- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 1-671-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00207-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Nukentėjusysis
- L. K., B. K.
- Kaltinamasis
- J. K., M. V.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiosioms L. K., B. K., kaltinamajam J. K., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d.;
M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2012-02-04 9.20 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate, Kęstučio g. 42, Kaune, pareikšdamas pareiškimą, kad 2011-12-08, apie 15 val. du nepažįstami jaunuoliai (duomenys neskelbtini) rūsyje pagrasinę peiliu, įsibrovė į butą ir iš buto pagrobė pastarojo mamai L. K. ir sesei B. K. priklausančius bendros 41900 Lt vertės auksinius papuošalus, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00117-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., ir 2012-02-04 nuo 09.45 val. iki 10.05 val. apklausiamas liudytoju apie pareiškime išdėstytas aplinkybes, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Be to, J. K. nuo 2011-11-30 nenustatytos valandos iki 2012-02-04 9.20 val. iš buto (duomenys neskelbtini), pagrobė L. K. priklausančią rankinę su joje buvusiais L. K. priklausančiais 18250 Lt vertės auksiniais papuošalais: laikrodį, 2500 Lt vertės, grandinėlę su pakabuku rakteliu, 70 Lt vertės, 4 vnt. dantų karūnėlių, bendros 2500 Lt vertės (kiekviena 625 Lt vertės), žiedą su rubino akmeniu ir gėlės lapeliu, 350 Lt vertės, žiedą su 4-5 rubino akimis, 1200 Lt vertės, porą vestuvinių žiedų su išgraviruotais vardais „Loreta, Povilas“ ir data „1976 12 25“, bendros 2000 Lt vertės, žiedą su rubino akimi, 300 Lt vertės, žiedą su rožine rubino akimi ir graviruotais įspaudais, 1000 Lt vertės, žiedą su raudona akimi (pavadinimu „Ana Karenina“), 110 Lt vertės, žiedo formos auskarus, 200 Lt vertės, žiedo formos auskarus, sudarytus iš 4-5 žiedelių, 1000 Lt vertės, keturlapio dobilo formos auskarus, 250 Lt vertės, burbulo formos auskarus su raudona rubino akimi, 300 Lt vertės, gėlės formos auskarus su rausva rubino akimi, 350 Lt vertės, lašo formos pakabuką, 400 Lt vertės, pasagos formos pakabuką, 250 Lt vertės, pakabuką - kryželį, 200 Lt vertės, papiruso formos pakabuką, 250 Lt vertės, pakabuką su „Marijos" atvaizdu. 300 Lt vertės, apvalų pakabuką su „Marijos“ atvaizdu, 250 Lt vertės, 80 cm tankus pynimo grandinėlę, 800 Lt vertės, persukto pynimo grandinėlę, 400 Lt vertės, kvadratinio pynimo grandinėle, 600 Lt vertės, paprasto pynimo grandinėlę, 400 Lt vertės, 4-5 vnt. dekoratyvinių geltonos, raudonos, rožinės, mėlynos spalvų akmenis, bendros 30 Lt vertės, ir B. K. priklausančiais, 1750 Lt vertės auksiniais papuošalais: elipsės formos žiedą su rubino akimi, 800 Lt vertės, žiedą su cirkonio akimi, 500 Lt vertės, burbulo formos auskarus, 300 Lt vertės, auskarus su baltos spalvos akimis. 150 Lt vertės.
Be to, J. K. nuo 2012-08-10 16 val. iki 2012-08-20 17.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), iš spintos pagrobė B. K. priklausančius 5700 Lt vertės auksinius dirbinius: žiedo formos auskarus, 800 Lt vertės, pakabinamus auskarus su burbuliukais, 800 Lt vertės, dvi auksines krūminių dantų karūnėles, bendros 800 Lt vertės, monetos formos lydinį, 300 Lt vertės, vyrišką vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu „Veronika“, 50 Lt vertės, moterišką vestuvinį žiedą su išgraviruotu vardu „Česlovas“, 500 Lt vertės, moterišką žiedą su įspaustu gėlių raštu, 1000 Lt vertės, 50 cm. ilgio grandinėlę, 300 Lt vertės, Širdelės formos pakabuką, 700 Lt vertės.
M. V., žinodamas, kad J. K. 2011 m. galimai gruodžio mėn. pagrobė savo motinai L. K. ir seseriai B. K. priklausančius auksinius papuošalus, realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – J. K. jam perduotus auksinius papuošalus:
2011 m. gruodžio mėn. 27 d,, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „Šnaras“, esančiam Veiverių g. 150B, Kaune, vieną auksinį žiedą su akute, už tai gaudamas 432 litų atlygį,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. pradžioje, nenustatytą dieną, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „Sharas“, esančiam Veiverių g. 150B, Kaune, tris po vieną skirtingus auksinius auskarus, už tai gaudamas 100 litų atlygį,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. viduryje, nenustatytą dieną, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „Sharas“, esančiam Veiverių g. 150B, Kaune, du auksinius pakabukus (vienas jų-pasagos formos, 250 Lt vertės ), už tai gaudamas 220 litų atlygį,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. viduryje, nenustatytą dieną, nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „Holas“, esančiam Nemuno g. 43, Kaune, auksinį moterišką laikrodį, 2500 Lt vertes, už tai gaudamas 800 litų atlygį,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėn. 25 d., nenustatytą valandą, pridavė lombardui UAB „Holas“, esančiam Pramonės pr. 16, Kaune, tris auksines grandinėles ir tris pakabukus, už tai gaudamas 638 litų atlygį.
