- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- A5.-5334-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04524-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Advokatai
- Rytis Čėsna
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D. ir jos atstovui advokatui Ryčiui Čėsnai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., būdama UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove, 2019 m. spalio 8 d., apie 13.20 val., leido dirbti konditerės darbus I. V., įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos I. V. įdarbinimą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiais veiksmais V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
V. D. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad yra UAB „S“ bei UAB „I“ direktorė. Ji ilgai buvo nedarbinga. Tuo metu iš darbovietės išėjo darbuotoja ir ji ieškojo naujos. Taip susipažino su I. V.. Ji leido I. V. atvykti į UAB „S“ pasibandyti, žino, kad ji buvo atvykusi 2019 m. spalio 8 d. Supranta, kad darbuotojas negali net „pasibandyti“ dirbti nesant darbo sutarties ir nepranešus apie tai VSDFV teritoriniam skyriui. Nurodė, kad tokie atvejai ateityje nepasikartos.
V. D. atstovas adv. Rytis Čėsna nurodė, kad pažeidimas labiau formalus, žala valstybei nepadaryta. Jo atstovaujamoji gauna mažas pajamas. Tai šeimos verslas, ji dirba tik puse etato. Prašė skirti mažesnę, nei sankcijos minimumas baudą.
Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovas Tomas Valeika palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašė skirti sankcijos minimumą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Be pačios V. D. parodymų jos kaltę taip pat patvirtina ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-1907-2019 užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); V. D. 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ji su I. V. buvo susitikusios maždaug prieš 2 sav., kadangi ieškojo darbuotojų. Kadangi V. D. turėjo nedarbingumą, ji sutarė, jog I. V. užsuks į (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, pasibandyti dirbti. Kiek ji kartų bandėsi dirbti, tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo ne vienas kartas. 2019-10-08 žinojo, kad I. V. (duomenys neskelbtini) bandosi dirbti. Nedarbingumo metu nebuvo įmonėje įgaliojusi atsakingo asmens. Darbo sutarties su I. V. nesudarė (b. l. 8, 10); 2019 m. spalio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. 1015-0479 užfiksuota, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai Tomas Valeika ir Gintaras Zaveckis atliko tyrimą pagal 2019-10-02 VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus I. V. darbo UAB „S“, adresu (duomenys neskelbtini). Informacijos patikrinimui pranešime nurodyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba I. V.. 2019-10-08 buvo atliekamas informacijos patikrinimas. 2019-10-08, apie 13.20 val., UAB „S“, (duomenys neskelbtini), patalpose rastos kepimo darbus atliekančios darbuotojos: D. K., I. V. ir O. P.. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, nustatyta, jog nėra pateikta informacija apie darbuotojos I. V. socialinio draudimo pradžią UAB „S“. Šiuo nelegalaus darbo tyrimo aktu konstatuota, kad V. D., būdama UAB „S“ direktorė, pažeidė imperatyvias DK bei Lietuvos Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), I. V.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (b. l. 3-4); 2019-10-08 tyrimo veiksmų protokole konstatuota, kad 2019 m. spalio 8 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini) patalpose dirbo I. V.. Patikrinus SODRA, duomenų apie šios asmens įdarbinimą sistemoje nerasta. Darbo sutartis su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta (b. l. 5); I. V. 2019-10-08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ji 2019-10-08, apie 12.50 val., atvyko pagal skelbimą internetinėje svetainėje „Skelbiu“ dėl siūlomo darbo, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu I. D.. Darbo vietą parodė darbuotojai. Virtuvės patalpose ji stebėjo, kaip vykdomi darbai. Ji atsinešė savo asmeninę darbinę aprangą (b. l. 9); D. K. 2019-10-08 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji dirba įmonėje 4 metus. Dirba po 8 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę. I. atėjo į darbą, išėjus iš darbo K. D.. I. V. dirbo apie 2-3 savaites, 6 val. per dieną. I. V. dirbo nuo 08.00 val. iki 14.00 val. (b. l. 11); O. P. 2019-10-08 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji dirba įmonėje nuo 2019 m. balandžio mėn., kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius. I. atėjo į darbą 2019-10-08. Kokią valandą ji atėjo ir kokius darbus ji darė, nematė. Kieno rūbus vilkėjo I., nežino. Jų darbo laikas nuo 06.00 val. iki 14.00 val. (b. l. 6-7); VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatu, kuriame nurodyta, kad įmonėje dirba 8 asmenys, tačiau tarp nurodytų dirbančiųjų I. V. nenurodyta (b. l. 12) bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Konstatuotina, jog aukščiau aptarti įrodymai patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, kad V. D., būdama UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove, 2019 m. spalio 8 d., apie 13.20 val., leido dirbti konditerės darbus I. V., įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos I. V. įdarbinimą. Būdama atsakinga ir rūpestinga įmonės vadovę ji privalėjo įsitikinti, jog įmonės darbuotojai yra tinkamai įdarbinti, įdarbinimo formos nustatyta tvarka įregistruotos ir su visais darbuotojais pasirašytos darbo sutartys, tačiau šios pareigos neįvykdė, nors objektyviai turėjo visas galimybes. Tai laikytina DK 42 straipsnio 1, 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, todėl V. D. neveikimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, bendrovėje nelegaliai dirbo vienas asmuo. V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, dirbanti, administracine tvarka bausta, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, nuobaudos galiojančios (b. l. 14-15). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta, neteista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus įstatymo sankcijoje numatytam baudos minimumui.
Byloje nustatyta, kad V. D. vieną dieną leido dirbti asmeniui jo neįdarbinusi nustatyta tvarka, vadinasi tą dieną I. V. dirbo neapdrausta socialiniu draudimu, taigi, V. D. neveikimo pasekmės visgi kilo. Tuo tarpu vien gaunamos nedidelės pajamos nelaikytinos išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti mažesnę, nei sankcijos minimumas baudą (ANK 34 straipsnio 5 dalis). V. D. yra darbino amžiaus asmuo, dirbanti net dviejose įmonėse, vadinasi gauna legalias pajamas ir per atitinkamą laikotarpį turi galimybę sumokėti skirtą baudą, kuri, beje, įvertinus nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, ją charakterizuojančią medžiagą, ir taip buvo nustatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
V. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19106994700.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.