Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Skaistė Bystriakovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės (Klaipėda-1) Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 str. 2 d., jam paskirta bausmė - 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bausmę atlikęs;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d., jam paskirta bausmė - 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

3) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., jam paskirta bausmė - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

2018 m. balandžio 15 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs namo, (duomenys neskelbtini), I. D. atidarius buto duris, spyrė pastarajai į nugarą, o išbėgusią į laiptinę I. D. stūmė į sieną, taip pastaroji susitrenkė kairės rankos alkūnę ir kairės kojos čiurną, bei sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairįjį šoną. Tokiais veiksmais R. B. sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji I. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su R. B. yra sugyventiniai ir kartu nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus, kurių vienas yra bendras. 2018 m. balandžio 14 d. ji kartu su R. gėrė alkoholį, gėrė ne namie. Vakare jai pasirodė, kad R. uosto narkotines medžiagas, todėl ji grįžo su vaikais namo ir užsirakino. Jis raktus nuo buto buvo palikęs namie. Grįžus vakare namo, ji jo neįsileido, nes išsigando, kad ko nors jai nepadarytų. Ryte jis vėl skambino į duris, norėdamas pareiti namo, tačiau jo neįsileido ir jis pats iškvietė policijos pareigūnus. Ryte, t.y. 2018 m. balandžio 15 d. atvykusiems pareigūnams ji pasakė, kad bijo ir jo neįsileis, tegul jis namo grįžta apie 22 val., tada ir įsileis. Jis ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, atrodo jau tris kartus jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš ją, paskutinį kartą jis prieš ją smurtavo 2017 m. rugpjūtį. Jam buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas būti namie nuo 22 val. iki 6 val. adresu (duomenys neskelbtini). Todėl ji ir pasakė atvykusiems pareigūnams, kad namo jį įsileis prieš 22 val. Pareigūnams išvykus, R. kažkur išėjo ir namo grįžo apie 17 val. Pažiūrėjusi pro durų akutę ji pamatė, jog jis labai girtas, pati buvo blaivi. Jis prieš ją smurtaudavo būdamas neblaivus, todėl ir pabijojo atidaryti jam duris. Kadangi buto durų neatidarė, jis pamėgino atidaryti buto duris atsuktuvu. Kai išgirdo, jog jis rakina duris atsuktuvu, nenorėdama, jog sugadintų durų spyną, ji atrakino buto duris. Jis buvo piktas ir tik įėjęs į butą, ji kaip tik buvo nusisukusi, jai vieną kartą spyrė į nugarą. Ji išsigando ir išbėgo iš buto į laiptinę, galvojo paskambins kaimynams į duris ir paprašys pagalbos, tačiau R. ją pačiupo laiptinėje iš už nugaros ir stipriai stūmė ją į sieną prie kaimynų durų, taip ji susitrenkė kairės rankos alkūnę ir kairės kojos čiurną. Atsitrenkus į sieną ji nukrito ir kai atsikėlė, lyg tai tuo metu atsisuko į jį ir jis dar vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį šoną ir išbėgo iš laiptinės. Pamačiusi, jog R. pabėgo, ji jau nebeskambino kaimynams, o grįžo namo ir užsirakino buto duris. Vaikai tuo metu buvo kambaryje, jie nieko nematė ir išsigandę nebuvo. R. išbėgęs atjungė jai elektrą, o telefonai buvo išsikrovę, todėl paskambinti į policiją negalėjo. R. po to vėl grįžo prie buto durų ir vis norėjo patekti į namus, tačiau ji jo neįsileido ir vakare apie 21:30 val. jis pats iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, jog ji jo neįsileidžia į namus. Ji papasakojo pareigūnams kas nutiko ir R. jie išsivežė su savimi. Nuo suduoto smūgio į kairįjį šoną, jai sukėlė fizinį skausmą. Į gydytojus nesikreipė, nes nebuvo stipriai sužalota. Kai R. būna blaivus, jis elgiasi gerai, tačiau ji jo bijo, kai jis yra neblaivus (1 t., b.l. 18–19).