Kaltinamasis J. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų gruodžio mėn. su M. V. po pamokų atėjo į namus, bute vyko remontas. Šalia kompiuterio buvo mamos rankinė su aukso papuošalais. M. V. paklausė kieno tie papuošalai, jis atsakė, kad mamos ir sesės. Kitą dieną mokykloje M. V. jam liepė paimti pora auskarų ir jam perduoti, sakė, kad gaus pinigų. Grįžęs namo, kaltinamasis paėmė du auskarus ir M. V. juos nunešė į Veiverių g. esantį lombardą. Nepamena, dienos kada pirmą kartą paėmė aukso dirbinių, pirmą kartą paėmė du auskarus, po to žiedą, dar po to du žiedus, grandinėles, dantų karūnėles ir pakabukus. Visus daiktus paėmė po truputį, po kelis daiktus per daug dienų. Paėmę daiktus nunešė ir pridavė juos į lombardą, už tai gavo pinigų. Visais atvejais daiktus M. V. pridavė ir du kartus kaltinamasis pridavė į lombardą. Pinigus leido saldainiams, cigaretėm. M. V. pinigus gaudavo iš lombardo. Ne visus pinigus jam atiduodavo, jam duodavo tik po 30 Lt, 50 Lt, 60 Lt. Kartais jis žinodavo, kiek M. V. gauna pinigų, kartais nežinodavo, nes kartu neidavo. Susitarimo dėl pinigų pasidalijimo nebuvo. Pirmą kartą M. V. į lombardą pridavęs dirbinius už juos gavo 400 Lt, jam davė 60 Lt, o kitus sau pasiliko. Pinigus leido atskirai. M. V. pirmą kartą pamatė rankinę pas jį namie, bet nieko neėmė. Kitą dieną pasakė paimti auskarus, kaltinamasis juos paėmė ir nunešė į Veiverių pr. esantį lombardą. Grįžtant M. V. pasiūlė paimti visą rankinę, kad mama nepastebėtų, kitą kartą jis paėmė visą mamos rankinę su visais papuošalais, ją visą laiką saugojo M. V.. M. V. atnešdavo į mokyklą vieną kitą papuošalą, o po to eidavo į Urmo bazę ir 4 sandėlyje dalimis priduodavo juos į lombardą. Visi žiedai iš namų buvo išnešti. Pridavus daiktus į lombardą, mama sužinojo, kad dingo papuošalai, tada M. V. jam pasakė, kad jeigu sužinos policija, bus blogai, tada jis sugalvojo pameluoti, kad atėjo į rūsį du vyrai, pakišo peilį po šonu, nuėjus į namą, atidavė jiems visus daiktus. Tokį melagingą pranešimą savo ranka surašė policijai, nors policijoje buvo įspėtas, kad negalima meluoti. Kitą dieną pareigūnai jį išsikvietė atpažinimui ir suprato, kad jis meluoja, nes pradėjo keisti parodymus ir viską prisipažino, pasakė visą teisybę, kad jis paėmė iš namų visus papuošalus ir su M. V. kartu realizavo. Visi daiktai buvo parduoti. Mamos laikrodį pavyko atgauti. Labai gailisi, kad taip padarė, gėda prieš mamą ir seserį. Jeigu ateityje kas nors pasiūlytų taip pasielgti, taip nedarytų, jeigu reikėtų ką nors pranešti policijai, tai tikrai nemeluotų. M. V. mokykloje buvo jo draugas. Kieme bendravo nedaug. V. K. tik mokykloje buvo jo draugas, jis buvo M. V. draugas. Mokykloje M. V. grėsmingu tonu pasakė, kad reikia paimti mamos daiktus, tonas buvo pakeltas, jo bijojo, nes jis turi pavojingų draugų, gali užpulti, žino kur gyvena. Po šių įvykių vakare, vežiojant šunis, jam sudavė į akį iš pasalų, net neįsidėmėjo, kas sudavė. Policija siūlė nerašyti pareiškimo, nes nieko negali surasti, gali būt dėl to, kad paaiškėjo tiesa. M. V. pats susisiekė su mama ir pasiūlė susitikti. M. V. iniciatyva susitiko prie Veiveirių g. esančios Maximos parduotuvės. Kalbėjosi automobilyje, M. V. siūlė susitarti ir kaltinamajam prisiimti visą kaltę. M. V. norėjo su mama susitarti, sakė gali kažkiek žalos atlyginti, kad nevyktų tyrimas, o kaltinamasis prisiimtų visą kaltę. Mama sakė, kad jis grąžintų papuošalus arba grynus pinigus, tačiau M. V. neturėjo nei daiktų nei pinigų. M. V. siūlė mamai susitarti, atlyginti žalą, mama nesutiko, nes labai dideli nuostoliai. M. V. tokių pinigų neturėjo. M. V. sakė atlygins kiek turi, minėjo, kad nedaug pinigų turi, tačiau sumos nesakė. L. K. yra