Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

P. P. (P. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas kitoje byloje ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime ((duomenys neskelbtini)), iki tol faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (teistumas neišnykęs):

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (16 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį (4 nusikalstamos veikos) 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) 58 parų arešto bausme;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė,

15) 2024 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 5 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskiriant 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2024 m. kovo 25 d. apie 15.16 val. užėjęs į fotostudiją (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuėjo į administratoriaus patalpą, kurioje aptarnaujami klientai, slapta paėmė spintelėje padėtoje metalinėje dėžutėje buvusius G. T. priklausančius 310 Eur ir išėjo iš fotostudijos, tokiu būdu pagrobė G. T. priklausantį turtą – 310 Eur grynųjų pinigų.

Kaltinamasis P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2024 m. kovo 25 d. vaikštinėjo (duomenys neskelbtini), jam reikėjo pinigų, kadangi tądien lošė kazino ir pralošė nemažai pinigų, tad kilo poreikis jų gauti greitai. Vaikščiodamas pamatė fotostudiją (sutinka su įtarime nurodytu adresu bei fotostudijos pavadinimu) ir į ją užėjo. Fotostudijoje jis buvo pirmą kartą, durys buvo atrakintos, patalpa buvo atvira, be durų, sienas jungė tik arkos, užraktų patekti į kitas patalpas taip pat nebuvo. Užėjęs į koridorių, jis ėjo teisiai ir pasuko į dešinę, ten buvo stalas ir už stalo – spintelės, ten gulėjo metalinė dėžutė, kurią jis atidarė ir rado 310 Eur grynaisiais. Paėmė pinigus ir niekieno nepastebėtas pasišalino iš fotostudijos. Nukentėjusiosios nepažįsta, esant galimybei, yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą (el. b. l. 111–113). Kaltinamasis P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, papildomai parodė, kad įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti 310 Eur turtinę žalą atliekant bankinį pavedimą dalimis į jam žinomą banko sąskaitą per keturių mėnesių laikotarpį (el. b. l. 144–147).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba administratore UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 23 d. apie 11 val. ji atvyko minėtu adresu ir atidavė pinigus kolegei V. D. – iš viso 310 Eur. V. D. pinigus padėjo į metalinę dėžutę, o tą dėžutę padėjo į spintelę – šie pinigai priklauso jai (G. T.), nes UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų nepriima, atsiskaitoma tik banko kortele. 2024 m. kovo 25 d. asmuo įėjo į administratoriaus kabinetą, kuris yra nerakinamas, nes nėra durų, patalpa nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, vaizdo stebėjimo kameros stebi tik koridorių. Asmuo, kuris pasisavino minėtus pinigus, pirmą kartą lankėsi jų įmonėje. Šiuos pinigus ji davė kolegei, nes norėjo įsigyti naudotą kėdę, dėl to kolegei buvo duoti šie jos pinigai. Pinigai dingo 2024 m. kovo 25 d. apie 15.14 val. Vagis, kiek ji žino, apžiūrinėjo kabančias striukes, bet iš striukių niekas nedingo, žiūrėjo, ar yra kažkas striukėse, taip pat klaidžiojo po visas patalpas, apžiūrinėjo, ką galima pavogti. Kiekvienas darbuotojas turi savo darbo vietą ir dirba po vieną. Iš viso jai padaryta 310 Eur žala (el. b. l. 23–26).

Liudytoja V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba administratore UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 25 d. 15.14 val. jai nežinomas asmuo, tamsiai apsirengęs, užėjo į fotostudijos patalpas, praėjo pro koridorių ir užėjęs į administracines patalpas paėmė pinigus, buvusius patalpoje stovėjusioje spintelėje, metalinėje geltonos spalvos dėžutėje, ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl šio įvykio UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 310 Eur turtinę žalą. Patalpos, kuriose buvo pinigai, nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau koridorius, kuriuo ėjo minėtas asmuo, yra stebimas (el. b. l. 53–54).

2024 m. balandžio 10 d. G. T. pareiškime nurodyta, kad ji 2024 m. kovo 24 d. paliko savo darbovietėje kolegei 310 Eur, nes jai (G. T.) turėjo atvežti kėdę, už kurią pardavėjas norėjo gauti pinigus grynais, o ji turėjo išvykti. Tą dieną pardavėjas su preke neatvyko ir pinigai liko dviem dienoms palikti spintelėje studijoje. 2024 m. kovo 24 d. 15.14 val. filmavimo kameros užfiksavo, kaip pašalinis asmuo užeina į jų darbo vietą, patikrina klientų striukes, tuomet užeina į erdvę, kur spintelėje buvo laikomi pinigai, ir po minutės pasišalina. Viso paimta 310 Eur. Kolegė tuo metu tvarkėsi kitoje erdvėje ir nepastebėjo (el. b. l. 11–14).

