- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- 1-2414-932/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3,22 promilės girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo žmona E. Č. metu, išvadino pastarąją necenzūriniais žodžiais ir kairės rankos kumščiu sudavė savo žmonai E. Č. vieną smūgį į dešinįjį petį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais P. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. Č. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Tą vakarą namo grįžo neblaivus, prieš tai lankėsi kavinėje, išgėrė didelį kiekį alaus. Būtent girtumas ir buvo ta priežastis, dėl ko jis griebėsi smurto, būdamas blaivas, tikrai taip nebūtų pasielgęs. E. Č. yra jo žmona, santuokoje gyvena jau 18 metus. Jam sugrįžus, žmona buvo namuose. Jis pastarajai pradėjo prikaišioti, kam ši prieš 5 dienas, švenčiant sūnaus 17-ąjį gimtadienį, nepažadino jo ir nenusivedė į kavinę, kaip buvo susitarę (jis buvo mažai miegojęs, dėl ko užmigo prie kompiuterio, o atėjus laikui eiti į kavinę jo niekas nepažadino). Priekaištus dėl pastarojo įvykio jis ėmė reikšti tik dėl girtumo, būdamas blaivus jis dėl to tikrai nekonfliktavo, be to, žmona į kavinę tąkart apskritai vyko tiesiai iš darbo. Visko tiksliai nebeatsimena, tačiau pripažįsta, jog žmoną išvadino necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną smūgį į dešinį petį, dėl ko žmona galėjo pajusti fizinį skausmą. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, žmonos atsiprašė (ar ši jam atleido, negali atsakyti, nes jam atsiprašius žmona tylėjo). Šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį, prieš pusantro mėnesio neteko darbo, jaučia įtampą, pasitaikė išgėrimų, tačiau priklausomybės alkoholiui neturi. Suvokia, jog alkoholio vartojimas nėra tinkamas problemų sprendimo būdas, ateityje stengsis to išvengti.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji E. Č. parodė gyvenanti kartu su vyru A. Č. bei sūnumis D. Č. ir M. Č.. Su vyru santuokoje yra apie 18 metų. Kai sutuoktinis būna neblaivus, pradeda konfliktuoti. Kvietė pareigūnus 2013 m., nes vyras naudojo prieš ją psichologinį smurtą, bet tada ji jam atleido ir atsiėmė pareiškimą. Paskutiniu metu vyras vartoja labai daug alkoholio ir namuose sukelia konfliktines situacijas. 2016-06-30, vakare, vyras ir vėl buvo neblaivus, paprašius elgtis ramiau, nes jai rytoj reikia į darbą, jis tyčia pradėjo įjunginėti šviesas ir trukdyti jai miegoti. Apie 23.00 val. tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu A. Č. ją stumdė, kumščiu trenkė į dešinės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Iš kito kambario atbėgo sūnus D. Č., kuris norėjo ją apginti, bet vyras sudavė ir jam, vaikas neverkė, mėlynių nėra. Po kažkiek laiko atėjo M. Č. ir jie visi kartu bandė vyrą apraminti, bet pastangos buvo veltui. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją. Atvykusi policija, išvežė smurtaujantį vyrą. Pabrėžė, kad vyras jau ne pirmą kartą fiziškai ir psichologiškai smurtauja prieš ją, vaikus, pastarųjų akivaizdoje keikia ją necenzūriniais žodžiais (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. Č. parodė, kad su mama E. Č. ir tėčiu A. Č. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būdamas blaivus, tėvas nėra agresyvus, abu sutaria gerai, tačiau išgėręs tėvas tampa agresyvus, kabinėjasi prie šeimos narių. Paskutiniu metu tėvas pradėjo dažnai išgėrinėti ir kabinėtis prie visų šeimos narių, keikti visus necenzūriniais žodžiais, žeminti, menkinti. 2016-08-30, apie 23.00 val., nuėjo miegoti į savo kambarį. Apie 23.30 val. jam dar nespėjus užmigti, išgirdo tėvų miegamajame vykstantį konfliktą tarp tėvo ir mamos, girdėjo, kaip tėvas garsiai keikė mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko, kodėl jie pykstasi. Užėjęs į kambarį pamatė, kad neblaivus tėvas, kuris svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, t. y. šaukė ant mamos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Mama prašė tėčio nusiraminti, tačiau šis tik dar labiau pyko ir pradėjo mamą stumdyti. Mama jam pasakė, kad tėtis sudavė jai į petį ir ji iškvietė pareigūnus. Jis bandė apginti mamą ir taip pat susistumdė su tėčiu, šis jį pastūmė, tačiau M. Č. nurodė dėl to jokio fizinio skausmo nepajutęs, kadangi tėvas buvo neblaivus ir pastūmė nestipriai. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, jo tėvą išsivežė. Dėl to, kad tėvas jį pastūmė, pretenzijų neturi, nes jam neskaudėjo, supranta, kad tėvas buvo neblaivus, negalėjo adekvačiai suprasti, ką daro, tačiau nuo jo nuolatinio psichologinio smurto visa šeima jau pavargo. Mano, kad pastarasis turi būti nubaustas, nes su savo šeimos nariais taip elgtis negalima (b. l. 21).
E. Č. 2016-08-30 pareiškime nurodyta, kad 2016-08-30, apie 23.30 val., jos neblaivus sutuoktinis A. Č., rėkavo, keikėsi, kumščiavo, t. y. sukėlė jai fizinį ir psichologinį smurtą (b. l. 2).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės M. S. 2016-08-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-30, apie 23.40 val., buvo gautas pranešimas dėl šeimoje vykstančio konflikto, kurio metu būdamas neblaivus sutuoktinis įžeidinėjo žmoną necenzūriniais žodžiais, kumščiavo, stumdė (b. l. 4-5).
2016-08-31 apžiūros protokole bei kartu pridėtose fotonuotraukose užfiksuota buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra (b. l. 22, 24).
Alkotesterio kvito duomenimis, A. Č. 2016-08-31, 00.06 val., nustatytas 3,22 promilės girtumas (b. l. 36).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. Č. sukėlė savo žmonai E. Č. fizinį skausmą, suduodamas vieną smūgį į dešinįjį petį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios E. Č., liudytojo M. Č. parodymais, apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Kaltinamojo A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. Č. įvykdė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami A. Č. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas (b. l. 44-45), nedirbantis.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. Č. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti laisvės apribojimo bausmės rūšies vidurkį. Pažymėtina, jog teismo teisę skirti pačią švelniausią bausmės rūšį (viešuosius darbus) nagrinėjamu atveju apriboja tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip ir neišreiškė aiškios pozicijos dėl galimybės atlikti viešuosius darbus (teigė, jog teismui nusprendus jis viešuosius darbus atliktų, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad tokia bausmė jam ženkliai apsunkintų darbo paieškas). Taigi teismo skirtina anksčiau minėta bausmės rūšis, savo pobūdžiu esanti viena iš švelniausių (taip pat parinktas jos dydis), šiuo konkrečiu atveju laikytina kaip atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus bei padėsianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Kartu A. Č. nustatytinos papildomos pareigos.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam A. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., 23.30 val., iki rugpjūčio 31 d., 16.41 val., (b. l. 27, 28). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam A. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 34,74 eurus. Kaltinamajam gynėjas paskirtas, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam gynėjas užtikrintas privalomai, t. y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. Č., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-30 iki 2016-08-31 (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, įpareigoti A. Č. visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, 2) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3) tęsti darbo paieškas darbo biržos pagalba, o įsidarbinus dirbti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Išaiškinti A. Č., kad: asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.