jo globėja nuo 1-2 metų, B. K. yra jo įseserė. Su M. V. ir V. K. kalbėjo apie mamą ir sesę, apie dėdes nekalbėjo. Civilinį ieškinį pripažįsta, šiai dienai mamai atlygino žalą 2000 Lt, o seseriai 300 Lt už gautus pinigus praktikoje ir 520 Lt iš gaunamos našlaičio pašalpos. M. V. pažįsta nuo 6 klasės. Mokykloje buvo geri santykiai, jis jo neskriaudė, mokykloje buvo draugais, o kieme draugais nebuvo. Pas jo mamą namuose M. V. buvo tik vieną kartą, jį pasikvietė pats. M. V. norėjo susitikti ir susitarti dėl to, kad nevyktų teismas, kad atlygintų nuostolius, žalą už papuošalus, kuriuos pridavė į lombardą. M. V. įvardino, kad nori susitarti, kad nebūtų teismo, kad nepasodintų į kalėjimą. Rankinėje matė tik du auskarus, kuriuos paėmė, nežiūrėjo, kiek rankinėje yra papuošalų. Povilas yra mamos vyras, jis yra miręs, M. V. apie Povilą nieko nesakė. Rugpjūčio mėn. važiavo mamai priklausančiu automobiliu jį policija nubaudė 1000 Lt bauda. Bijojo pasakyti mamai ir iš įseserės B. spintos paėmė auksinius papuošalus. Jų vertės nežinojo. Nuvažiavęs į paštą sužinojo, kad jo pašto dėžutėje jau yra pranešimas iš policijos, nenorėjo, kad mama sužinotų, grįžo namo, ieškojo pašto dėžutės rakto, o kuprinę buvo palikęs rūsyje ant durų rankenos, neradęs rakto nusileido į rūsį ir kuprinėje papuošalų jau nerado. Viskas buvo po to įvykio, kaip rankinė su papuošalais buvo išnešta. Neketino nešti daiktų į lombardą, nes sužinojo, kad jo prašymas išdėstyti baudą dalimis jau buvo patenkintas. Tai buvo vienas atvejis, kaip paėmė sesers papuošalus.
Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas J. K. namuose nei karto nebuvo. Viskas prasidėjo nuo to, kad J. K. atsinešdavo į mokyklą po kelias grandinėles ir prašė priduoti. Sakydavo, kad tai jo dėdės ir jis prašo priduoti, nes namie pasą paliko. Nežinojo, kad jis turi aukso dirbinių. Jis sakydavo, kad jam dėdė atidavė, kuris yra dar gyvas ir prašė priduoti, paskutinį kartą jam kilo mintis, kad daiktai gali būti išnešti iš namų, kai pamatė, kad yra išgraviruotas vardas „P.“. J. K. sakė, kad pats negali priduoti, nes pasą paliko namie, o jam reikia pinigų. Iš viso buvo 5 kartai, pirmą kartą per pertrauką prašė priduoti. Kaltinamasis priduodavo ir J. K. visus pinigus atiduodavo. J. K. jam vos kelis litus už tai duodavo. 400-500 Lt gaudavo už daiktų pridavimą, jam už tai 30-40 Lt duodavo, kitus pinigus sau pasiimdavo. Jie kartu eidavo iki pat lombardo durų. J. K. jam už nugaros stovėdavo, gavęs pinigus iš karto išeidamas per duris J. K. atiduodavo į rankas. Jam už tai duodavo 30-40 Lt. J. K. pinigus leisdavo, atskirai, pirko elektrinę cigaretę, mašinėlę už 900 Lt, ją buvo atsinešęs į mokyklą, o kaltinamasis savo pinigus leisdavo atskirai. Kitą kartą J. K. pasiūlė vėl priduoti aukso gaminius sakydamas, kad davė dėdė, kaltinamasis juo patikėjo, galvojo neapgaus, nes jis nevogdavo. Vėliau kilo įtarimas, iš kur gavo tuos daiktus, jo klausdavo, jis sakydavo, kad dėdė davė. Jie nuo 6 klasės buvo klasiokai. Jis sakydavo, kad turi dėdę, bet vardo neminėjo. Nuo vidurinės mokyklos žinojo, kad jis turi dėdę. Kai ant daiktų pamatė išgraviruotą vardą „P.“, kaltinamasis suprato, kad tai gali būti J. K. mamos daiktai. Buvo penki kartai, turbūt paskutinį kartą priduodant daiktus tai suprato. Jam pasirodė keista, nes tokių daiktų niekas negali atiduoti, suprato, kad gali būti pavogtas iš mamos, galvojo, gal tai mamos vyras, jis anksčiau minėjo, kad neturi tėčio. 8 klasėje jis pats pasakė, kad yra įvaikintas. Kaltinamasis suprato, kad P. gali būti J. K. mamos vyras, to žiedo nepridavė, atsisakė jį priduoti į lombardą, jį pridavė V. K.. Pamatęs tą žiedą, kitų daiktų neprašė priduoti. Pirmą kartą, priduodant daiktus į lombardą, J. K. sakė, kad pamiršo pasą. Kitą kartą mokykloje J. K. prašė priduoti daiktus, juo patikėjo, atlygis jam nerūpėjo, labai juo pasitikėjo, dabar labai dėl to gailisi. 