ieškovės veiksmai vykdant 2008-06-11 paslaugų sutartį nėra įrodyti, nes išaiškinus rašytinį šios sutarties tekstą ir šalių veiksmus po šios sutarties sudarymo darytina išvada, kad ieškovės pareiga pagal šią sutartį buvo surasti atsakovei klientą, su kuriuo ji sudarytų pirkimo - pardavimo sutartį notaro biure. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė šios pareigos neįvykdė. Tai, kad šią pareigą ieškovė įvykdė, įrodo ir atsakovės veiksmai, sumokant dalį jai sutarties 5p. numatyto komisinio atlygio, todėl nemokėti kitos dalies atsakovė neturi teisinio pagrindo.
Apeliacinio skundo motyvai dėl vartotojo teisių pažeidimo šioje byloje yra neįrodyti. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Išanalizuoti šalių sutartiniai santykiai pagal 2008-06-11 sutartį (b.l.5) leidžia padaryti išvadą, kad ji nebuvo nesąžininga atsakovei CK 6.188 str. prasme, nes atsakovės veiksmai po šios sutarties sudarymo įrodo, jog ji pati nustatė savo parduodamo nekilnojamojo daikto kainą.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Atsakovės prašymas priteisti 1500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tą aplinkybę, jog apeliantė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, su kuria ieškovė nesutiko, todėl didesnę šių išlaidų dalį privalo prisiimti sau. Iš atsakovės ieškovei priteistini 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str. 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 - 330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš E. P. UAB ,,Makstapa‘‘ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.