- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2SA-4-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- T. Z., T. C.
- Ieškovas
- UAB “Gabijos investicijos”
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. Z. ir T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1839-101/2008 pagal ieškovo UAB “Gabijos investicijos” ieškinį atsakovams T. C., T. Z. ir T. Z. dėl servituto nustatymo atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai ieškovui bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis šiomis T. C., T. Z., T. Z. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas sudaro 435 kv. m (ši žemės sklypo dalis žemės sklypo plane (priede Nr. 14) pažymėta indeksais 1,2,3,4,11) bei dalimi, kurios plotas sudaro 53 kv. m (ši žemės sklypo dalis pažymėta žemės sklypo plane (priede Nr. 14) indeksais 5,6,7,8,9), taip pat žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas sudaro 1740 kv. m (ši žemės sklypo dalis pažymėta žemės sklypo plane (priede Nr. 14) indeksais 1, 2, 6, 7, 8, 9,10,) bei dalimi, kurios plotas 324 kv. m (ši žemės sklypo dalis pažymėta žemės sklypo plane (priede Nr. 14) indeksais 9,11,12,13,14,10), eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į ieškovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB ,,Gabijos investicijos” yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojas. Vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" (priedas Nr. 5) patvirtinto detaliojo plano sąlygas, ieškovui būtina įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal detaliajame plane numatytus sprendinius. Pagal patvirtintą detalųjį planą dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų turi būti įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalyse, detaliajame plane pažymėtose numeriais 34b ir 42b. Nenustačius žemės servituto, leidžiančio ieškovui tiesti inžinierinius tinklus atsakovams priklausančiose žemės sklypų dalyse, nėra galimybės įrengti visas būtinas inžinierines sistemas ir susisiekimo komunikacijas ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovai, pritardami detaliajam planui, jį pasirašydami, sutiko su jame numatytais teritorijos tvarkymo ir naudojimo sprendiniais, tačiau atsakovai atsisako duoti sutikimą leisti nuosavybės teise jiems priklausančiuose sklypuose, ieškovo lėšomis įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei leisti eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į gretimas teritorijas ir nepagrįstai piktnaudžiauja savo teisėmis (LR CK 4.111 str. 1 d., 4.123 str., 4.126 str., 4.128 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai T. Z., T. C., T. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas tarp daiktų savininkų, vienas kurių negali savo daikto naudoti pagal paskirtį tol, kol nebus apribotos kito daikto savininko teisės. Teismo sprendimu servitutas nustatomas tada, jeigu savininkai tarpusavyje nesusitaria. Ieškovas neįrodė, kad yra viešpataujančio daikto, kuriam reikalingas servitutas, savininkas, neaišku ar jam reikalingas servituto nustatymas. Atsakovų žemėje nustatant servitutą turi būti laikomasi administracinio servituto nustatymo procedūros, nes ieškovas tai sieja su visuomenės poreikiais ir neįrodė servituto reikalingumo. Ieškovas siekia realizuoti užstatymo teisę. Atsakovai nežinojo apie savivaldybės 2005-07-18 įsakymu jiems atsiradusias pareigas, ieškovas nieko nedarė, vykdant šį įsakymą, o 2008-04-08 VAVA įsakymo 1.2 p. jau atsisakyta Perkūnkiemio žemės paėmimo, išbraukiant ją iš statybos teritorijos. Atsakovų iniciatyva 2006-11-28 antstolis V. Čeglikas atliko faktinių aplinkybių konstatavimą bei surašė protokolą, pridėjo vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti, jog ieškovas faktiškai vykdo darbus atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, kuriems ieškovas reikalauja nustatyti servitutą. Atsakovai fiziškai netrukdo ieškovui vykdyti darbų, dėl jo veiksmų nėra pateikę jokių pretenzijų bei skundų. Žemės įstatymo 23 str. numatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, prašymą apskrities viršininkui dėl atitinkamo sprendimo priėmimo pateikia šių darbų užsakovas. Ieškovas veikia kaip darbų užsakovas (statytojas). Dėl šios priežasties ieškovas visiškai nepagrįstai kreipiasi į teismą, kadangi jo prašomas žemės servitutas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra nustatomas neteismine tvarka, o atsakovų sutikimas nėra reikalingas (LR CK 4.126 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ pateikė dubliką, prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmą kartą norint nustatyti servitutą, visiškai nebūtina, kad jis būtų nustatomas tarp gretutinių žemės sklypų savininkų. Ieškovas dėl atitinkamų servitutų nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentą, tačiau negavęs jokio atsakymo, įvykdė pareigą kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas.
