- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- I2-2868-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 361-3-02742-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos
- Trečiasis asmuo
- L. S., Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos atstovei Vilmai Tarovatovienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje L. S., Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos sprendimą Nr. J-655 ir įpareigoti Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisiją persvarstyti pareiškėjo prašymą dėl paramos integracijai teikimo pratęsimo.
Pareiškėjas O. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. liepos 26 d. pateikė prašymą pratęsti paramos teikimą integracijai jam ir jo žmonai. Pareiškėjas gavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pranešimą, jog Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisija (toliau – ir Komisija) priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Rašte pažymėta, kad Komisija nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo, nes jis ir jo žmona padarė didelę pažangą įgyvendinant integraciją, socialiniai įgūdžiai ir finansinė padėtis yra gera, be to, yra baigę lietuvių kalbos kursus. Pareiškėjas teigia, jog Komisija, priimdama sprendimą, abstrakčiai nurodė, kad šeima padarė pažangą, lankė lietuvių kalbos kursus, socialiniai įgūdžiai ir finansinė padėtis gera, tačiau nebuvo įvertintas bendras pareiškėjo ir jo žmonos individualus poreikis integracijai. Komisijos sprendimas yra formalus, neįvertinta pareiškėjo ir jo žmonos padėtis ir jų realūs poreikiai, šeimos pažeidžiamumas. Pareiškėjas yra teikęs ir medicininius dokumentus, kurie patvirtina nuolatinį poreikį medikamentiniam gydymui, kuris yra brangus. Integracijos paramos nutraukimas neigiamai paveiks šeimos socialinį gyvenimą ir finansinę padėtį. Komisijos sprendimas neatitinka bendrųjų administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pažymėjo, kad tvarkos aprašas nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kada nutraukiamas paramos teikimas integracijai. Sąraše nėra tokių pagrindų, kurie nurodyti Komisijos sprendime. Be to, net jeigu ir nustatomi paramos integracijai nutraukimo pagrindai, tai tiesiogiai neįtakoja prieglobsčio gavėjo paramos praradimo. Komisija, nustačiusi nutraukimo pagrindus, privalo atsižvelgti į prieglobsčio gavėjo pažeidžiamumą, materialinę padėtį ir visas kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjas mano, kad sprendimas yra formalus, nes tik formaliai įvertinta, kad jo žmona dirba, finansinė padėtis gera, baigti lietuvių kalbos kursai. Toks integracijos poreikio vertinimas yra paviršutiniškas ir neatsikleidžiantis integracijos prasmės. Pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, todėl jis, kaip prieglobstį gavęs asmuo, pasinaudojo savo teise į integraciją ir kartu vykdė savo pareigą integruotis, siekdamas greičiau įsitvirtinti Lietuvos visuomenėje ir įgyti tam reikiamų įgūdžių.
Atsakovė Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė Vilma Tarovatovienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. kovo 21 d. Pabėgėlių priėmimo centras ir integraciją įgyvendinanti institucija Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija sudarė sutartį dėl valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje, kurios pagrindu integracija teikiama prieglobsčio gavėjams O. S. ir L. S. iki 2022 m. spalio 15 d. Vėliau Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija su prieglobsčio gavėjais pasirašė sutarties dėl valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje pakeitimus, pagal kuriuos parama integracijai pareiškėjui ir jo sutuoktinei pratęsta iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Parama integracijai pratęsta įvertinus prieglobsčio gavėjų pažeidžiamumą, pažangą, lietuvių kalbos kursų lankymą. 2024 m. liepos 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą dar kartą pratęsti jam ir jo žmonai integracijos programos laikotarpį. 2024 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje Komisija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl paramos integracijai pratęsimo ir priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti ir integracijos laikotarpio nepratęsti, kadangi O. S. ir L. S. padarė didelę pažangą integracijos procese, socialiniai įgūdžiai ir finansinė padėtis gera, baigė lietuvių kalbos kursus, integracijos programoje dalyvavo 31 mėnesį. Komisijos sprendimas įformintas 2024 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokolu. Pabėgėlių priėmimo centras, kaip koordinuojanti paramos integracijai teikimą bei Komisiją techniškai aptarnaujanti institucija, turi pareigą pranešti pareiškėjui apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, jo priėmimo pagrindus, motyvus, apskundimo tvarką ir kitas svarbias aplinkybes. Šią pareigą Pabėgėlių priėmimo centras įvykdė, pateikdamas pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 21 d. Pabėgėlių priėmimo centro raštą Nr. J-655 „Dėl integracijos laikotarpio nepratęsimo“. Pareiškėjas buvo tinkamai ir visapusiškai informuotas apie priimtą sprendimą, sprendimo datą, numerį, sprendimą priėmusį subjektą, sprendimo priėmimo pagrindus ir motyvus bei jo apskundimo tvarką. Paaiškino, kad parama integracijai savivaldybės teritorijoje trunka iki 12 mėnesių. Jeigu per šį nustatytą laikotarpį