Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. M., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotai atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokato padėjėjos Dženetos Terespolskienės skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2022 m. balandžio 14 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. balandžio 14 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė Vaidilutė Stalmokienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą, kuriuo L. M., dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, už tai, kad L. M. vaikas – K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini)progimnazijos mokinė, nuo 2022 m. kovo 21 d. 00:00 val. iki 2022 m. balandžio 5 d. 00:00 val., nedalyvauja ugdymo procese: nesijungia nuotoliniu būdu į tiesiogines pamokas, neatlieka mokytojų paskirtų užduočių, tėvai apie nedalyvavimo pamokose priežastis neinformuoja nei klasės vadovo nei progimnazijos administracijos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui D. S. stengiasi palaikyti bendravimą su mokinės tėvais TAMO dienyno pranešimais, periodiškai juos informuoja, jog dukra K. M. privalo dalyvauti ugdyme, t. y. jungtis nuotoliniu būdu į sinchronines pamokas, esant įjungtai ar išjungtai kamerai ir tarpininkaujant tėvams, atlikti ir atsiųsti paskirtas užduotis, komunikuoti su dalyko mokytojais susitartu būdu. Tėvai su pranešimais susipažįsta, tačiau su progimnazija kaip teisėti vaiko atstovai nebendradarbiauja, nesiekia užtikrinti vaiko teisės į mokyklą. Tokie tėvų veiksmai prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir vertintini, kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. gegužės 31 d. gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. skundas dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiojo specialisto Vaidilutės Stalmokienės nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo. Skunde nurodoma, kad buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, tačiau tai nereiškia, kad tik administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą, minėtus duomenis yra būtina nurodyti ir nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Šiuo atveju nutarime buvo nurodyta tik ANK 73 str. 1 d. norma. Pabrėžia, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn yra L. M., tačiau nutarime yra kaltinami „tėvai“, t. y. nurodyta daugiskaita, todėl pagal nutylėjimą yra kaltinamas ir vaiko tėvas M. M., tačiau oficialiai jam kaltinimas nėra pareikštas, yra baudžiama tik vaiko mama. Nurodo, kad jie pateikė K. G. progimnazijai visą turimą informaciją apie vaiko sveikatos būklę. Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. liepos 15 d. medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad rekomenduojama atleisti nuo ugdymo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. liepos 1 d. VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro 2022 m. kovo 28 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad medikamentinis gydymas norimo rezultato nedavė, būklė prastėja. UAB „Loma“ 2022 m. balandžio 7 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime, jog Vaiko būklė prastėja, K. M. neišeina iš kambario, nenori bendrauti, nenori kontakto. Kartu nurodyta, kad nesant galimybių taikyti I-ą reabilitacijos etapą dėl pacientės būklės rekomenduojama iškart nukreipti gydymui. Visuose medicininiuose dokumentuose gydytojai rekomenduoja, atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Gydytojų rekomendacijos prilygsta gydymo planui ar veiksmams, kuriuos turi atlikti pacientas siekiant pasveikti ar pagerinti sveikatos būklę ir/ar pan. Visa ši informacija buvo pateikta (duomenys neskelbtini) progimnazijai, ne tik pačių vaiko tėvų, tačiau papildomai ir jos atstovės. Nurodė, kad gydytoja, kuri gydo/reabilitavo vaiką Palangos sanatorijoje, minėjo, jog galimai netgi pati susisieks su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dėl vaiko netrikdymo, esant jo tokiai sveikatos būklei. Vaikui yra nustatyta tam tikro lygio depresija. Kartu pažymėtina, kad tėvai bendravo ir susirašinėjo su progimnazijos administracija per TAMO ir kitais būdais. Daug kartų aiškino vaiko sindromo požymius, netgi už savo pinigus samdė psichologą, kuris paaiškintų vaiko sveikatos būklę, elgesį, bei kaip mokytojai turi elgtis su vaiku. Pažymi, kad gydytojai negali liepti kažką daryti pacientui, nes į žmogaus kūną niekas negali daryti intervencijų prieš jo valią, todėl visi gydytojų „nurodymai“ yra rekomendacinio pobūdžio, su kuo pacientas gali sutikti arba nesutikt. Už nepilnamečius vaikus atsako jų įstatyminiai atstovai, ir jie sutinka, arba ne dėl vaiko gydymo metodikų ir/ar pan. Jeigu gydytojai, atsižvelgdami į vaiko sveikatos būklę nurodo, kad rekomenduoja dėl sveikatos būklės nelankyti mokyklos, tai tėvai pagal savo moralę, atsižvelgdami į vaiko sveikatos būklę, siekdami geriausio savo vaikui, remdamiesi gydytojų rekomendacijomis, prioritetu pasirenka vaiką gydyti. Todėl gimnazija turi ir turėjo vadovautis gydytojų pateikta medicinine dokumentacija ir jų rekomendacijomis dėl Vaiko mokyklos nelankymo.