5 kartus pridavė aukso gaminius, žiedo nepridavė, nematė, kaip žiedas buvo priduotas, matė, kad J. K. V. K. padavė tą žiedą ir jis sutiko jį priduoti. Kaltinamasis kartu su jais nevažiavo. Labai gailisi, nežinojo, kad daiktai vogti. J. K. minėjo, kad turi sesę, mamą ir dėdę. Pas juos namuose nebuvo, žinojo kur jie gyvena. Su J. K. tik mokykloje draugaudavo, nereikalavo iš jo atnešti žiedus ir aukso dirbinius,. Klasiokai suprato, kad pridavinėja daiktus į lombardą, nes buvo atsinešęs elektrinę mašinėlę už 900 Lt į mokyklą. Grupiokai S. S. ir kiti matė jo atsineštą mašinėlę. J. K. buvo prasitaręs klasiokams ir S. S., kad neša žiedus. Iš J. K. girdėjo, kad V. K. gali priduoti žiedą į lombardą. J. K. sakė, kad padavė žiedą V. K., jis pats matė veiksmą, kaip J. K. atidavė žiedą V. K. prie Urmo bazės. Kaltinamasis M. V. nuvažiavo namo ir su jais į lombardą nėjo. Nuo tada J. K. nieko priduoti į lombardą jam nesiūlė. J. K. jam nesakė, kad daiktai yra pavogti. Jis pats įtarė, kai pamatė, kad yra išgraviruotas vardas „P.“. Tyrėja D. iš Centro PK pasiūlė važiuoti pas L. K. tartis. L. K. dirba „Ergo“. Internete radęs jos telefoną, jai paskambino, klausė, ar galima pakalbėti. Nuvažiavęs į Maxima bazę, automobilyje kalbėjosi, siūlė iki teismo atlyginti žalą už tuos daiktus, kuriuos jis išnešė, ką pridavė į lombardą. Maxima bazės aikštelėje pokalbis vyko J. K. sesers automobilyje. Jis siūlė atlyginti žalą už tuos daiktus ką pridavė į lombardą: laikrodį, grandinėlę, auskarus. Konkrečios sumos nenurodė. L. K. ir B. K. nesutiko, sakė nėra prasmės tartis. Sakė teisme viskas išsispręs. J. K. dalyvavo tame pokalbyje, bet nieko nekalbėjo. J. K. prašė grąžinti daiktus, bet jie buvo priduoti į lombardą ne užstatui, o pardavimui, todėl buvo neįmanoma jų atsiimti. L. K. prašė nepriduotus žiedus grąžinti, bet jis jų neturėjo ir negalėjo grąžinti.
Nukentėjusioji L. K. parodė, kad J. K. yra jos globotinis, jam paskirta ilgalaikė globa. Su vyru pasiėmė jį globon, tada buvo galimybė suvienodinti pavardes, bet įvaikinimo procedūra neatlikta. Užaugino jį kaip sūnų ir kartu gyvena šeimoje. Jis turi našlaičio statusą iš valstybės gauna po 520 Lt pašalpą. Ji turi daug aukso papuošalų, daugiausia sudovanoti, mėgo juos keisti, nešiodavo vienus, po to kitus. Vasario mėnesį, norėdama pasikeisti papuošalus, pamatė, kad nėra visos rankinės su papuošalais. Jų namuose vyko remontas, su dukra pradėjo ieškoti, klausė J. kur dingo. Jis sakė atsiras, bet pastebėjo, kad kažkas ne taip. Ryte J. pasakė, kad jį užpuolė rūsyje su peiliu. Išsigandę iš karto kreipėsi į policiją. Atvykus policija ėmė pirštų anspaudus, surašė kas dingo, tada pasipylė M. V. ir A. P. skambučiai J.. Ji dažnai patikrina Jono telefoną, kartais telefonu ji atsiliepdavo ir sakė jiems atstoti. Tuo viskas ir baigėsi. Po kelių dienų J. į telefoną gavo žinutę, kurią ji perskaitė, buvo prašyta „iš kur, keiksmažodis, dar gavai vieną žiedą“, tada ji liepė J. skambinti M. V. ir klausti, apie kokį žiedą kalba. Tada Jonas paskambino, įjungė garsiakalbį ir M. V. pasakė, kad tai yra A. sesers žiedas, kad už jį gavo 500 litų. Viskas išaiškėjo, kad kieme yra vaikų, kurie pridavinėja daiktus. Jos šeimoje niekas lombardo paslaugomis nesinaudojo. M. V. šeima apie lombardus puikiai žinojo. Po to juos kvietė pas tyrėją. Ji viską papasakojo, kai vaikinus palaikė policijoje, jie prisipažino. Yra melas, kad mokykloje jie bendrauja, nes M. V. per prasta su Jonu bendrauti. Bendravimas buvo iki mokyklos durų ir išėjus iš mokyklos. Draugystė