prieglobsčio gavėjui ar (ir) jo šeimos nariams nepavyksta integruotis, Komisija gali šį laikotarpį pratęsti, tačiau jis negali būti ilgesnis nei 36 mėnesiai. Pareiškėjas ir jo žmona integracijos procese dalyvavo 31 mėnesį. Integracijos procesas vyko sklandžiai – šeima nuomojasi gyvenamąjį būstą, baigė lietuvių kalbos kursus, prisitaikė prie šalies kultūros, visuomenės ir gyvenimo būdo, užmezgė ryšius su vietiniais gyventojais, dalyvavo bendruomenės veikloje, žino apie galimas gauti socialines, sveikatos ir kitas paslaugas, moka naudotis elektroninėmis informacinėmis sistemomis. Abu sutuoktiniai dirba ir yra finansiškai nepriklausomi. Komisija atsakingai ir kruopščiai ištyrė visus pateiktus dokumentus bei posėdžio metu išklausė integraciją įgyvendinančios institucijos nuomonę. Pažymėjo, jog prieglobsčio gavėjų integracija nėra tik valstybės finansinės paramos teikimas prieglobsčio gavėjui. Tai abipusis adaptacijos procesas. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik finansiniu motyvu, nors abu sutuoktiniai dirba ir gauna pajamas. Kitų integracijos paslaugų poreikio neišreiškia ir nenurodo, kokios papildomos integracijos priemonės jam galėtų būti teikiamos, kurių jis negavo ir dar galėtų būti suteiktos. Pažymėjo, jog lėtinių ligų gydymas nesukelia jokios rizikos integracijos procesui, kadangi sveikatos priežiūros paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, o ne integraciją įgyvendinanti institucija. Sprendimas buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, įvertinus pareiškėjo bei integraciją įgyvendinančios institucijos pateiktus paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sėkmingai integravęsis socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, finansiškai stabilus ir nepriklausomas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Šalies argumentai
L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi problemų su sveikata, nuo 2025 m. vasario 19 d. yra atleista iš darbo. Paaiškino, kad lietuvių kalbos neišmoko, nors atsakovė ir nurodė, kad sėkmingai išklausė lietuvių kalbos kursą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. protokolinio sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas pratęsti integracijos laikotarpį, netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas patikslintu skundu prašė panaikinti Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos sprendimą Nr. J-655. Pareiškėjui teismo posėdžio metu paaiškinta, jog Pabėgėlių priėmimo centras 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. J-655 „Dėl integracijos laikotarpio nepratęsimo“ informavo pareiškėją, kad Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisija 2024 m. rugpjūčio 13 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. liepos 26 d. pateiktą prašymą dėl integracijos laikotarpio pratęsimo, nusprendė prašymo netenkinti ir nepratęsti pareiškėjo šeimai integracijos laikotarpio. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesutinka būtent su Komisijos protokoliniu sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti integracijos laikotarpį jam ir jo žmonai L. S., nes jų šeimos finansinė situacija yra sudėtinga, todėl jiems reikalinga papildoma parama.
Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisija 2024 m. rugpjūčio 13 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl integracijos laikotarpio pratęsimo ir priėmė protokolinį sprendimą nepratęsti integracijos užsieniečiui ir jo šeimai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 998 patvirtintas Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.) 108 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises: 1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms; 2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti); 3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti); 4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti vienkartinę pašalpą vaiko, kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programą, būtiniausiems mokymo reikmenims įsigyti; 5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti; 6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.
UTPĮ 109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ar įstaiga kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoja ir įgyvendina Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai.
Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad pasibaigus paramos integracijai centre arba kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose laikotarpiui, centro direktorius priima sprendimą dėl paramos integracijai savivaldybės teritorijoje teikimo. Ji trunka iki 12 mėnesių nuo prieglobsčio gavėjo išvykimo iš centro arba kitų centro suteiktų gyvenamųjų patalpų dienos. Jeigu per Aprašo 11 punkte nustatytą laikotarpį prieglobsčio gavėjui ar (ir) jo šeimos nariams nepavyksta integruotis, komisija gali šį laikotarpį pratęsti. Bendras integracijos laikotarpis centre, kitose centro suteiktose gyvenamosiose patalpose ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai. Sprendimą dėl paramos integracijai savivaldybės teritorijoje trukmės pratęsimo komisija priima per vieną mėnesį nuo prieglobsčio gavėjo prašymo integraciją įgyvendinančiai institucijai pateikimo dienos, remdamasi jo prašymu, integraciją įgyvendinančios institucijos pasiūlymais ir išvadomis (Tvarkos aprašo 18 punktas).