Teismo posėdžio metu L. M. parodė, kad nesupranta už ką yra nubausta, nori savo vaikui tik geriausio, daro viską ką gali. Sausio mėnesį mokykla buvo informuota, kad vaikas jaučiasi nelabai gerai ir jie kreipėsi į gydytojus. Gydytojai liepė laukti apie mėnesį, vaikui diagnozavo vidutinio sunkumo depresiją. Toliau registravosi pas šeimos gydytoją, kuris atleido vaiką nuo pamokų, nes nėra įmanoma mokytis, blogai jaučiasi, guli lovoje yra išsekusi, gali daryti tik tai, kas ramina, apie mokymąsi nėra nei kalbos. Apie tai, kad dukra yra atleista nuo mokyklos ji mokyklai pranešė, nusiuntė pažymą. Pažymą apie medicininę vaiko būklę mokyklai tikrai pateikė, tikslios dienos nepamena, galbūt kovo 16 d. Pirmiausiai išsiuntė elektroniniu būdu (per TAMO), parašė, kad vaikas labai blogai jaučiasi ir šiuo metu negali mokytis. Vėliau pažymą įteikė mokyklai per susitikimą – D. S.. Nurodė, kad ji neatsisako bendrauti su mokykla, po to kai pateikė gydytojo atleidimą nuo mokyklos, ji nebeturi nei jėgų nei sveikatos, ji pateikė dokumentą, kad jos vaikui yra blogai, ji turi ja rūpinti, o jie rašo vaikui dvejetus, n raides, kaip kokią bausmę. Ji bendradarbiavo su mokykla, bendravo su mokytojais su D. S., prašė psichologų pagalbos. Savo lėšomis samdė specialistę, prašė, kad suteiktų rekomendacijas mokyklai, kaip reikia elgtis, su tokią diagnozę turinčiais vaikais. Ji buvo ryšys tarp dukros ir mokyklos, ji nenori izoliuoti vaiko. Jai yra skirtas mokymas iš namų. Mokytojai į namus neateina, nes jie nesutinka, lapkričio mėnesį prašė mokyklos, kad paskirtų dukrai vieną mokytoją, kuris ateitų mokyti, bet atsisakė, neatėjo. Ji pati, kiek įmanoma, bando ją mokyti, mokykla visą atsakomybę užmetė jai, nes visada visko atsisako. Mokykla atsiunčia užduotis, tos užduotys sunkios, ji bando kartu su dukra jas bent kiek kartu daryti. Prašė, kad sumažintų užduočių kiekį, tačiau jie su tuo nesutiko, vaikui dar blogiau pasidarė, nes ji supranta kad nepajėgia jų atlikti. Mokyklai nuo pat pradžių sakė, pirmo susitikimo metu su direktoriumi kalbėjo, kad ji negali prisiimti mokymo nuotoliniu būdu, ji ne specialistė. Yra susirašinėjimai per TAMO su mokykla, yra daugybė įrašų. Dėl to, jog mokykla nesutiko paskirti mokytojo individualiam mokymui namuose, mokyklos direktorius jai paaiškino, kad dėl karantino, vėliau dėl to, jog jie pakeitė gyvenamąją vietą, direktorius pasakė, kad mokytų savo vaiką pati. Dukra negali mokytis nuotoliniu būdu dėl sveikatos būklės. Jai yra depresija, niekuo nebesidomi, guli lovoje visai be jėgų, jai rekomenduojama psichiką tausojanti aplinka, mokykla jai kelia didžiausią baimę, nes ji yra mokyklos traumuota, prieš ją mokykloje net buvo panaudota fizinė jėga. Ji bijo absoliučiai visko kas susiję su mokykla. Ji net knygą pamačiusi iškart jaučia baimę. Paaiškina, kad niekada neatsisakė bendrauti su mokyklos specialistais, tačiau dabar nebeturi sveikatos, dėl to bendrauja per atstovę. Vaikų teisių atstovai jos namuose niekada nesilankė. Dukra vartoja jai paskirtus vaistus. Į klausimą kodėl dukra nebaigė gydymo Palangos sanatorijoje, ji nurodė, kad vaikui ten vis blogėjo, ji nesiadaptavo, jai buvo sunku net kvėpuoti, ji konsultavosi su gydytojais, skambino psichologams, sprendė ką daryti. Gydytojai žodžiu rekomendavo, patarė važiuoti namo. Ji turėjo nuspręsti, kas jos vaikui geriausia, pasitarusi, paklausiusi gydytojų rekomendacijų nusprendė, kad reikia grįžti namo. Į klausimą ar ji supranta dėl ko traukiama administracinėn atsakomybėn būtent ji o ne vaiko tėvas ji nurodė, kad nesupranta kodėl nubaudė tik ją vieną, nors visur nutarime parašyta tėvai. Yra nepragrįstai kaltinama, dėl to prašo nutarimą panaikinti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad kalbėjo su mokyklos direktoriumi, jis nurodė, kad neturi jokios pažymos, dėl atleidimo nuo ugdymo. Buvo siūloma įvairiais būdais ugdyti mergaitę, tiek nuotoliniu būdu, teik buvo siūloma lankyti specialią mokyklą. Nei kovo 14 d. nei kovo 16 d. įsakymai jiems nebuvo pateikti. Institucijos atstovė nurodė, kad jiems svarbu vaiko interesas, kad gautų lavinimą ir ugdymą, už tai atsakingi tėvai. Buvo surašytas nutarimas, skirti mamai įspėjimą, nes vaikas nėra ugdomas ir lavinamas. Buvo sudarytas specialus mokymosi planas, buvo siūlyta vaiką ugdyti kitoje mokykloje, kuri dirba būtent su tokias diagnozes turinčiais vaikais. Tėvai atsisakė ugdyti toje mokykloje, jie įsipareigojo patys sudaryti visas sąlygas mokyti vaiką nuotoliniu būdu. Tėvai nevykdė savo įsipareigojimų. Kai vaikas išvyko į sanatoriją gydytis, mama nutraukė gydymą savo noru ir išvyko namo. Gydymas neturėjo būti nutrauktas. Vaikas negali būti izoliuojamas nuo visuomenės nuo mokyklos, du metus vaiko nematė nei mokykla, nei vaikų teisių skyriaus atstovai, sprendimą priėmęs asmuo, vaiko nematydamas, atleido nuo ugdymo. Prašo nutarimo nenaikinti ir palikti jį galioti.