Atsiliepimas
Atsakovai T. Z., T. C., T. Z. pateikė tripliką, prašydami ieškinį atmesti. Ieškovas neneigia, kad nutiesti tinklai bei komunikacijos bus perleistos atitinkamiems miesto tinklų bei energijos tiekimo bendrovėms, todėl kilus būtinybei prisijungti prie atitinkamų komunikacijų, tai galės padaryti bet kuriuo metu vėliau, derantis tiesiogiai su konkrečiu tinklu bei komunikacijų savininkais.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 patvirtintame detaliajame plane buvo išskirta teritorija, skirta magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti, su tokiais detaliojo plano sprendiniais visi atsakovai sutiko ir jame pasirašė, atsakovų atžvilgiu galiojantis ir nenuginčytas detalusis planas bei juo nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas yra jiems privalomas. Atsakovams 2005-04-15 pareiškus prašymą ir remiantis 2004-12-29 detaliuoju planu, buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-18 įsakymas Nr. 30-1170 „Dėl sklypų Nr. 34A, 34B, 34C, 42A ir 42B Pavilionių kaime duomenų nustatymo“. Šiuo įsakymu vietoj atsakovams nuosavybės teise priklausančių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti penki nauji kitos paskirties 5294 kv. m, 435 kv. m., 53 kv. m, 12478 kv. m, 1740 kv. m ploto žemės sklypai, t.y. nauji sklypai suformuoti kaip ir numatyta detaliajame plane, tuo pačiu pasiūlant Vilniaus apskrities viršininko administracijai nustatyti ginčo servitutus. Pagal įsakymo 11.3 punktą atsakovams buvo nustatyta pareiga su parengtais žemės sklypų dokumentais kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau jie to nepadarė, nors šiuo įsakymu buvo numatyta ne tik servitutai, bet ir žemės sklypų paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į komercinių objektų ir gyvenamosios bei daugiaaukštės statybos teritoriją. Neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių ir nenustačius servituto, atsakovai negali keisti žemės paskirties. Detaliajame plane yra nustatytos pilkosios zonos, kurios bus paimtos visuomenės poreikiams. Dėl to atsirado ir 2008-04-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas (LR CK 4.124 str., 4.126 str.).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas detalaus plano pagrindu vykdo statybą, tačiau užstatymas nėra vienintelis ieškovo interesas, nes detalusis planas patvirtina visuomenės poreikį gyvenamiesiems namams, infrastruktūrai, inžinerinių tinklų tiesimui. Ieškovas turi vykdyti savivaldybės patvirtintą detalųjį planą, su kuriuo atsakovai taip pat sutiko, jo neginčijo. Detaliajame plane gatvių, komunikacijų tiesimui numatytas servitutas. Atsakovams nesutinkant dėl servituto nustatymo, VAVA aktu servitutas negali būti nustatytas, ir tada dėl servituto nustatymo reikia kreiptis į teismą. 2005-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės įsakyme buvo nustatyta, kur turi kreiptis atsakovai ir kokie servitutai atsakovų žemės sklype gali būti nustatyti. Servituto reikalingumas apibrėžtas detaliuoju planu, vykdant šį planą, ieškovui išduoti leidimai statyti, o statytojas, vykdydamas detaliojo plano sprendinius dalyje dėl servitutų nustatymo, turi išsiųsti pranešimus savininkams. Detaliajame plane pilkai pažymėta infrastruktūros teritorija, kuriai reikalingi servitutai. 2008 04 08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Perkūnkiemio ir Girulių gatvių statybai ir inžinerinių tinklų tiesimui) procedūros pradžios“ 2p. reiškia, kad Perkūnkiemio g. išbraukiama iš žemės ūkio paskirties žemės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-07 sprendimu ieškinį tenkino, nustatė servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai UAB „Gabijos investicijos“ bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis šiomis T. C., T. Z., T. Z. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas sudaro 435 kv. m (ši žemės sklypo dalis žemės sklypo plane (priede Nr. 14) pažymėta indeksais 1,2,3,4,11) bei dalimi, kurios plotas sudaro 53 kv. m (ši žemės sklypo dalis pažymėta žemės sklypo plane (priede Nr. 14) indeksais 5,6,7,8,9), taip pat žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurios plotas sudaro 1740 kv. m (ši žemės sklypo dalis pažymėta žemės sklypo plane (priede Nr. 14) indeksais 1,2,8,9,10,6,7) bei dalimi, kurios plotas 324 kv. m (ši žemės sklypo dalis pažymėta žemės sklypo plane (priede Nr. 14) indeksais 9,11,12,13,14,10), kurios nurodytos priede Nr. 14 pateiktuose servituto planuose, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius tam, kad UAB „Gabijos investicijos“ galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiais daiktais - UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisė iš T. C., T. Z., T. Z. 200 Lt žyminio mokesčio UAB „Gabijos investicijos“ naudai.
