- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-333-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03638-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės; 3) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų ir kt.; 4) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata – kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – darbdavys privalo įgyvendinti lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus; 5) priimti faktą, kad antrus metus nėra pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdyti sistemingi ir daugybiniai įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimai.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo, vykdant teisingumą. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje teismas gali būti atsakovu ir reikalavimai teismui, kaip institucijai, gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ginčą, susijusį su Konstitucinio Teismo veikla bei šio teismo teisėjų veiksmais, atliekant teisingumo vykdymo funkcijas. Teismas konstatavo, kad tokie klausimai nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės, teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar jų pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių ar interesų apgynimo, bet tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, jog Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės ir moralės, iš esmės yra ne teisių gynimo priemonė, o subjektyvios nuomonės dėl aukščiausios konstitucinės institucijos akto išraiška. Teismas konstatavo, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuri, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, prašymas yra deklaratyvus ir nesusijęs su ginčo nagrinėjimu šioje byloje, todėl teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismas nurodė, kad teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo, pareiškėjo raginimai suvokti jo nurodomas tiesas, gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai.
Kadangi pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, teismas atsisakė priimti skundo dalis dėl reikalavimų pripažinti įvairius faktus, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, pateikiant ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2, 3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui, kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, be kita ko, pripažinti atsakovo Konstitucinio Teismo elgseną neteisėtu neveikimu, savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų, paisyti atsakomybės ir vykdyti teisingumą, konstatuoja, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl administracinių teismų kompetencijai nepriskirtos tirti Konstitucinio Teismo veiklos.
Dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus tai, jog pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimto teisės akto, inicijuojamoje administracinėje byloje atsakovu nurodo tik Konstitucinį Teismą, prašo iš esmės konstatuoti tam tikrą faktą (pripažinti elgseną neteisėtu neveikimu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.
Taigi pirmosios instancijos teismo padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Teisėjų kolegija nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (ABTĮ 110 str. 1 d.). Dėl to pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.