Atstovė teismo posėdžio metu prašė panaikinti nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. M. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Iš 2021 m. liepos 15 d. VšĮ Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro medicininės pažymos matyti, kad rekomenduojama K. M. atleisti nuo ugdymo (b. l. 8).

Iš 2022 m. kovo 7 d. UAB „Lorna“ medicinos dokumento išrašo/siuntimo matyti, kad vaikui diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas – F32.10, serga liga – F94.0 (elektyvus mutizmas) (b. l. 9-12).

Iš 2022 m. kovo 10 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad K. M. gydytojas rekomenduoja atleisti nuo pamokų nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (b. l. 13).

Iš 2022 m. kovo 13 d. L. M. elektroninio laiško D. S. matyti, kad ji pranešė, jog su dukra buvo pas šeimos gydytoją ir dėl jos ligos ją atleido nuo mokslų, pridėjo šeimos daktarės išrašą (b. l. 19).

Iš kovo 14 d. elektroninio laiško matyti, kad L. M. pranešė D. S. elektroniniu paštu apie dukros būklę ir apie tai, kad, atsižvelgiant į dukros būklę, norėtų pradėti dukrą leisti į mokyklą nuo 7 klasės. 2022 m. kovo 15 d. gavo iš D. S. atsakymą, kad kovo 16 dieną bus susirinkimas dėl K. M. situacijos aptarimo (b. l. 16-17).