Vilniaus apygardos teismas 2009-06-25 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-12-23 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad servitutas yra neatlygintinis, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutarties dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatanti neatlygintinį servitutą, panaikino, kitas sprendimo ir nutarties dalis paliekant nepakeistas.
Šalies argumentai
2009-09-04 atsakovai T. Z. ir T. Z. pateikė prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašydami sustabdyti 2008-10-07 sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad rengdami kasacinį skundą, 2009-08-21 sužinojo iš J. U., kuris turi nuosavybės teise žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) toje pačioje vietovėje, jog administracinėje byloje Nr. II-236-142/2009, išnagrinėtoje 2009-06-22 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovai pateikė dokumentus – statinių pripažinimo tinkamais naudotis aktus 2008-01-08 Nr. (101)11.4-027, 2008-03-13 Nr. (101)11.4-607, 2008-04-01 Nr. (101)11.4-786 ir 2008-12-08 Nr. (101)4.4-2771, kuriuose yra nurodytos aplinkybės, kurios realiai egzistavo, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovams ir teismui ir kurios turi esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai buvo surašyti 2008-01-08, 2008-03-13, 2008-04-01 ir 2008-12-08, kas reiškia, kad byla 2008-10-27 buvo išnagrinėta ir 2009-06-25 peržiūrėta apeliacine tvarka po aktų pasirašymo. Statinių pripažinimo naudoti tinkamai aktų ieškovas teismui nepateikė, aktų buvimo faktą nutylėjo. Prašomoje atnaujinti byloje ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ reikalavimą nustatyti servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose motyvavo tuo, kad pagal 2006-05-16 išduotą statybos leidimą statybos Nr. (101)-11-3.23 NS-5 (1 t., b.l. 38-45, 177-180) ieškovas stato jam priklausančiuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksą su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, nurodė, kad nenustačius servituto atsakovams priklausančiose žemės sklypų dalyse, nėra galimybės tinkamai realizuoti projektinius sprendinius, t.y. nutiesti būtinas inžinierines komunikacines sistemas į daugiabučius namus, kas ieškovui trukdo tinkamai užbaigti statybas ir eksploatuoti gyvenamuosius namus ir inžinierines komunikacines sistemas. Esminė aplinkybė byloje, kuri buvo nustatinėjama civilinėje byloje, buvo servituto pagrįstumas ir tikslingumas. Teismas tenkino ieškovų reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad nenustačius servituto, ieškovas negali statybos objektų priduoti Valstybinei statybos inspekcijai, o daugiabučių namų gyventojai negalėtų naudotis inžinerinėmis komunikacijos sistemomis. Servituto pagrįstumo ir tinkamumo aplinkybes paneigia statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, apie kuriuos atsakovai sužinojo po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Visuose aktuose yra nurodyti daugiabučių namų gyvenamojo komplekso gyvenamieji namai ir kiti statiniai: (duomenys neskelbtini)). Visuose aktuose 8 punkte nurodoma, jog „Projekte numatyti inžinieriniai tinklai bei įrenginiai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, kurie išvardinti šio akto 2 priede. Aktų 3 punkte yra nurodyta, jog statytojas yra UAB „Gabijos investicijos“, tai yra ieškovas. Todėl darytina išvada, kad statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktuose yra esminės aplinkybės apie inžinerinių - komunikacinių sistemų, reikalingų daugiabučių namų pagal statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 tinkamą pridavimą ir eksploatavimą. Tai šalina servituto atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatymo teismine tvarka būtinumą (LR CPK 365 str., 366 str. 1 d. 2 p., 367 str., 368 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Gabijos investicijos” pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad servitutai buvo ir yra reikalingi ne tik inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų rengimui, tačiau jų eksploatavimui, taip pat nuolatiniam naudojimuisi įrengtu keliu. Pagal detalųjį planą įrengus inžinierinius tinklus, virš jų turi būti nutiestas kelias. Kelias yra inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal detaliojo plano sprendinius atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalyse numatyta D1 kategorijos gatvė. Gatvės ribos nustatytos detaliajame plane. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 7 lentelėje numatyta, kad D1 kategorijos gatvės plotis tarp raudonųjų linijų yra 15-20 metrų. Iki 2009-10-27, t.y. atsiliepimo dienos kelias per atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis nėra nutiestas. Atsakovų kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai apie atskirų daugiabučių namų ir automobilių stovėjimo aikštelių pripažinimą tinkamomis naudoti, nepaneigia servituto nustatymo būtinumo, nei tikslingumo, nes šiais statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktais pripažinta tik mažesnioji dalis įrenginėjamų inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų. Atsakovo pateikti statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktai neįrodo, jog yra įrengti bei pripažinti tinkamais naudoti visi magistraliniai inžinieriniai tinklai. Servitutų būtinumo bei jų apimties klausimas detaliai nagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Detalusis planas yra norminis teisės aktas, kuris visiems yra privalomas. Ieškovas inžinierines sistemas ir susisiekimo komunikacijas gali projektuoti ir vėliau vykdyti statybos darbus tose žemės sklypų, priklausančių ne tik atsakovams, bet ir kitiems tretiesiems asmenims, dalyse ir tik tokia apimtimi, kiek tai nustatyta detaliajam plane. Nurodyti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir ieškovas savavališkai jų negali keisti. Ieškovo parengti bei su atitinkamomis institucijomis suderinti servitutai jų apimtys bei dydis buvo sąlygotas visiems privalomų, galiojančių ir nenuginčytų detaliojo plano bei įsakymo sprendinių. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano pagrindu nėra jokių teisinių ar faktinių prielaidų teigti, jog servituto būtinumas ir tikslingumas, atsakovams pateikus į bylą papildomus rašytinius įrodymus gali būti paneigtas (LR CPK 370 str. 3 d.).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad servituto reikalingumas buvo nustatytas dar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane, kuriame buvo aiškiai išreikštas atsakovų sutikimas su detaliojo plano sprendiniais – dalies jų žemės sklypų priskyrimo infrastruktūros teritorijai, tai yra magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti. 2005-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1170 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo projekto „Dėl sklypų Nr. 34A, 34B, 34C, 42A, 42B Pavilionių kaime duomenų nustatymo“ buvo siūloma Vilniaus apskrities viršininko administracijai 34B sklypui, 34C sklypui ir 42B sklypui nustatyti servitutus, suteikiančius teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki šis sklypas bus perduotas savivaldybei, o 42A sklype – nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas 324 kv. m sklypo Nr. 42A dalimi, iki bus nutiesti keliai pagal detaliojo plano sprendinius. Atsakovai buvo įpareigoti su minėtu įsakymu kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Tačiau atsakovai nebaigė servituto nustatymo administracine tvarka, iki galo neatliko visų veiksmų, kad servitutas būtų nustatytas administraciniu aktu. Nepavykus servituto nustatyti nei administraciniu aktu, nei sandoriu, ieškovas kreipėsi į teismą dėl servituto, kurio reikalingumas buvo jau patvirtintas aukščiau minėtuoju detaliuoju planu, nustatymo. Atsakovų pateikti statinių pripažinimo naudoti tinkamais aktai nešalina servituto reikalingumo ir neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (LR CK 4.124 str., LR CPK 366 str.).