prasidėjo kaip J. K. pasisakė, kad gauna išeitinę pašalpą iš valstybės sulaukus pilnametystės, tada M. V. prie jo prilipo. Vėliau J. pasigyrė, kad jam užrašys automobilį. Su juo draugavo kol buvo nauda. J. nori draugų, jis pasiduoda įtakai, yra iš vaikų namų ir save jaučia antrarūšiu. Reiškia civilinį ieškinį dėl 15750 Lt. Civiliame ieškinyje sumos pareikštos iš abiejų epizodų. Pirmame epizode jos ir dukros daiktai pavogti, o antrame epizode tik dukters daiktai pavogti, rankinėje buvo kelios poros auskarų ir žiedas, priklausantis dukrai. Savo daiktus ji žinojo, jai liko tik žiedas ir auskarai, tai jai buvo pamoka, dabar viską fotografuos ir svers. M. V. nei karto nebuvo atėjęs ar paskambinęs ar atsiprašęs. Kada D. pasakė kad reikia su ja susitikti, tai M. V. jai paskambinęs sakė, kad norėtų susitikti. Paklausus dėl ko, jis sakė, kad nori apie jos auksą pakalbėti. Susitiko Maximos aikštelėje. Atvyko kartu su V. K.. Įsėdus M. V. į automobilį, jis ėmėsi atakos, darė spaudimą Jonui, kad jis prisipažintų, kad jis vienas paėmė. Ji klausė, ar jis supranta kas jam gresia, tada sakė, kad gali atlyginti nuostolius gal 100-200 Lt. Sakė paskambins, bet nei daiktų, nei skambučio nebuvo. Su J. K. santykiai puikūs. Jis visą laiką žinojo, kur padėtas jos auksas. Prieš remontą papuošalai buvo dėžutėse bufete už servizo ir jam niekada nerūpėjo, kol pinigai neparūpo. Jis gaudavo po 520 Lt jo įgeidžiams pakako, jis turėjo pinigų. Mano, kad J. K. tai sugalvojo, įtakojamas M. V.. Iki įvykio M. V. prie jos jų bute nebuvo. Sužinojus apie kaimyno išneštą žiedą, prispaudė J. K., pasakyti teisybę. Jis pasakė, kad M. V. jam pasakojo, kad jeigu papuls ką reikia sakyti. Antrą kartą, kada dukters papuošalus išnešė, J. K., jau buvo pamokytas, puikiai žinojo apie lombardą, žinojo iš kur galima gauti pinigų. Jų bijojo, nes žinojo, kad be jų leidimo negali imti automobilio. Važiavo be teisų ir jų leidimo, už tai gavo baudą ir žinojo, kad bus griežtai nubaustas. Jų santykiai yra geri, jis geras vaikas, gyvena kaip šeima, tiek dukra, tiek jis yra griežtai auklėjami, iki šio įvykio nepastebėjo, kad kas nors dingtų iš namų. Iki įvykio buvo gal 27-28 vienetai papuošalų: 7 poros auskarų, 7 žiedai, 4 grandinėlės, 4 pakabukai, karūnėlės, laikrodis, prie laikrodžio grandinėlė. Papuošalai buvo sudėti rankinėje. Policijos komisariate buvo susijaudinus, dėl to pasakė, kad dukters papuošalai buvo sudėti atskirai, bet rankinėje buvo sudėti ir dukros papuošalai, o antro epizodo metu buvo dukros papuošalai, tai jos mamos palikimas dukrai. Sūnus Jonas yra lėto būdo, lengvai pasiduodantis kitų įtakai, norintis draugauti, vaikas iš globos namų jaučiantis nepilnavertiškumą, paslaugus, reikalavimų nekelia, kada reikalinga pinigų turi. Jie kartu valgo, jį rengia, jis kaip sūnus. Jam augant pradinėje mokykloje, juos siuntė į pedagoginę komisiją ir buvo pripažinta diagnozė-veidrodinis girdimumas. Jam skirta adaptuota mokymo programa, perėjus į Julijanavos mokyklą, tą programą nuėmė. J. K. yra labai patiklus, nori turėti draugų. Kiekvieno aukso dirbinio vertę įvertino pagal kainas juvelyrinėse parduotuvėse ir lombarduose, pagal dirbinių panašumą. Kadangi sūnus atlygino 2000 Lt, prašo priteisti 13750 Lt žalos.
Nukentėjusioji B. K. parodė, kad papuošalų dingimą pastebėjo tuo pačiu metu, kaip ir mama. Dalis jos papuošalų buvo kartu su mamos papuošalais. Buvo dvi poros auskarų, žiedas, grandinėlė. Labai detaliai nepamena. Pirmu epizodu jai padaryta 700-800 Lt žala, o kitu likusi suma 1000 Lt. Brolis dalį jai padarytos turtinės žalos grąžino iš gaunamos našlaičio pensijos ir praktikoje uždirbtų pinigų. Šiuo metu jai yra atlyginta 300 Lt suma, prašo pritiesti 1450 Lt žalą.