Kaltinamasis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, jog su I. D. jis gyvena apie 5 metus, šiuo metu jis nuomoja butą, (duomenys neskelbtini), kuriame jis ir gyvena su I. Minėtame bute gyvena keturiese, t.y. jis, I., jos vaikas, kuriam 6 metai ir jų bendras vaikas, kuriam 2 metai. I. niekur nedirba, prie šeimos biudžeto neprisideda, jis pats vienas pilnai išlaiko I. ir vaikus. Su I. jie yra sugyventiniai. 2018 m. balandžio 14 d. jie kartu su I. gėrė alkoholį, gėrė garaže, kur jis darbavosi. Vakare I. kažko užpyko ant jo ir grįžo namo, jis grįžo apie 21–21:30 val., tačiau I. jo į namus neįsileido. Raktus nuo buto buvo palikęs namie, tad įeiti į butą jis neturėjo galimybės. Jis dirba statybose, jam į akis dažnai patenka dulkės ir akys parausta. I., pamačiusi jo raudonas akis, pareiškia, kad jis vartoja narkotikus. Tačiau jokių narkotikų jis nevartoja. Tą vakarą I. taip pat pareiškė, kad jis vartoja narkotikus ir jo į namus neįleis. Kadangi jis neturėjo raktų nuo buto, tad jam teko visą naktį praleisti laiptinėje. Ryte, t.y. 2018 m. balandžio 15 d. I. taip pat atsisakė atidaryti jam buto duris. Prisiskambinti jai į mobilųjį telefoną taip pat negalėjo, nes ji užblokavo jo numerį. Rašė jai sms žinutes, tačiau I. į tai nereagavo. Apie 9–10 val., jis paskambino į policiją ir atvykę pareigūnai pakalbėjo su I., kuri ji juos įsileido. Išėję pareigūnai iš buto, pasakė, kad I. jį įsileis vakare, tad geriau jam būtų pasivaikščioti ir grįžti vakare. Jis apie 21 val. grįžo namo, tačiau I. vėl jo neįsileido. Jam vėl teko skambinti į policiją. Pareigūnus pasitiko laiptinėje ir jie vėl nuėjo pas I. į namus. I., kaip suprato, pareigūnams pasakė, kad jis prieš ją smurtavo, todėl ji ir neįsileidžia jo. Pareigūnai jį pristatė į komisariatą ir jis buvo sulaikytas. Prieš I. jis nesmurtavo, ji jo daugiau kaip parą laiko neįleido į namus, tad jis niekaip negalėjo prieš ją smurtauti. I. anksčiau yra sakiusi, jog bijo jo neblaivaus. Anksčiau, būdamas neblaivus, jis smurtavo prieš I. ir jam du kartus buvo iškelta baudžiamoji byla (1 t., b.l. 86–87).

Papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad akistatos metu, pasiklausius duotus I. D. parodymus, jis suabejojo, ar tikrai taip buvo kaip jis papasakojo. Jis atsiminė kaip mėgino atrakinti buto duris su atsuktuvu, tačiau neatsiminė, jog I. būtų atidariusi jam buto duris. Galėjo būti taip, kaip papasakojo I., jog jai atidarius buto duris jis spyrė I. į nugarą, stūmė ją į sieną bei sudavė kumščiu jai į šoną. Jis to neatsimena, nes buvo girtas (1 t., b.l. 100).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad atvykusiesiems pareigūnams I. D. nurodė, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 17 val., į namus grįžo sugyventinis R. B., kurio ji neįleido į namus, kadangi jis anksčiau yra smurtavęs. Jam bandant duris atidaryti atsuktuvu, kad nesugadintų durų, ji atrakino duris, tuomet sugyventinis spyrė jai į nugarą, o jai išbėgus į laiptinę sugyventinis pastūmė ją į sieną, ko pasekoje atsirado nubrozdinimas ant kairės rankos alkūnės ir kairės kojos čiurnos bei sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kairį šoną. Dėl šių sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Ant I. D. kairės rankos alkūnės, kairės kojos čiurnos matėsi nubrozdinimai ir paraudimai ant kairiojo šono (1 t., b.l. 1–2).