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-13 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą ir priteisti lygiomis dalimis iš T. Z. ir T. Z.: 3915,60 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ naudai; 48,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, - valstybės naudai. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu servitutas buvo nustatytas dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo atsakovų žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-624 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius. Vadovaujantis minėtu sprendimu, 2005-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1170 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo projekto „Dėl sklypų Nr. 34A, 34B, 34C, 42A, 42B Pavilionių kaime duomenų nustatymo“ 4 p. ir 10 p. buvo siūloma Vilniaus apskrities viršininko administracijai 34B sklypui ir 42B sklypui nustatyti servitutus, suteikiančius teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki šis sklypas bus perduotas savivaldybei, o 8 p. 42A sklype – nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas 324 kv.m sklypo Nr. 42A dalimi, iki bus nutiesti keliai pagal detaliojo plano sprendinius. UAB „Projektų ekspertizė“ 2006-04-25 Bendrosios ekspertizės akto Nr. 387-2005-1 konstrukcinėje dalyje buvo numatytas D1 kategorijos gatvės įrengimas. Taigi, servitutas buvo nustatomas dėl magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo bei gatvės įrengimo ir ta aplinkybė, jog statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti, nepanaikina servituto reikalingumo. Kad servitutas reikalingas ir gatvės tiesimui, buvo aptarta ir teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai jau atsiliepime nurodė, jog ieškovas faktiškai vykdo darbus atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, todėl nesuprantama, kodėl dabar servitutas tapo reikalingas, kadangi atsakovai fiziškai netrukdė ieškovui vykdyti darbų, dėl jo veiksmų nėra pateikę jokių pretenzijų bei skundų ir pateikė 2006-11-28 antstolio V. Čegliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis apie pradėtus statybos darbus. Aplinkybę, jog inžineriniai magistraliniai tinklai yra nutiesti, atsakovų atstovė paaiškino ir teismo posėdžių metu, tai yra ši aplinkybė jau buvo žinoma pareiškėjams ir teismui. Nurodyti faktai ir įrodymai buvo nagrinėjami ir pirmos instancijos teismo sprendime. Ieškinio patenkinimo pagrindu buvo Detaliojo plano patvirtinimas, juo nustatytas servituto reikalingumas ir atsakovų supažindinimas su pagrindiniu detaliojo plano brėžiniu. Šiuos argumentus patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2009-06-25 nutartimi, nurodydamas, jog apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai kokiais nors būdais neleido ieškovui vykdyti darbų, nepaneigia servituto reikalingumo. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 d. ne tik raštiškas, bet ir notariškai patvirtintas sutikimas buvo būtinas dar prieš gaunant statybos leidimą. Kadangi atsakovai buvo pradėję procedūrą dėl servituto patvirtinimo administracine tvarka ir dėl jo jau buvo priimtas minėtas savivaldybės tarybos sprendimas, statybos leidimas buvo išduotas, tačiau atsakovams nebaigus servituto nustatymo administracine tvarka, po statybos leidimo išdavimo jo būtinybė neišnyko, atsakovų sutikimas reikalingas ne tik pagal norminių aktų reikalavimus atliekant tam tikras teisines procedūras dėl statomų objektų pridavimo, tačiau išvengiant ginčų su atsakovais dėl statybos darbų ir įrenginių eksploatavimo, tuo labiau, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių jau yra kilę ginčai ne tik dėl servituto nustatymo, bet ir dėl naudojimosi tam tikros rūšies komunikacijomis, atliekamų statybos darbų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų pateikti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, nepripažintini esminėmis