Liudytojas V. K. parodė, kad J. K. ir M. V. pažįsta, kartu mokėsi mechanikos mokykloje, gyvena tame pačiame rajone. J. K. viena kartą atsinešė į mokyklą auskarus, sakė teta davė, po to vėl kažką atsinešė ir sakė, kad dėdė davė. J. prašė jį su M. pavežti iki Urmo bazės, kad nunešti į lombardą priduoti tuos auksinius daiktus, kuriuos jam davė teta ir dėdė. Liudytojas jam sakė, kad pamatys mama ir bus blogai. Vieną kartą paėmė vieną auskarą, pridavė, gavo pinigus ir pamatė, kad niekas nesužinojo, tada viskas ir prasidėjo. Liudytojas iš karto suprato, kad tie daiktai iš namų. Norėjo nueiti pas jo mamą, bet nenuėjo. Būna, kad jo mama jam paskambina ir telefonu grasina, kodėl su J. bendrauja. Suprato, kad Jonas iš namų neša daiktus ir priduoda į lombardą. Kita kartą Jonas prašė nuvežti į parduotuvę ir nusipirko žaislinę mašinėlę už 1000 Lt, pripučiamą lėle, telefoną. Mamai ir sesei sakė, kad telefoną rado, mama iš jo jį paėmė. Dar elektrines cigaretes pirko. J. visą laiką M. V. prašė priduoti daiktus į lombardą, nes sakė dokumentų neturi. Ar M. V. suprato, nežino, bet visi mokykloje, net mokytojai žinojo, kad Jonas neša auksą iš namų. Jonas liudytojo neprašė jokio daikto priduoti, liudytojas savo daiktus yra pridavęs į lombardą, J. daiktų nėra pridavęs. Urmo bazėje kažkurioje vietoje daiktus priimdavo be dokumento, tai J. K. pats nunešdavo priduoti. Liudytojui J. duodavo pinigų už kurą, kai jį vežiodavo. Mokykloje, net kieme maži vaikai žiojo, kad jis aukso dirbinius iš namų neša. M. V. ir J. K. pažįsta seniai, jų santykiai būdavo draugiški, jie draugiškai bendravo. Būdavo, kad kartu su dviračiais važinėdavo, dviese eidavo į mokyklą. Negirdėjo, kad M. V. reikalautų iš Jono atnešti jam auksinius dirbinius. Gal J. K. ir yra prašęs priduoti daiktus į lombardą, bet jo daiktų nepridavė, savo daiktus yra pridavęs į lombardą. Liudytojas būdavo kaip taksistas, jo prašydavo pavežti iki lombardo,
Liudytoja V. E. parodė, kad dirba lombarde, esančiame Maxima bazėje Veiverių g. 150, Kaune. J. K. nepažįsta, M. V. vieną kartą matė, kai jis atnešė priduoti lygtai žiedus, tiksliai nepamena. Paskui žiedą pagal dokumentus atsiėmė.
Liudytoja J. P. parodė, kad dirba lombarde Nemuno g. 23, salėje esantys M. V. ir J. K. jai matyti. Jie kartu atėjo ir atnešė auksinį laikrodį priduoti į lombardą. Atnešė abu, bet pridavė M. V. už 800 Lt. Po to atėjo policija ir tą laikrodį atsiėmė. Pagal svorį jis buvo įkainuotas 800 Lt, pagal tuo metu esančią aukso kainą. Jaunuolio duomenis užsirašė, o vėliau išmetė, nes buvo įsitikinusi, kad laikrodžio jie neateis atsiimti. Oficialiai šių veiksmų neužfiksavo, laikrodį pasiėmė sau.
Kaltinamasis J. K. dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad pridavus papuošalus į lombardą, mama sužinojo, kad jie dingo, todėl sugalvojo pameluoti, kad jį užpuolė du vyrai su peiliu ir jis buvo priverstas atiduoti jiems visus daiktus. Tokį melagingą pranešimą savo ranka surašė policijai, nors policijoje buvo įspėtas, kad negalima meluoti. Kitą dieną policijoje jis prisipažino iš namų paėmęs visus papuošalus ir su M. V. kartu juos realizavęs.
Motyvuojamoji dalis
Taip pat jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos yra įrodyta duomenimis, užfiksuotais:
2012-02-27 Kauno AVPK Kauno m. Centro PK tyrėjos R. D. tarnybiniame pranešime, kad J. K. pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl auksinių papuošalų vagystės, vėliau duodamas parodymus J. K. prisipažino papuošalų vagystę įvykdęs pats (1 t., b. l. 5);
2012-03-27 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-00117-12 dėl veikos, numatytos LR BK 180 str. 3 d. (1 t., b. l. 118);
2012-02-10 J. K. prisipažinime Kauno m. Centro PK, rašytame jo ranka, kad mamai pasigedus papuošalų, jis sugalvojo melagingus parodymus ir parašė pareiškimą (t 1, b. l. 119);
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo 2012-02-27 protokole su stenograma, kuria gauta informacija apie galimai praneštą melagingą pranešimą apie nusikaltimą: J. K. 2012-02-13, 11.17 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. V. (1 t, b. l. 126-127);
2012-05-16 tarnybiniame pranešime apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę M. V. (1 t, b. l. 131).
