Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Arisanda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Arisanda“ ieškinį atsakovei V. S. įmonei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Prie Luksto“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

1. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino šalių duotus paaiškinimus, o taip pat netinkamai vertino ir neteisingai interpretavo ir byloje esančią rašytinę medžiagą. Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovė interneto skelbimuose rado informaciją, jog parduodama naudota pavarų dėžė. Paskambinus pardavėjui pokalbio metu išsiaiškinta, kad ieškovei reikalinga pavarų dėžė savivarčiui automobiliui. Atsakovė patikino, kad parduodama prekė būtent tokia ir yra. Tuo momentu ji dar buvo atsakovei priklausančiame autovežyje, tačiau, atsakovės teigimu, nepaisant to, be jokios abejonės ji ieškovės savivarčiui tikrai tiksianti. Nuvykus pas atsakovę (pardavėją), ieškovės atstovui dar kartą buvo patikinta, kad parduodama pavarų dėžė tikrai tiks. Pardavėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. išrašė išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą serija STR Nr. 01891, kurioje nurodyta, kad naudotos pavarų dėžės galutinė kaina 7199,50 Lt. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančio sąskaitos išrašo, 2013 m. rugpjūčio 16 d. pirkėjas minėtą sąskaitą apmokėjo. Pardavėjo sąlyga buvo tokia, kad neapmokėjus išankstinės sąskaitos-faktūros, pardavėjas ne tik atsisakė perduoti įsigytą prekę, bet jos netgi neiškėlė iš pirkimo-pardavimo momentu buvusio automobilio, o to teismas visai nevertino. Tai paneigia argumentus dėl ieškovės neatidumo ir nerūpestingumo, kadangi ieškovė prieš įsigydama prekę neturėjo galimybės jos apžiūrėti.

2. Mano, kad teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovės pirkta pavarų dėžė nebuvo tinkamai grąžinta atsakovei, nes grąžinimas nėra įformintas priėmimo-perdavimo aktu. Be to, civilinėje byloje esančios nuotraukų šviesokopijos neįrodančios, kad prekė yra grąžinta. Tačiau pažymėtina ir nagrinėjant bylą buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė, tik išsiaiškinusi, jog pavarų dėžė netinka, iš karto skambino atsakovei, paaiškindama esamą padėtį. Tačiau, kaip paaiškino ieškovės atstovas, bendrovės direktorius, pokalbiu nepavyko situacijos išspręsti. Ieškovė, neturėdama kito pasirinkimo, nuvežė pas atsakovę pavarų dėžę ir iškėlusi ją paliko atsakovei priklausančioje teritorijoje. Nors ir žinodama, kad pavarų dėžė atvežta, atsakovė net nesiteikė ateiti ir aptarti padėties. Ieškovė išsiuntė atsakovei ir debetinę sąskaitą faktūrą, išrašytą 2013 08 20, kurią atsakovė atsisakė priimti. Ieškovės nuomone, neteisinga teismo padaryta išvada ir ta prasme, kad ieškovės darytos fotonuotraukos neįrodo, kur ir kada buvusi fotografuota pavarų dėžė, tačiau tuo tarpu atsakovės pateiktos fotonuotraukos yra akivaizdus įrodymas, kad ieškovė įsigytą prekę sugadino ir todėl atsakovė nebeturi grąžinti ieškovės sumokėtų pinigų.

nepagrindžia jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovė nepageidavo skirti pavarų dėžės ekspertizės, pavedant ją atlikti nepriklausomiems specialistams. Į Ne maisto prekių kokybės inspekciją ieškovė taip pat nesikreipė. Tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimus grindė ne tik liudytojų parodymais, bet ir vaizdine bei rašytine medžiaga.

3. Skunde neteisingai teigiama, kad tik iškėlus civilinę bylą atsakovė pateikė versiją apie T. P. veiksmais sugadintą pavarų dėžę. Atsakovė bei liudytojai Ž. Z., J. B. teisme parodė, kad pavarų dėžės apgadinimas buvo žinomas nuo pradžių ir kad būtent dėl to nesutiko priimti atgal detalės bei grąžinti pinigus.

4. Ieškovė skundą motyvuoja ir tuo, kad atsakovė neteikė jai pretenzijų dėl nuostolių už sugadintą greičių dėžę. Toks argumentas atmestinas, nes atsakovė negali reikalauti žalos už ne jos daiktui padarytus sugadinimus. Ardyta ir sutrūkusi greičių dėžė pagal 2013 08 14 PVM sąskaitą-faktūrą nuosavybės teise priklauso ieškovei, tad tik ji gali kelti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.

5. Vadovaujantis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2012 03 15 įsakymu Nr. 4-243, laikytina, kad atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei už prekę apmokėtos kainos. Atsakovė nesutiko priimti grąžinamos pavarų dėžės dėl to, kad ji buvo pažeistos komplektacijos bei atsakovės akivaizdoje sugadinta.