bylos aplinkybėmis, nes juos pateikus bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimo esmė ir argumentai nepasikeistų, kadangi jie nepaneigia kitų aptartų įrodymų pavirtintų aplinkybių visumos. Iš teismo posėdžio metu pareikšti bylos šalių paaiškinimai patvirtina, jog ginčas iš esmės vyksta dėl atlyginimo už nustatytą servitutą dydžio. Tačiau reikalavimo dėl konkrečios kompensacijos dydžio atsakovai, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nepareiškė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-23 nutartimi tik nustatė servituto atlygintinumą, tačiau jo dydžio klausimas taip pat nebuvo keliamas kasaciniame skunde, todėl ši aplinkybė nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjams išaiškintina, kad nesusitarę su UAB „Gabijos investicijos“ dėl atlyginimo už servitutą dydžio, jie gali kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl atlyginimo už nustatytą servitutą priteisimo (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 370 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai T. Z. ir T. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog, rengiant kasacinį skundą, atsakovams tapo žinoma apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirtos komisijos pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visų pripažinimo tinkamu naudoti aktų priedų 2 p. yra nurodyti lauko inžinierinių tinklų bei įrenginių išbandymo ir priėmimo aktai su apyrašu. Lauko inžinieriniai tinklai yra bendri visiems pripažįstantiems tinkamais naudoti aktą, t.y. 2008-01-08, juo labiau teismui priimant sprendimą šioje byloje. Ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ direktorė D. S., būdama komisijų, pripažinusių statinius tinkamais naudoti nare ir kaip statytojas, ir kaip naudotojas, pripažino tinkamais naudoti aktuose, savo parašu patvirtino, kad gyvenamieji namai, požeminiai parkingai, automobilių stovėjimo aikštelės tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Pagal teismų praktiką servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005). UAB „Gabijos investicijos“, 2006-10-25 kreipdamasis su ieškiniu į teismą dėl servituto nustatymo, elgėsi nesąžiningai, pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui melagingus, tikrovės neatitinkančius, iš tikrųjų neegzistuojančius duomenis, nes Vilnius apskrities viršininko administracijos įsakymas buvo priimtas 2006-04-04. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, kad galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiais daiktais, ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), tačiau tokie žemės sklypai, tokių plotų ir su tokiais kadastriniais numeriais jau nebeegzistavo. Ieškovas apie tai negalėjo nežinoti ir negalėjo būti neegzistuojančių daiktų savininku ir todėl negalėjo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdo žemės sklypus, esančius Pavilionių k. Vilniuje, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini). Ieškovo veiksmai pateikiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui melagingus, tikrovės neatitinkančius, neegzistuojančius duomenis, nelaikytini sąžiningais ir ieškovas neturėjo būti laikomas sąžiningu civilinės teisės prasme. Tai, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), performuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-04-04 įsakymo Nr. 2.3-2907-01 „Dėl privačios žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), suformavimo“ pagrindu į du nekilnojamuosius daiktus-žemės sklypus, esančius Pavilionių km., Vilniuje, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra svarbios naujai paaiškėjusios aplinkybės ir turi esminę reikšmę bylai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., 4.111 str. 1 d., 4.126 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad atsakovai nei jų prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu, nei pateikdami atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, neįrodė visų privalomų įrodyti sąlygų, kad nurodoma aplinkybė - statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimas tinkamais naudoti galėtų būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1839-129/2008. Atsakovus atstovavo profesionali advokatė, todėl jie turėjo visas galimybes ir priemones rinkti įrodymus, patvirtinančius jų reiškiamų argumentų bei motyvų byloje pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovai teigia, jog apie statinių pripažinimą tinkamais naudoti jiems tapo žinoma 2009-08-21, tačiau apeliacinės instancijos teisme pareiškėjai yra pateikė dokumentus, susijusius su inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimu (2a t., b.l. 143-152). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės peržiūros departamento 2008-09-19 rašte Nr. (100)11.55-1085 (2a t., b.l. 152) yra nurodyta, kad ieškovo žemės sklypuose statyti visi gyvenamieji namai yra pripažinti tinkamais naudoti ir atitinka esminius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2009-06-26, todėl atsakovams tuo metu jau buvo žinoma apie jų nurodomą aplinkybę. Duomenys apie statinių pripažinimą tinkamais naudoti yra skelbiami nekilnojamojo turto registre. Statinių pripažinimas tinkamais naudoti neturi jokios reikšmės bylai, nes net ir tuo atveju, jei atsakovai teismui būtų pateikę statinių pripažinimą tinkamais naudoti patvirtinančius aktus nebūtų paneigtas būtinumas nustatyti teismo sprendimu jiems bendra daline nuosavybe priklausančiuose žemės sklypuose servitutą. Tuo atveju jei statiniai, kurie pripažinti tinkamais naudoti, būtų atjungti nuo magistralinių inžinierinių tinklų, prie šių statinių nebūtų nutiestos susisiekimo komunikacijos, statiniai negalėtų būti naudojami pagal savo paskirtį. Informacija apie žemės sklypų performavimą skelbiama Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje. Duomenys apie sklypų performavimą yra įrašyti viešame registre nuo 2006-04-24, todėl atsakovai negalėjo nežinoti apie žemės sklypų performavimą. Žemės sklypai buvo performuoti jau po to, kai buvo parengta ir patvirtinta gyvenamųjų namų su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis projektinė dokumentacija bei išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuos ieškovas teikė teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą. Po žemės sklypų performavimo nepasikeitus statybos vietai, nenutraukus statybos, nepanaikinus statybą leidžiančio dokumento, nepakeitus statybos projektinės dokumentacijos, nepasibaigus būtinumui teismo sprendimu nustatyti servitutą, nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės sklypų performavimas turi esminę reikšmę šiai bylai (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-019 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-23 nutartyje pažymėjo, kad servituto nustatymas atsakovų žemės sklypo dalims reikalingas užtikrinti tinkamą inžinerinių sistemų ir susisiekimo komunikacijų tiesimą bei priežiūrą pagal detalųjį planą suprojektuotose žemės sklypuose daugiaaukščių ir aukštuminių gyvenamųjų namų statybai. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad suprojektuotos sistemos yra būtinos. Šias išvadas teismai pagrindė, įvertinę byloje surinktus įrodymus. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai tinkamai taikė materialiąsias įstatymų normas, reglamentuojančias servitutų nustatymą, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai, kad ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovui bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis šiomis T. C., T. Z., T. Z. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į ieškovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino bei sprendimu nustatė servitutą, suteikiantį teisę UAB „Gabijos investicijos“ bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis šiomis T. C., T. Z., T. Z. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius tam, kad UAB „Gabijos investicijos“ galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiais daiktais - UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), neužkerta kelio atsakovams reikalauti atlyginimo už nustatytus servitutus, nes atsakovų teisėti interesai gali būti apginti kitu įstatymų nustatytų būdu, reikalaujant teisingai atlyginti už nustatytus servitutus, bet ne formaliais pagrindais reiškiant prašymus dėl proceso atnaujinimo.
CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius:
1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą;
2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;
3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;
4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Nagrinėjamojoje byloje teismas pažymi, jog atsakovai, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, nurodė aplinkybę, kad jie 2009-08-21 sužinojo, jog administracinėje byloje Nr. II-236-142/2009, išnagrinėtoje 2009-06-22 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovai pateikė dokumentus – statinių pripažinimo tinkamais naudotis aktus 2008-01-08 Nr. (101)11.4-027, 2008-03-13 Nr. (101)11.4-607, 2008-04-01 Nr. (101)11.4-786 ir 2008-12-08 Nr. (101)4.4-2771. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog servitutas buvo nustatomas dėl magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo bei gatvės įrengimo ir ta aplinkybė, jog statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti, nepanaikina servituto reikalingumo. Tai, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, nepasisakė dėl to, kad visų pripažinimo tinkamu naudoti aktų priedų 2 p. yra nurodyti lauko inžinierinių tinklų bei įrenginių išbandymo ir priėmimo aktai su apyrašu, nereiškia, kad teismas neįvertino minėtos aplinkybės. Teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovų pateikti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai nepripažintini esminėmis bylos aplinkybėmis, nes juos pateikus bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimo esmė ir argumentai nepasikeistų ir jie nepaneigia kitų aptartų įrodymų pavirtintų aplinkybių visumos. Be to, pažymėtina, jog 2004-12-09 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento detaliojo plano (kuriame atsakovai išreiškė savo sutikimą) sprendinių tvirtinimo“ tiek pagrindiniame brėžinyje, tiek brėžinyje „Transportinė dalis“; „Transporto eismo organizacija“, „Gatvių aukščių planas“ atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atitinkamose dalyse numatytas inžinierinių sistemų bei susisiekimo komunikacijų tiesimas. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog minėtas sprendimas yra panaikintas ar jame nurodyta darbo apimtis yra atlikta bei dėl jų priimti perdavimo-priėmimo aktai.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantų argumentų dėl atskirajame skunde naujai nurodomos aplinkybės, kad žemės sklypai, esantys Pavilionių k., Vilniuje, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), performuoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-04-04 įsakymo Nr. 2.3-2907-01 „Dėl privačios žemės sklypų, esančių Pavilionių km., Vilniuje, suformavimo“ pagrindu į du nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypus, esančius Pavilionių km., Vilniuje, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir su tuo susijusių naujų rašytinių įrodymų (4 t., b.l. 9-10), nes šios aplinkybės atsakovai nenurodė, pateikdami 2011-09-04 prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje (2 a t., b.l. 180-184), atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia kelti apeliacinės instancijos teisme naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Prašant atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jos turi būti įvardintos pirmosios instancijos teisme, sudarant proceso dalyviams galimybę dėl jų atsikirti, nes naujai nurodytų aplinkybių dėl proceso atnaujinimo pareiškimas ir nagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises, tame tarpe teisę į apeliaciją (CPK 312 str., 338 str., 369 str. 1 d. 2 p.). Dėl šių argumentų teismas nevertina ieškovai naujai pateiktų rašytinių įrodymų (4 t., b.l. 25-34), kaip nesusijusių su 2011-09-04 atsakovų prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybe (CPK 314 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nevertina. Tai, kad apeliantams nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujino klausimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės ir dėl to nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra visapusiškai ir objektyviai įvertintos ir išnagrinėtos proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes proceso atnaujinimo klausimas išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 17 str., 18 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 336 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p., 370 str.).
Atmetus atsakovų atskirąjį skundą, jiems nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantai neįgijo pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.