Iš byloje esančių Valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje sutarčių matyti, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei L. S. valstybės paramos teikimo prieglobsčio gavėjų integracijai į Lietuvos visuomenę savivaldybės teritorijoje paslaugos buvo teikiamos nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. spalio 15 d. (Sutartis Nr. 8.11-S15-193), nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. (2022 m. rugsėjo 30 d. Sutarties pratęsimas Nr. 8.11-S15-1022), nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. (2023 m. kovo 6 d. Sutarties pratęsimas Nr. 8.11-S15-406). 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta sutartis „Dėl valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje“ Nr. 8.11-S.15-1279, pagal kurią pareiškėjui ir jo sutuoktinei valstybės paramos teikimo prieglobsčio gavėjų integracijai į Lietuvos visuomenę savivaldybės teritorijoje paslaugos teiktos nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d., nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. (2024 m. vasario 23 d. Sutarties pakeitimas Nr. 8.11-S15-1279). Iš viso pareiškėjui ir jo sutuoktinei parama integracijai į Lietuvos visuomenę savivaldybės teritorijoje teikta 31 mėnesį, t. y. nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d.
Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad prieglobsčio gavėjai paramos integracijai savivaldybės teritorijoje laikotarpiu iš integracijos lėšų turi teisę gauti: 1) vienkartinę išmoką įsikurti (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti) (Tvarkos aprašo 24.1 papunktis); 2) mėnesinę pašalpą (Tvarkos aprašo 24.2 papunktis); 3) 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (Tvarkos aprašo 24.3 papunktis); 4) ne didesnę kaip 1,6 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesinę kompensaciją atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti (Tvarkos aprašo 24.4 papunktis); 5) kas mėnesį mokamą gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kurios dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Ši kompensacija mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį, jei sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; 6) komisijos sprendimu gauti kitas paramos integracijai priemones, įvertinus individualią prieglobsčio gavėjo ar (ir) jo šeimos narių integracijos pažangą pagal Integracijos plane nustatytus integracijos pažangos vertinimo rodiklius (Tvarkos aprašo 24.6 papunktis).
Iš byloje esančių sutarčių matyti, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei, sudarius sutartį, buvo paskirta vienkartinė įsikūrimo pašalpa, skiriama mėnesinė piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms, parama lietuvių kalbos mokymuisi. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. be mėnesinės piniginės pašalpos būtiniausioms reikmėms buvo skiriama būsto nuomos dalies kompensacija, vėlesniais laikotarpiais piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms.
Pareiškėjo patikslinto skundo teiginys, jog nebuvo įvertintas pareiškėjo ir jo žmonos individualus poreikis integracijai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas ir jo sutuoktinė teismo posėdžio metu patvirtino, jog išklausė lietuvių kalbos kursą, tačiau dėl kalbos sudėtingumo ir jų amžiaus lietuvių kalbos neišmoko. Byloje esančios pažymos apie pareiškėjui ir jo žmonai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė gavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis, nei nustatytas minimalus darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje, todėl Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų finansinė padėtis yra gera.
Byloje pateikti aplankytų muziejų bilietai bei nuotraukos, patvirtinančios pareiškėjo aktyvaus laisvalaikio praleidimą, patvirtina Komisijos išvadą, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi gerus socialinius įgūdžius.
Pareiškėjo teismo posėdyje įvardintos jo ir sutuoktinės sveikatos problemos bei poreikis sveikatos priežiūros paslaugų gavimui šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai svarbūs, nes paramos užsieniečių integracijai teikimas neapima sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Pareiškėjo sutuoktinė teismo posėdžio metu nurodė, jog jų finansinė padėtis nėra gera, nes ji buvo atleista iš darbo nuo 2025 m. vasario 19 d. ir šiuo metu nedirba.
Pareiškėjo ir jo sutuoktinės argumentai dėl finansinės padėties pablogėjimo nagrinėjamos bylos kontekste atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas dėl paramos integracijai kreipėsi 2023 m. liepos 17 d., todėl Komisija, 2024 m. rugpjūčio 13 d. priimdama sprendimą, pagrįstai vadovavosi tuo metu turimais duomenimis, o pareiškėjo sutuoktinės atleidimas po daugiau nei pusės metų nuo priimto sprendimo, nedaro įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Tvarkos aprašo 40 punkte nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada nutraukiamas paramos teikimas integracijai.