6. 2013 08 20 UAB „Arisanda“ atstovas T. P. atvežė pavarų dėžę atgal ir pareiškė, kad prekė netinkama. Atsakovei apžiūrėjus pavarų dėžę buvo pastebėti ardymo pėdsakai - atsukti (šviežiai nutrinti) varžtai ir galimai nuimtas dangtis. Dėl šių priežasčių ieškovei buvo paaiškinta, kad dėl ardymo prekė nebus keičiama kita ar grąžinami pinigai. Supykęs UAB „Arisanda“ atstovas išmetė pavarų dėžę iš automobilio ant žemės taip padarydamas prekei pažeidimus (įtrūko pavarų dėžės korpusas). Šios aplinkybės įrodytos atsakovės, liudytojų J. B., Ž. Z. parodymais, pavarų dėžės apžiūros aktu, nuotraukomis. Vertinant liudytojo T. P. parodymus, kad jis vienas gražiai iš automobilio iškėlė atvežtą atsakovei pavarų dėžę, būtina atsižvelgti į šalių bei liudytojų parodymus, kad naudota pavarų dėžė svėrė apie 100 kg ir kad visais kitais atvejais ji buvo kraunama keltuvu arba 3-4 žmonių pagalba. Dėl detalės sunkumo bei silpnoko fizinio pasirengimo liudytojas T. P. nebuvo pajėgus vienas pats gražiai iš mašinos kėbulo iškelti pavarų dėžės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp ieškovės UAB ,,Arisanda“ ir atsakovės V. S. įmonės buvo sudaryta naudotos automobilio detalės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja V. S. įmonė perdavė prekę – naudotą pavarų dėžę – pirkėjai UAB „Arisanda“ nuosavybės teise, o pirkėja UAB „Arisanda“ nupirktą prekę priėmė, apie tai pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje ir sumokėjo už ją V. S. įmonei nustatytą 7199,50 Lt kainą. Ieškovo atstovas T. P. 2013-08-14 išrašė išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovas apmokėjo 2013-08-16 (29-31 b.l.). Nustatyta, kad pardavėja V. S. įmonė pardavė pirkėjai UAB „Arisanda“ tinkamos kokybės prekę – naudotą pavarų dėžę, šį faktą teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovas V. S., ieškovės atstovas A. P., faktą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai T. P., E. Ž., J. B. ir Ž. Z.. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei parduota prekė – naudota pavarų dėžė – pardavimo metu buvo kokybiška ir ginčo dėl to byloje nėra. Pažymėtina, kad ieškovė žinojo, jog prekė yra naudota.

Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė pardavė netinkamo modelio prekę, kadangi pavarų dėžės velenas buvo per trumpas ir dėl šios aplinkybės prekė ieškovei netiko, atsakovė jos pakeisti negalėjo, todėl ieškovė gražino prekę atsakovei ir reikalauja sumokėti prekės kainą. Tarp šalių sudarytoje naudotos pavarų dėžės pirkimo-pardavimo sutartyje, įformintoje PVM sąskaita -faktūra (29-31 b. l.), nurodyta, kad prekė yra naudota pavarų dėžė, tačiau konkretus prekės modelis nebuvo nurodytas ir aptartas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad prekės pagal šį dokumentą identifikuoti negalima. Nustatyta, kad ieškovės atstovas T. P., kuris buvo įpareigotas surasti ir nupirkti naudotą pavarų dėžę, nebuvo pakankamai kompetentingas, neturėjo specialių žinių, reikalingų tai prekei įgyti, kad nuspręstų, ar jam atsakovės atstovo pasiūlyta pirkti naudota pavarų dėžė yra tinkama. Minėtą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovas A. P.. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovas, prieš įgydamas naudotą pavarų dėžę, būtų su autoserviso darbuotojais konsultavęsis dėl jos tinkamumo, tą patvirtina ir ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė visiškai pasitikėjo atsakovės atstovu ir jo patikinimu, kad prekė tiks. Tik parsigabenus pavarų dėžę į servisą, kuriame buvo atliekamas sunkvežimio remontas, ir pabandžius įdėti dėžę į minėtą transporto priemonę, buvo suprasta, kad neatitinka prekės modifikacija. Liudytojas T. P. teisme nurodė, kad jis dirba vairuotoju UAB „Arisanda“, sugedus Iveco sunkvežimiui, autoservise UAB „Prie Luksto“ nurodė, kad reikia keisti pavarų dėžę, parodė, kokios reikia. Nuvykus pas atsakovę, pavarų dėžė buvo dar neišmontuota, manė, kad kitame automobilyje esanti pavarų dėžė turėtų tikti, iš išorės atrodė, jog yra tokia pati, kodų jis netikrino, lapelį su kodais padavė V. S., kuris patikino, kad tiks, todėl išsirašė išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą, padarė apmokėjimą, nuvažiavo pavarų dėžės pasiimti, ją parvežė ir paliko autoservise, kuriame paaiškėjo, kad pavarų dėžė netinka, nes pirminis velenas yra per trumpas 5 cm. Paskambinus V. S. paaiškėjo, kad atgal pavarų dėžės įmonė nepriims. Nuvežus prekę, atsakovė atsisakė pasirašyti pavarų dėžės priėmimą, kilo konfliktas, todėl ieškovės atstovas pavarų dėžę iškėlė ir paliko, padarydamas fotonuotraukas.

Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Bendrieji civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, kad ją sudarė verslininkai, kurie veikia savo rizika ir privalo būti apdairūs, įvertinti galimus veiklos rizikos faktorius, kruopščiai išanalizuoti ir protingai nuspręsti, verta ar neverta sudaryti konkretų sandorį bei atitinkamai reaguoti į su sudaryto sandorio vykdymu susijusias aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovė nesuteikė garantijos prekei - naudotai pavarų dėžei, taigi jai gali būti keliami reikalavimai tik pagal CK 6.334 str. nuostatas (netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės).

Nagrinėjamoje byloje yra taikomas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2001-06-29 įsakymo Nr. 217 ,,Dėl daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ (įsakymo redakcija 2012-03-15 Nr. 4-243) (toliau – taisyklių)14 punktas, kuriame nustatyta, kad jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto prekių pardavimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti ją analogiška preke. Jeigu pardavėjas neturi pakeitimui tinkamos prekės, pirkėjas turi teisę per šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą terminą grąžinti prekę pardavėjui ir atgauti už ją sumokėtus pinigus. Taisyklių 16 punkte numatyta, kad pirkėjas gali pasinaudoti taisyklių 14 punkte nustatyta teise, jeigu prekė nebuvo naudojama, ji nesugadinta ir nepraradusi prekinės išvaizdos; prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo būtini norint apžiūrėti prekę, negalima laikyti esminiais prekės išvaizdos pakeitimais. Naudotos prekės, įsigytos specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse, turgavietėse ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose, taip pat sveriamos ir matuojamos prekės, kurios pirkėjo pageidavimu buvo specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir pan., gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Šią nuostatą patvirtina ir taisyklių 17 punktas.

Teisėjų kolegija vertina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei toms naujoms prekėms, kurios nepatenka į taisyklių 17 punktą, kadangi naudotas prekes galima gražinti tik pardavėjui sutikus. Todėl jau vien pats prekės pobūdis – naudota pavarų dėžė – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, kadangi prekės gražinimas priklauso vien nuo pardavėjo valios. Teisėjų kolegija vertina, kad pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam patektus duomenis. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas A. P. nurodė, kad netikrino prekės duomenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija, mokėjimo pavedime galėjo nurodyti konkretų prekės modelį, o pardavėjui atsakomybė už naudotos prekės pardavimą kiltų tik tuomet, jei parduotų ne tą prekės modelį, kuris būtų nurodytas mokėjimo pavedime arba prekė būtų nekokybiška. Elgdamasi neapdairiai ieškovė turi prisiimti savo veiksmų riziką. Kadangi naudota pavarų dėžė priklauso negražintinų prekių grupei, nevertinti argumentai, susiję su tinkamu/netinkamu prekės gražinimu, kadangi pardavėjai atsisakius priimti prekę, šiuo konkrečiu atveju pirkėja negali jos gražinti, todėl palikus prekę pas pardavėją, kuri atsisako ją priimti, prekė nelaikoma gražinta.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pardavėja turėjo kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad kilus nesutarimų tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo prašymo gavimo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, pateikti pirkėjui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą. Tais atvejais, kai pardavėjas turi prekės kokybę įrodančius dokumentus, jų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo atsakymo pirkėjui. Taisyklių 9 punkte numatyta, jeigu pardavėjas nevykdo šių taisyklių 4 punkte nurodytų reikalavimų, nepateikia pirkėjui atsakymo arba pirkėjas nesutinka su pardavėjo atsakyme pateiktais argumentais, pirkėjas dėl prekių kokybės įvertinimo gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Taigi, ne pardavėjas, o pirkėjas turi kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės UAB ,,Arisanda“ apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė V. S. įmonė prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 250 Lt bylinėjimosi išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius dokumentus (121-122 b.l.). Dėl bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija pripažįsta, kad CPK 93, 98 straipsnių pagrindu bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl priteistinų atstovavimo išlaidų, atsakovo teisinės pagalbos išlaidų mažinti ar jų nepriteisti nėra pagrindo (CK 1.5. straipsnis, CPK 93 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. S. įmonei (juridinio asmens kodas 162725177) iš ieškovo UAB „Arisanda“ (juridinio asmens kodas 180292254) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.