2024 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matomas dviejų aukštų pastatas su trečiajame aukšte įrengta palėpe. Ant pastato matomas užrašas (duomenys neskelbtini). Įėjus į pastatą pro stiklines įėjimo duris su baltais rėmais, jame matomas koridorius su jame stovinčiais įvairiais baldais bei dešinėje pusėje įrengtais įėjimais į pastato viduje esančius kambarius (kabinetus). Praėjus tiesiai, ties antruoju įėjimu dešinėje pusėje matomas kambarys, jame stovi stalas su kompiuteriu, dvi tamsiai pilkos spalvos spintelės, ant vienos iš jų stovi kasos aparatas. Kambaryje yra įvairių kanceliarijos daiktų. Priėjus prie pilkos spalvos spintelės, stovinčios kairėje pusėje, bei ją atidarius, jos viduje matomi sudėti įvairūs daiktai bei antrojoje lentynoje nuo viršaus stovinti geltonos spalvos dėžutė. Pasak pareiškėjos – būtent iš įvardintoje vietoje stovinčios geltonos spalvos dėžutės buvo pavogta pareiškime minima pinigų suma. Taip pat pastato koridoriaus gale, ties įėjimu į pastate esantį kambarį, virš praėjimo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera (el. b. l. 55–57, 58–64).

2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo ir vienos asmens nuotraukos apžiūra. Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad joje pavaizduotas vyras – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striuke, su juoda kuprine, dėvi juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batus. Vaizdo įraše, pavadinimu „20240328174359922_Camera 01_J27718111“, matoma, kaip apibūdintas asmuo 15:14:28 val. dešinės rankos mostu atidaro baltos spalvos stiklines duris ir užeina į patalpą. 15:14:38 val. minėtas asmuo prieina prie striukių kabyklos ir kairės rankos mostu įkiša ranką į kabančią striukę, taip pat apžiūrinėja ir kitas striukes iki 15:15:54 val., 15:16:04 val. minėtas asmuo eina dešiniau ir užeina į dešinėje pusėje įrengtą antrą patalpą. 15:16:41 val. minėtas asmuo išeina iš minėtos patalpos, eina link išėjimo ir 15:16:52 val. išeina iš įmonės patalpų (el. b. l. 65–57).

2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens nurodyta, kad peržiūrint pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatyta, kad vagystę įvykdęs asmuo yra P. P.. Asmens požymiai žinomi iš anksčiau vykdomų vagysčių iš įmonių patalpų (el. b. l. 70–71).

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Kaltinamasis P. P., patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku buvo (duomenys neskelbtini), tądien lošė kazino ir pralošė nemažai pinigų, todėl atsirado poreikis greitai gauti pinigų. Vaikščiodamas pamatė fotostudiją, kurios durys buvo atrakintos, patalpa buvo atvira, be durų, sienas jungė tik arkos, užraktų patekti į kitas patalpas taip pat nebuvo. Užėjo į fotostudijos patalpas, kuriose buvo stalas ir už stalo – spintelės, vienoje iš spintelių gulėjo metalinė dėžutė, kurią jis atidarė ir rado 310 Eur grynaisiais. Pagrobė nurodytus pinigus ir niekieno nepastebėtas pasišalino iš fotostudijos. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios G. T. pareiškimas ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis suprato, kad pagrobė svetimą turtą ir norėjo taip veikti, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į pagrobto turto vertę bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (areštu) ir jos dydžiu sutiko (el. b. l. 194–198). Nukentėjusiajai G. T. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 199–100), nukentėjusioji elektroniniu paštu informavo, kad pranešimą gavo, sprendimo neskųs (el. b. l. 201).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis P. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka (el. b. l. 152–176), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. l. 177–185), Sodros duomenimis, nedirbantis (el. b. l. 149–150), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (el. b. l. 151). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta P. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio1 dalis). Nagrinėjamu atveju P. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia. Taigi P. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus P. P. prokurorės siūlomą – 45 parų arešto bausmę. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (el. b. l. 118–121).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. T. pareiškė civilinė ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, nurodyta, kad padaryta 310 Eur turtinė žala (el. b. l. 47). P. P. 2024 m. rugpjūčio 2 d. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai G. T. padarytą 310 Eur turtinę žalą per keturis mėnesius (el. b. l. 148), tačiau toks įsipareigojimas nėra patvirtintas kitos šalies, t. y. nukentėjusiosios sutikimu, nėra suderintas įmokų dydis ir kitos aplinkybės, taigi šis įsipareigojimas nevertinamas kaip susitarimas dėl žalos atlyginimo, ir jį tvirtinti teismas neturi pagrindo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Nukentėjusiosios G. T. civilinio ieškinio dydis atitinka P. P. pagrobto turto – 310 Eur grynųjų pinigų – vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiosios G. T. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo P. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. P. (P. P.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. P. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. T. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. P. nukentėjusiajai G. T. 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) turtinei žalai atlyginti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. P. P. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 66 360 132, e. p. ina.dikciene@kalejimai.lt;

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4. Nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.