- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-204-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Natalija Cikoto, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- G. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 27.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo visuomeninės organizacijos Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01500-629/2005 pagal ieškovės G. O. M. ieškinį atsakovui visuomeninei organizacijai Lietuvos ledo ritulio federacijai, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų V. G. ir V. G. dėl 20 000 Lt skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. O. M. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos 20 000 Lt skolą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-04-08 ji su Lietuvos ledo ritulio federacijos vadovybe sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino Lietuvos ledo ritulio federacijai 20 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 1999-04-10, tačiau iki šiol jos negrąžino.
Tretieji asmenys V. G. , V. G. prašė ieškinį tenkinti. Pripažino, jog su ieškove buvo sudaryta 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis, kuria G. O. M. paskolino Lietuvos ledo ritulio federacijai 20 000 Lt. Gauta paskola buvo panaudota Lietuvos ledo ritulio federacijos organizaciniams ir materialiniams poreikiams tenkinti, nes atsakovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad paskolos rašte nurodytas sandoris dėl 20 000 Lt buvo sudarytas asmeniškai su V. G. , o ne su atsakovu Lietuvos ledo ritulio federacija, todėl atsakovu šioje byloje laikytinas buvęs Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas V. G. . Pažymėjo, jog atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp ieškovės ir atsakovo 1998-04-08 buvo sudaryta minėtas sandoris.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2005 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos ieškovės G. O. M. naudai 20 000 Lt skolos, 1 780 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovė G. O. M. ir atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija sudarė 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį. Atsakovas įsipareigojo grąžinti 20 000 Lt paskolą iki 1999-04-10. Minėtą paskolos sutartį atsakovo vardu pasirašė tuometinis Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas V. G. , kuris turėjo teisę veikti federacijos vardu, pinigai taip pat buvo perduoti trečiajam asmeniui V. G. . Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminių rašytinės sutarties sąlygų egzistavimą t.y. pinigų perdavimą paskolos gavėjui – Lietuvos ledo ritulio federacijai, atstovaujamai jos prezidento V. G. , nuosavybėn, ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą atitinkamu terminu (LR CK 6.870 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 20 000 Lt paskolos grąžinimą paskolos davėjui ar kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą nevykdyti prievolės grąžinti pasiskolintą pinigų sumą. Remiantis LR CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl šalys 1998 m. balandžio 8 d. sandorį privalo vykdyti. Nurodė, kad 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis buvo surašyta dviem egzemplioriais, todėl nežymiai skiriasi teismui pateiktų 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties egzempliorių tekstas (l. 35,72).
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad šioje byloje atsakovu laikytinas V. G. . V. G. su ieškove G. O. M. sudarė 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį, ją pasirašė bei asmeniškai priėmė pinigus. Tai patvirtina faktinės aplinkybės, jog kasos pajamų knygoje nebuvo jokio įrašo, kad atsakovas yra gavęs iš ieškovo 20 000 Lt paskolą. Tretysis asmuo V. G. patvirtino, kad skolintų pinigų į Lietuvos ledo ritulio federacijos kasą ar į banko sąskaitą neįnešė, buhalterei neperdavė. Faktas, jog paskolos ėmimo laikotarpiu Lietuvos ledo ritulio federacija iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos gavo net 649 902 Lt sumą, patvirtina, kad V. G. pinigines lėšas skolinosi asmeninėmis reikmėms. V. G. , skolinęsis pinigus federacijos vardu ir nevykdęs įsipareigojimo perduoti juos federacijai, padarė žalą ieškovei, todėl tretysis asmuo paskolos sutartimi gautus 20 000 Lt turi grąžinti G. O. M. . Faktas, kad ieškovė su V. G. yra susijusi svainystės ryšiais, sąlygoja išvadą, kad paskolos raštas buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, nurodant paskolos rašte asmeninius rekvizitus.
Atsiliepimas
Ieškovė G. O. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija nepateikė įrodymų apie 649 902 Lt gavimą iš Tarptautinės ledo ritulio federacijos, taip pat apie turėtas išlaidas paskolos gavimo metu. O. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvęs Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas V. G. skolinosi pinigus iš įvairių asmenų, vėliau, gavus finansavimą, paskolas įformindavo buhalterijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. su ieškove G. O. M. sudarė 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas G. O. M. perdavė 20 000 Lt paskolos gavėjui Lietuvos ledo ritulio federacijai, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą paskolos davėjui 1999-04-10 (l. 4) Minėtą paskolos sutartį pasirašė atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos vardu V. G. , kuris turėjo teisę veikti federacijos vardu (l. 44-49). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai, tačiau apeliantas Lietuvos ledo ritulio federacija nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.