Tvarkos aprašo 40 punkte numatyta, kad parama integracijai savivaldybės teritorijoje gali būti nutraukiama komisijos sprendimu, jeigu prieglobsčio gavėjas: 1) be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų; 2) netenka bedarbio statuso Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–10 punktuose nurodytais pagrindais; 3) be pateisinamos priežasties pakviestas daugiau kaip du kartus neatvyksta į integraciją įgyvendinančią instituciją; 4) nevykdo sutartyje dėl paramos integracijai teikimo su integraciją įgyvendinančia institucija nustatytų įsipareigojimų; 5) ilgiau kaip vieną mėnesį yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjo ir sutuoktinės atveju Tvarkos aprašo 40 punktas nėra taikomas, nes pareiškėjai visą paramos teikimo laikotarpį jiems skirta parama pasinaudojo ir jos teikimas jiems nebuvo nutrauktas. Paramos integracijai savivaldybės teritorijoje teikimas nutraukiamas pažeidus vieną iš aukščiau nurodytų papunkčių ir nesuėjus paramos integracijos teikimo laikotarpio pabaigai. Šiuo konkrečiu atveju taikomas Tvarkos aprašo 18 punktas, kuomet Komisija, įvertinusi prieglobsčio gavėjo ar (ir) jo šeimos nario integraciją ir nustačiusi, jog nepavyko integruotis, gali integracijos laikotarpį pratęsti. Komisijai nustačius, jog integracija pavyko, priimamas sprendimas integracijos laikotarpio nepratęsti.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų.
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog Komisija, priimdama skundžiamą protokolinį sprendimą, nepažeidė VAĮ 10 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti ir pagrįsti tokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-24 patvirtinto Prieglobsčio gavėjų pramos integracijai klausimų komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 26 punkte numatyta, kad komisijos sprendimai įforminami komisijos protokolu, kuris turi būti parengtas, elektroninio ryšio priemonėmis suderintas su komisijos posėdyje dalyvavusiais komisijos nariais ir komisijos pirmininko bei komisijos sekretoriaus pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po komisijos posėdžio.
Darbo reglamento 6 punkte numatyta, kad priimdama sprendimą dėl paramos integracijai teikimo savivaldybės teritorijoje laikotarpio pratęsimo, dydžio, nutraukimo, atnaujinimo ir papildomų paramos integracijai priemonių skyrimo ar teikdama rekomendacijas integracijos operatoriui dėl sutarties keitimo, nutraukimo ir jos vykdymo sustabdymo ar atnaujinimo, komisija, vadovaudamasi savo patvirtintu tikrintinų dokumentų sąrašu, įvertina prieglobsčio gavėjų ir (ar) perkeliamojo asmens šeiminę ir materialinę padėtį, kiekvieno prieglobsčio gavėjo ir (ar) perkeliamojo asmens šeimos nario priklausymą pažeidžiamų asmenų kategorijai, paramos poreikį ir atsižvelgia į šiems veiksmams atlikti skiriamą finansinę bei integraciją įgyvendinančios institucijos pateiktus pasiūlymus ir išvadas.
Komisija 2024 m. rugpjūčio 13 d. vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą nepratęsti integracijos užsieniečiui, nes jo pažeidžiamumas vidutinis, integracija 31 mėn., padarė didelę pažangą įgyvendinant individualaus integracijos plano tikslus. Abu sutuoktiniai dirba, gauna reguliarias pajamas. Materialinė padėtis gera.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 21 d. gavo Pabėgėlių priėmimo centro raštą Nr. J-655 „Dėl integracijos laikotarpio nepratęsimo“, kuriame nurodyta, kad komisija nutarė nepatenkinti prašymo ir nepratęsti pareiškėjo šeimai integracijos laikotarpio, nes užsieniečio šeima padarė didelę pažangą įgyvendinant individualaus integracijos plano tikslus. Socialiniai įgūdžiai ir finansinė padėtis yra gera. Abu sutuoktiniai dirba ir gauna stabilias pajamas, užsieniečiai yra pabaigę 190 val. lietuvių kalbos mokymo kursą. Pažymėtina, jog kartu su Pabėgėlių priėmimo centro raštu pareiškėjui turėjo būti pateiktas ir komisijos posėdžio protokolo išrašas, tačiau teismas tai laiko formaliu pažeidimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieglobsčio gavėjų paramos integracijai klausimų komisijos 2024 m. rugpjūčio 13 d. priimtas protokolinis sprendimas nepratęsti pareiškėjui O. S. ir jo šeimos nariui integracijos laikotarpio, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.