Iš pažymėjimų, išklausytų seminarų, matyti, kad L. M. domisi jos vaikui diagnozuota liga ir stengiasi jai padėti (b. l. 63-66).

Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolieriaus pažymos 4.7 punkto matyti, kad 2022 m. kovo 12 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. K. M. nedalyvavimas ugdymo procese pateisintas mokyklos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis 2022 m. kovo 10 d. išduota gydytojos pažyma (b.l. 67-83).

Iš 2022 m. kovo 14 d. K. G. progimnazijos direktoriaus įsakymo dėl mokinės K. M. atleidimo nuo ugdymosi matyti, kad K. M. dėl ligos yra atleista nuo ugdymosi nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 17 d. ( b.l. 119).

Iš 2022 m. kovo 16 d. K. G. progimnazijos gerovės komisijos posėdžio protokolo matyti, kad buvo nutarta tęsti K. M. ugdymą namie nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, neatsižvelgiant į gydytojos rekomendaciją „nutraukti mokymą“, įpareigoti tėvus užtikrinti kokybiškesnį dukros dalyvavimą ugdymo procese. ( b.l. 120-121).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti šiuo atveju, pareiškėja L. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokių veiksmų atlikimas užtraukia tėvams įspėjimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aptariama teisės norma, tai yra ANK 73 straipsnio 1 dalis, yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Nagrinėjamoje byloje L. M. 2022 m. balandžio14 d. nutarimas priimtas dėl to, kad jos vaikas K. M. nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. nedalyvauja ugdymo procese: nesijungia nuotoliniu būdu į tiesiogines pamokas, neatlieka mokytojų paskirtų užduočių, tėvai apie nedalyvavimo pamokose priežastis neinformuoja nei klasės vadovo nei progimnazijos administracijos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui D. S. stengiasi palaikyti bendravimą su mokinės tėvais TAMO dienyno pranešimais, periodiškai juos informuoja, jog dukra K. M. privalo dalyvauti ugdyme, t. y. jungtis nuotoliniu būdu į sinchronines pamokas, esant įjungtai ar išjungtai kamerai ir tarpininkaujant tėvams, atlikti ir atsiųsti paskirtas užduotis, komunikuoti su dalyko mokytojais susitartu būdu. Tėvai su pranešimais susipažįsta, tačiau su progimnazija kaip teisėti vaiko atstovai nebendradarbiauja, nesiekia užtikrinti vaiko teisės į mokyklą. Tokie tėvų veiksmai prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir vertintini, kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Nutarime konstatuota, kad šiais veiksmais L. M. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (b. l. 25). Tačiau, kaip matyti iš šio nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas turinio, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais ir iš viso nėra aišku, ar pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji savo valdžios nepanaudojo, ar už tai, kad panaudojo valdžią priešingai vaiko interesams. Protokole nenurodytas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas ir kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas nutarimas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad L. M. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 8 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė mokytis, jame nurodyta, kad – vaikas turi teisę mokytis, siekdamas visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti (2 d.). Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti (3 d.), vaikui iki 16 metų mokslas yra privalomas; vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų, o šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (6 d.), valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus siekti privalomo ir valstybės garantuojamo ugdymo iki 16 metų ir mažintų šio ugdymo nebaigusių vaikų skaičių (9 d.).