Kaltinamasis J. K. dėl svetimo turto pagrobimo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad M. V. pasiūlius, jis per kelis kartus paėmė iš namų auksinius papuošalus ir su M. V. pridavė juos į lombardą, už tai gavo pinigų. Teigia, kad jis pats į lombardą pridavė tik du kartus, kitais kartais daiktus priduodavo M. V..
J. K. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo yra įrodyta duomenimis, užfiksuotais:
nukentėjusiosios L. K. parodymuose, kad vasario mėnesį pastebėjo, kad nėra visos rankinės su papuošalais. Buvo gal 27-28 vienetai papuošalų: 7 poros auskarų, 7 žiedai, 4 grandinėlės, 4 pakabukai, karūnėlės, laikrodis, prie laikrodžio grandinėlė. Papuošalai buvo sudėti rankinėje. Jų namuose vyko remontas, su dukra pradėjo ieškoti, klausė Jono kur dingo, šis sakė, kad atsiras, bet pastebėjo, kad kažkas ne taip. Ryte Jonas pasakė, kad jį rūsyje du vyrai užpuolė su peiliu. Išsigandę iš karto kreipėsi į policiją. Kad papuošalus pagrobė sūnus J. K., sužinojo iš policijos pareigūnų, kad papuošalai buvo priduodami į lombardus. Kadangi sūnus atlygino 2000 Lt, prašo priteisti 13750 Lt žalos;
nukentėjusiosios B. K. parodymuose, kad papuošalų dingimą pastebėjo tuo pačiu metu, kaip ir mama. Dalis jos papuošalų buvo kartu su mamos papuošalais. Buvo dvi poros auskarų, žiedas, grandinėlė. Brolis dalį jai padarytos turtinės žalos grąžino iš gaunamos našlaičio pensijos ir praktikoje uždirbtų pinigų. Šiuo metu jai yra atlyginta 300 Lt suma, prašo pritiesti 1450 Lt žalą;
liudytojo V. K. parodymuose, kad J. K. kelis kartus į mokyklą atsinešė auksinių papuošalų, sakė, kad teta ar dėdė davė, prašė jį su M. V. pavežti iki Urmo bazės, kad tuos auksinius daiktus nunešti priduoti į lombardą. Liudytojas iš karto suprato, kad J. K. iš namų neša daiktus ir priduoda į lombardą, tai pasakius J. K., šis prisipažino.
Kaltinamasis M. V. dėl nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo kaltu neprisipažino, parodė, kad J. K. atsinešdavo į mokyklą po kelis auksinius dirbinius ir prašė priduoti į lombardą, nes namie palikęs pasą. Nežinojo, kad tie papuošalai vogti, nes J. K. sakydavo, kad tai jo dėdės ir jis prašo priduoti. Pridavęs papuošalus, visus pinigus atiduodavo J. K., kuris jam už tai vos kelis litus duodavo. Tik penktą kartą priduodant daiktus suprato, kad tai gali būti J. K. mamos daiktai, nes ant žiedo buvo parašytas vardas ir data. Parodė, kad niekada nebuvo pas J. K. namuose, tačiau teigė, jog J. K. už gautus pinigus prisipirko visokių daiktų, kuriuos laiko savo rūsyje.
Kaltinamojo M. V. parodymus, kad jis nežinojo, jog tie papuošalai vogti, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi M. V. kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais:
kaltinamojo M. V. apklausos protokole, apklausiant jį įtariamuoju, kad, pridavinėdamas nukentėjusiųjų auksinius dirbinius į lombardus, jis žinojo, kad jie yra pavogti daiktai, taip elgėsi, nes jam reikėjo pinigų (2 t., b. l. 35-36);
kaltinamojo J. K. parodymuose, kad M. V., pamatęs jo namuose auksinius dirbinius, pasiūlė juos priduoti į lombardą ir gauti už tai pinigų, vėliau J. K. juos paėmė ir atidavė M. V., su kuriuo eidavo į Urmo bazę ir 4 sandėlyje dalimis priduodavo juos į lombardą;
nukentėjusiosios L. K. parodymuose, kad susitikus su M. V., šis ragino visą kaltę prisiimti J. K.;
liudytojo V. K. parodymuose, kad J. K. visą laiką M. V. prašė priduoti daiktus į lombardą, nes neturi dokumentų. Visi mokykloje, net mokytojai žinojo, kad J. K. neša iš namų sesers ir mamos papuošalus;
liudytojos V. E. parodymuose, kad M. V. atnešė į lombardą, esantį Maxima bazėje Veiverių g. 150, Kaune priduoti žiedą, kurį vėliau pagal dokumentus atsiėmė.
liudytojos J. P. parodymuose, kad M. V. ir J. K. kartu atėjo į lombardą, esantį Nemuno g. 23 ir atnešė priduoti auksinį laikrodį. Atnešė abu, bet pridavė M. V. už 800 Lt.
Kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta ir duomenimis, užfiksuotais rašytiniuose įrodymuose:
B. K. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 134);
Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kur iki vagystės buvo padėti B. K. auksiniai papuošalai (1 t., b. l. 135-139);
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame 2012-02-10 J. P. pateikė UAB „Holas“ kasos aparato kasos operacijų žurnalo Nr. 16 kopiją, lombardo apskaitos žurnalo Nr. 14 kopiją. Iš jų matyti, kad 2012-01-24 J. K. pridavė vestuvinį žiedą, 585 prabos, 5,71 g; tą pačią dieną atsiėmė vestuvinį žiedą; 2012-01-25 M. V. pridavė 3 grandinėles ir 3 pakabukus, 583 prabos, 9,12 g (1 t., b.1.59-87);
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame 2012-02-15 J. S. pateikė UAB „Holas“ apskaitos žurnalą. Iš jo matyti, kad J. K. 2012-01-24 pridavė vestuvinį žiedą, 585 prabos, 5,71 g ir tą pačią dieną į į atsiėmė. M. V. 2012-01-25 pridavė 3 grandinėles ir 3 pakabukus, 9,12 g, 583 prabos (1 t., b. . 90-94);
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame 2012-03-02 Š. S. pateikė UAB „Sharas“ paskolos bilietų, išduotų, grąžintų paskolų žiniaraščių kopijas, iš kurių matyti, kad M. V. 2011-12-27 pridavė žiedą su akutėmis, 583 prabos, 6,36 g, gavo 432 Lt. 2012-01-03 atsiėmė žiedą ir grąžino 444,96 Lt (1 t., b. l. 97-103);
2012-03-06 apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas auksinis moteriškas laikrodis ir žiedas (1 t., b. l. 104-106);
2012-03-07 daiktų parodymo atpažinti protokole, kuriame L. K. atpažino savo pavogtą auksinį laikrodį, kuris pakvitavimu jai grąžintas (1 t., b. l. 107-110).
Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis J. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate, Kęstučio g. 42, Kaune, apklausiamas liudytoju apie pareiškime išdėstytas aplinkybes, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Todėl kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 str. 1 d.
Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis J. K. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė L. K. rankinę su joje buvusiais L. K. priklausančiais 18250 Lt vertės auksiniais papuošalais bei B. K. priklausančiais 1750 Lt vertės auksiniais papuošalais. Todėl kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis J. K. iš bute, (duomenys neskelbtini), esančios spintos pagrobė B. K. priklausančius 5700 Lt vertės auksinius dirbinius. Todėl kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Taip pat, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis M. V., žinodamas, kad J. K. 2011 m. galimai gruodžio mėn. pagrobė savo motinai L. K. ir sesei B. K. priklausančius auksinius papuošalus, realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą - J. K. jam perduotus auksinius papuošalus. Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas realizuodamas turtą supranta, jog realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori (nutartis Nr. 2K-1/2011). Todėl kaltinamojo M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 str., nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamasis J. K. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 23-25,), priklausomybės ligų centre bei psichiatro įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 64,66), nusikalto pirmą kartą, padarė tris nesunkius nusikaltimus, VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 68, 21). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis dėl visų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išvardintas aplinkybes kaltinamajam J. K. skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Kaltinamasis M. V. administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 60), priklausomybės ligų centre bei psichiatro įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 64, 66), nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 69). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išvardintas aplinkybes kaltinamajam M. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji L. K. pareiškė 13750 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nukentėjusioji B. K. pareiškė 1450 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai. Turtinė žala civilinėms ieškovėms padaryta tuo, kad buvo pagrobtas jų turtas. Kaltinimai dėl vagystės pareikšti tik J. K.. Pagal bylos duomenis jis pripažintinas kaltu, todėl jis yra atsakingas už padarytą žalą. M. V. padėjo J. K. realizuoti jo pagrobtą turtą, tačiau jo negrobė ir turtinės žalos civilinėms ieškovėms nepadarė. Jeigu J. K. nebūtų vogęs nukentėjusiųjų daiktų, jos nebūtų patyrusios žalos. Esant tokioms aplinkybėms, žalos atlyginimas ieškovėms priteistinas iš J. K.. Jis sutiko su ieškiniuose nurodytomis sumomis, ginčo dėl ieškinių dydžio nėra, todėl jie tenkintini visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir nuteisti:
pagal BK 236 str. 1 d. – 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant J. K. išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal BK 178 str. 1 d. (dėl vagystės nuo 2011-11-30 iki 2012-02-04) – 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant J. K. jį išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal BK 178 str. 1 d. (dėl vagystės nuo 2012-08-10 iki 2012-08-20) – 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant J. K. išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant J. K. išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
L. K. ir B. K. civilinių ieškinių reikalavimus priteisti žalos atlyginimą iš M. V. atmesti.
L. K. ir B. K. civilinių ieškinių reikalavimus priteisti žalos atlyginimą iš J. K. tenkinti visiškai.
Priteisti L. K. iš J. K. 13750 litų turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti B. K. iš J. K. 1450 litų turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.