- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- ATP-381-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- T. Š.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutarimu T. Š. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., ir jam paskirtos administracinės nuobaudos: pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., T. Š. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrina nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
T. Š. nubaustas už tai, kad 2014-06-27 apie 12 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namu, jam pačiam priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais T. Š. pažeidė KET 119 ir 232 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavo, kad be paties pažeidėjo prisipažinimo padarius administracinius teisės pažeidimus, jo kaltė įrodyta ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema bei fotonuotraukomis, E. V., K. N., K. B. ir M. V. paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis. Skirdamas T. Š. administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į visas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas nustatė vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. T. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutarimo dalį dėl jo pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir šią administracinės bylos dalį nutraukti, paliekant galioti jam paskirtą 100 Lt nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d.
Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino faktinius duomenis ir netinkamai taikė įstatymą. Neneigia, jog važiuodamas atbuline eiga galėjo automobilio kabliu nežymiai kliudyti kitą automobilį ir tokiais savo veiksmais sukelti eismo įvykį, tačiau minėto įvykio net nejuto. Todėl raginamas šviesų ir garsinio signalo sustojo Anykščių gatvėje. Sutarė su kitame automobilyje „Honda Civic“ buvusiais asmenimis pavažiuoti į šalį iki „Egivelos“ aikštelės, kad išsiaiškintų visas įvykio aplinkybes. Nuvykus į minėtą aikštelę iš automobilio „Honda Civic“ išlipę trys jaunuoliai jį užsipuolė dėl apgadinto automobilio, pradėjo reikalauti pinigų. Dėl susiklosčiusios įvykio situacijos ir esamų aplinkybių išsigando, nes buvo matyti, kad nukentėjusiojo automobilis yra ne kartą apgadintas ir jam reiškiami piniginiai reikalavimai buvo neadekvatūs. Todėl iš baimės, dėl galimų grėsmių jam, išvažiavo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad jis sąmoningai ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad tiek jo, tiek ir nukentėjusiojo asmens buvo sąmoningas pasirinkimas dėl kilusio eismo įvykio aiškintis kitoje vietoje, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Todėl abu eismo įvykio dalyviai išvyko iš įvykio vietos, su kuria buvo susiję, iš ko logiškai sektų, jog ir nukentėjusiajam asmeniui iškyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str., tačiau jo atžvilgiu nėra surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir priimto nutarimo. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į įvykio situaciją – išvyko iš eismo įvykio vietos bendru sutarimu su nukentėjusiuoju, o iš „Egivelos“ aikštelės išvažiavo tik todėl, kad pajuto realią grėsmę savo saugumui dėl reikalaujamų pinigų sumos už neva padarytą žalą. Todėl mano, kad ši aplinkybė, jei nešalina jo administracinės atsakomybės, tai bent jau ją ženkliai lengvina. Nurodo, kad ši nestandartinė susiklosčiusi įvykių eigos situacija teismo nebuvo tinkamai įvertinta, nors formaliai yra pažeidžianti KET reikalavimus, tačiau tai nėra ta tipinė situacija, kuomet asmuo, sąmoningai ir tiesiogine tyčia siekia išvengti jam iškilusios grėsmės dėl KET pažeidimų ir gresiančios nuobaudos ar kitų teisinių pasekmių. Nurodo, kad įvykio metu buvo visiškai blaivus, turėjo galiojantį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteistas, todėl neturėjo jokio objektyviai realaus pagrindo vengti administracinės atsakomybės dėl kilusio menkaverčio eismo įvykio. Už eismo įvykio metu sukeltą žalą atlygino nukentėjusiajam 200 Lt, su juo susitaikė, nors mano, kad nukentėjusiojo automobilio priekinis bamperis, atsižvelgiant į automobilio būklę, galėjo būti nukentėjęs ir kitų eismo įvykių metu. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo vienasmenis iniciatorius pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jo elgesys buvo sąlygotas aiškaus nukentėjusiojo asmens ir jo draugų poveikio ir įtakos jam, todėl mano, kad jo atžvilgiu administracinė teisena dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotas pareigūnas prašo apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą, nes, mano, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, o pažeidėjui skirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame pažeidėjas neginčija apylinkės teismo sprendimo dėl nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.
Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto T. Š. apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino įvykio situacijos ir jo kaltės turinio. Byloje nustatyta, kad T. Š. vairuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Apeliantas neneigia, kad jis važiuodamas atbuline eiga automobilio kabliu galėjo nežymiai kliudyti kitą automobilį ir taip sukelti eismo įvykį, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, nes įvykio metu buvo visiškai blaivus, turėjo galiojantį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteistas, bei aiškina, kad iš įvykio vietos į „Egivelos“ aikštelę pasitraukė bendru sutarimu su nukentėjusiuoju, o iš „Egivelos“ aikštelės pasitraukė tik todėl, kad pajuto realią grėsmę iš nukentėjusiojo ir jo draugų, kurie reiškė akivaizdžiai neadekvačius piniginius reikalavimus už neva eismo įvykio metu padarytą žalą. Tokios apelianto nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – nukentėjusiojo M. V., liudytojų K. B., K. N., E. V. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kita eismo įvykio tyrimo rašytine medžiaga apie nukentėjusiojo transporto priemonės apžiūros rezultatus. Tiek nukentėjusysis, tiek tiesiogiai įvykį matę liudytojai K. N., K. B., E. V. nurodė, jog T. Š. po atsitrenkimo į M. V. vairuojamą automobilį išties susitarė su šio automobilio vairuotoju M. V. pavažiuoti į šoną, kad netrukdytų eismui ir užpildytų deklaraciją, tačiau T. Š. ir M. V. nuvažiavus į „Egivelos“ aikštelę, T. Š. nesileido į kalbas, pasakė, kad neturi laiko aiškintis bei ginčytis dėl įvykio ir nesijaučia kaltas jį sukėlęs, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, nors nukentėjusiojo automobiliui buvo padaryti akivaizdūs apgadinimai.
KET 3 p. nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 232. p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi sistemiškai aiškinant KET 232 p. nustatytus reikalavimus, apie eismo įvykį nepranešti policijai galima tik vienu atveju, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir pildo įvykio vietos deklaraciją ar eismo įvykio schemą, o pasišalinti iš eismo įvykio vietos galima tik leidus policijos pareigūnams ar suteikiant pagalbą nukentėjusiesiems. Nė vienos iš šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatytas T. Š. derybų su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių būdas - T. Š. nesutarus su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, neatlikimas KET 232 p. numatytų vairuotojo pareigų, pasitraukimas iš derybų vietos kitam eismo dalyviui joje likus, nesiėmimas jokių priemonių nukentėjusiajam iš karto atlyginti, pasak apelianto, už menkavertį eismo įvykį padarytos žalos, rodo, kad T. Š. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, T. Š. veiksmuose teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl dėl šio pažeidimo nutraukti teiseną, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.