Siekdami kuo geriau užtikrinti minėtas vaiko teises, būtent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi atitinkamas pareigas vaikų atžvilgiu, kurias įgyvendina vykdydami tėvų valdžią. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Institucijos nutarime nurodoma, kad K. M. nedalyvavo ugdymo procese nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad K. M. nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 17 d., K. G. progimnazijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis 2022 m. kovo 10 d. šeimos gydytojos L. S. išduota medicinine pažyma Nr. AMB -22-52, buvo atleista nuo ugdymo proceso dėl ligos.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu L. M. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo neigė. Parodė, kad ji priešingai, nei nurodyta nutarime, rūpinasi savo dukra, jos ugdymu, bet kadangi jos dukra serga sunkia liga, dėl kurios ji nenori jokių kontaktų, neišeina net iš savo kambario, ji nebendrauja su svetimais žmonėmis, buvo kreiptąsi pas šeimos gydytoją, kuri 2022 m. kovo 10 išdavė pažymą, kad yra rekomenduojama jos dukrą atleisti nuo pamokų nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Parodė, kad šį pažymėjimą 2022 m. kovo 13 d. ji pateikė K. G. progimnazijos atstovei D. S., su kuria bendrauja. Parodė, kad nors ir progimnazijai buvo pateikti visi medicininiai dokumentai dėl dukters sveikatos, nors ir buvo priimtas progimnazijos direktoriaus 2022 m. kovo 14 d. įsakymas, kuriuo jos dukra atleista nuo ugdymo nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 17 d. ,bet dėl jai nesuprantamų priežasčių 2022 m. kovo 16 d. vykusio gerovės komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta nesivadovauti nei gydytojos pažymėjimu, nei direktoriaus įsakymu ir nuspręsta, kad jos dukra turi tęsti ugdymą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad ji kalbėjosi su mokyklos direktoriumi, kuris nurodė, kad neturi jokios pažymos dėl K. M. atleidimo nuo ugdymo, kad priimant nutarimą Institucijai nebuvo žinoma nei apie progimnazijos direktoriaus 2022 m. kovo 14 d. įsakymą, nei apie 2022 m. kovo 10 d. gydytojos pažymėjimą. Šie Institucijos atstovės teiginiai vertintini kritiškai, nes iš 2022 m. kovo 16 d. gerovės komisijos posėdžio protokolo matyti, kad šio posėdžio metu dalyvavo ir Institucijos atstovas.

Pažymėtina, nors nutarime Institucija teigia, jog tėvai kaip teisėti vaiko atstovai nebendradarbiauja su mokyklos atstovais, nesiekia užtikrinti vaiko teisės į mokslą, bet iš byloje esančių duomenų matyti, jog tėvai bendravo ir susirašinėjo su progimnazijos administracija per TAMO ir elektroninį paštą, susirašinėjo su progimnazijos atstove D. S.. Nutarime nurodyta, kad tėvai galimai piktnaudžiauja savo valdžia, izoliuodami vaiką nuo išorinio pasaulio. Nurodoma, kad K. M. 2022 m. balandžio 4 d. atvyko gydytis į VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė gydymo įstaigai užklausimą apie vaiko sveikatą ir gavo atsakymą su diagnoze – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, pacientė išvyko iš sanatorijos 2022 m. gegužės 14 d. nebaigusi gydymo, neišnaudojusi 7 lovadienių vaiko mamos pageidavimu. L. M. tiek skunde tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad Palangos sanatorijoje jos dukrai gydymas nebuvo baigtas, nes vaikui ten vis blogėjo, ji nesiadaptavo, jai buvo sunku net kvėpuoti, ji konsultavosi su gydytojais, skambino psichologams, sprendė ką daryti. Gydytojams žodžiu rekomendavus vykti namo ji, kaip mama, turėjo nuspręsti, kas jos vaikui geriausia, pasitarusi, paklausiusi gydytojų rekomendacijų, atsižvelgdama į vaiko interesus nusprendė, kad reikia grįžti namo ir nutraukti gydymą sanatorijoje.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl to, jog K. M., esant gydytojo rekomendacijai jai nelankyti pamokų nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. liepos 1 d., ir progimnazijos direktoriaus įsakymui atleisti ją nuo ugdymo proceso laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. birželio 17 d., laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. nedalyvavo ugdymo procese, L. M. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracine tvarka gali būti nubaustas tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma (objektas; objektyvioji pusė; subjektas; subjektyvioji pusė). Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai, ir jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu 2022 m. balandžio 14 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-397-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas L. M. buvo nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, nes neįrodyta, kad L. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl L. M. atstovės advokato padėjėjos Dženetos Terespolskienės skundas tenkintinas ir 2022 m. balandžio 14 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-397-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena L. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisme gautas L. M. atstovės advokato padėjėjos Dženetos Terespolskienės prašymas priteisti iš valstybės L. M. 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Pateiktos advokato V. Š. kontoros 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021), teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Kadangi L. M. atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, ir pripažintina, kad L. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, todėl L. M. priteistinos jos patirtos 750,00 Eur advokato padėjėjos išlaidos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos L. M. atstovės advokato padėjėjos Dženetos Terespolskienės skundą patenkinti.

2022 m. balandžio 14 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-397-2022, kuriuo L. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą L. M. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti L. M. iš valstybės 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) patirtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.