2018 m. balandžio 15 d. pristatyto asmens kortelės išrašas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 15 d., 21.42 val., R. B. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas (1 t., b.l. 106).

2018 m. balandžio 16 d. apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje policijos pareigūno darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios I. D. paaiškinimai apie įvykį. Nukentėjusioji nurodė, kad neįleido į namus (iš pokalbio turinio suprantama, kad R. B.), o kai atrakino duris, šis spyrė jai į nugarą, o jai ketinant paskambinti kaimynams, kad iškviestų policiją, trenkė kumščiu į šoną. Nukentėjusioji parodė nubrozdintą kairę alkūnę bei kairę koją ties pėdos kauliuku (1 t., b.l. 41–43).

Įvykių registro įrašai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 15 d. 11.23 val. bei 2018 m. balandžio 15 d. 20.58 val., R. B. kvietė policijos pareigūnus adresu Naikupės g. 9A-7, Klaipėda, teigdamas, jog sugyventinė neįleidžia jo į butą. Atvykusiems pareigūnams I. D. teigė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad sugyventinis vartojo alkoholio ir nenori jo įsileisti. Sugyventinį įsileis į namus kai išsiblaivys (1 t., b.l. 45–51).

Akistatos su įtariamuoju R. B. metu nukentėjusioji I. D. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b.l. 92–93).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nariu taip pat laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.). Už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140 str. 4 d.).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo R. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos įrodyta visa apimtimi. Tokiu būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis R. B. 2018 m. balandžio 15 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), I. D. atidarius buto duris spyrė pastarajai į nugarą, o išbėgusią į laiptinę I. D. stūmė į sieną, taip pastaroji susitrenkė kairės rankos alkūnę ir kairės kojos čiurną bei sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairįjį šoną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. B. padarė tiesiogine tyčia: kaltinamasis R. B., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, t. y. spirdamas nukentėjusiajai I. D. į nugarą, stumdamas ją į sieną bei suduodamas jai vieną smūgį kumščiu į kairįjį šoną, suprato, kad tokiais savo veiksmais sukels fizinį skausmą, ir norėjo taip elgtis.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. B. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje. Jis anksčiau teistas, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 14 d.) už analogišką nusikalstamą veiką, ankstesni teistumai nėra išnykę. Analogiškų kaltinamojo veiksmų pasikartojimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti šeimos narių atžvilgiu. Šie duomenys charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti, cinišką ir visuomenėje priimtinas normas ignoruojantį asmenį. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukreiptos prieš esminius ir pamatinius, įstatymo saugomus objektus ir gėrius – asmens sveikatą bei gyvybę. R. B. daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 57–69). Taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. B. skiriant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 str. 2 d.) bei įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į kilusio įvykio aplinkybes, į R. B. charakterizuojančius duomenis bei siekiant, jog R. B. ateityje nebesmurtautų, suprastų savo poelgio neigiamus padarinius bei laikytųsi įstatymų, taip pat siekiant keisti R. B. požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, į jų priežastis ir sąlygas, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 72¹ ir BK 72² straipsniuose – 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. D. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., padarė neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 14 d.), vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmės bendrintinos, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas, priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu,– R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2018 m. balandžio 15 d. 21 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 17 d. 16 val. 45 min. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) (1 t., b. l. 104–108).

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 117–119, 120–121), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esanti CD laikmena su vaizdo įrašu,– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti R. B. neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72¹ ir 72² straipsniais, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemones – 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. D. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones - 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. D. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šio baudžiamojo įsakymo paskirtos bausmės pridėti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones - 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. D. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2018 m. balandžio 15 d. 21 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 17 d. 16 val. 45 min. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD laikmeną su vaizdo įrašu, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Klaipėdoje – Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, H. Manto g. 38, Klaipėda, tel. (8-46) 310220).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.