Apeliantui teigiant, kad jis nėra tinkamas atsakovas, turi būti konstatuota, jog jis nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektu ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovės reikalavimą gražinti 20 000 Lt skolos. Juridinio asmens veiksnumas yra galėjimas savarankiškai savo veiksmais įgyti bei įgyvendinti teises ir pareigas. Tai juridinis asmuo atlieka per savo organus. Daugelį teisių ir pareigų juridinio asmens organai įgyja pagal įstatymą, o kitos teisės ir pareigos gali būti numatytos juridinio asmens steigimo dokumentuose. Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina. Šis valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens valdymą ir atstovavimą jam santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Darytina išvada, kad juridinio asmens organai yra neatskiriama sudedamoji juridinio asmens dalis, nes dėl jų juridinis asmuo gali funkcionuoti ir dalyvauti civilinėje apyvartoje. Vadovaujantis Lietuvos ledo ritulio federacijos įstatų 5.9.5. p., LLRF prezidentas atstovauja federaciją santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, pasirašinėja sutartis LLRF vardu. Teigtina, kad tuometinis LLRF prezidentas V. G. veikė suteiktų įgalinimų ribose, įgyvendindamas LLRF teises bei pareigas ir dalyvaudamas teisiniuose santykiuose federacijos vardu. LR CK 6.189 str. 1 d. reglamentuoja, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis yra galiojanti, todėl šis sandoris yra vykdytinas. Atsakovu šioje byloje laikytinas Lietuvos ledo ritulio federacija, nes federacijos valdymo organai - šiuo atveju - buvęs prezidentas V. G. - veikė bendrovės vardu suteiktų įgalinimų ribose: sudarė 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį. Apeliantas teigė, jog tinkamu atsakovu turi būti V. G. , nes atsakovo kasos knygoje nėra įrašo, jog atsakovas gavo paskolą, gauti pinigai nebuvo įmokėti į federacijos sąskaitą, kas patvirtina faktą, jog atsakovas nėra gavęs iš ieškovės jokių piniginių lėšų ir jokių įsipareigojimų ieškovei neturi. Tačiau įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-99/06 patvirtina, kad atsakovas nepateikė teismui kasos knygos ir dokumentų nuo 1998-12-03 iki 1999-06-17, 1999-12-31 (atsiskaitymai litais) ir nuo 1998-05-22 iki 1999-12-31 (atsiskaitymai valiuta), apskaitos registrų ir 1997-1999 m. didžiosios knygos, todėl negalima nustatyti, ar 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutartimi federacija gavo 20 000 Lt. Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija neįrodė, jog tretysis asmuo V. G. 20 000 Lt paskolą panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes atsakovas neginčijo ir nenuginčijo 1998 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties, todėl atsakovas turi tenkinti ieškovės G. O. M. reikalavimą - grąžinti 20 000Lt.
Apeliantas be pagrindo teigė, kad aplinkybė, jog paskolos raštą tretysis asmuo V. G. pasirašė nurodydamas savo asmens kodą ir gyvenamąją vietą, rodo, jog paskolos sandoris buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų. Nagrinėjamas paskolos raštas buvo surašytas ant firminio Lietuvos ledo ritulio federacijos blanko, kuriame yra nurodyti visi federacijos rekvizitai, tuo tarpu V. G. asmens duomenys yra nurodyti kaip federacijos atstovo, kuris sudarė (pasirašė) konkretų sandorį. Todėl minėta aplinkybė negali pati savaime būti vertinama kaip įrodymas, jog sandoris buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų.
Dėl galimai V. G. neteisėtos veiklos ir sukčiavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-70092-05. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, kuriuo V. G. pagal LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis 2005 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-99/06, federacija kasos knygą nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 1999 m. birželio 17 d. turėjo, nes atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais, kasos išlaidų orderyje ir kasos knygoje tos pačios išmokos datos nesutapo. Šis teismo nustatytas faktas patvirtina tikėtiną aplinkybę, jog, remiantis V. G. pateiktomis išlaidas patvirtinančiomis dokumentų kopijomis, buhalterė O. T. išrašydavo kasos išlaidų orderius be datų, nes tuo metu kasoje nebūdavo pinigų. V. G. teiginys, jog iš privačių asmenų federacijos vardu skolintas lėšas naudojo federacijos reikmėms dėl nepakankamo finansavimo nebuvo paneigtas. Į civilinę bylą V. G. pateikti dokumentų nuorašai buvo su turinio trūkumais, tačiau juos pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kartu su kitais liudytojų R. D. , O. T. , trečiojo asmens V. G. paaiškinimais, kaip patvirtinančius V. G. nurodytą faktą - pinigų sunaudojimą federacijos reikmėms. Baudžiamojoje byloje, palyginus 1997 m. gruodžio 30 d. - 1998 m. sausio 3 d. Lietuvoje vykusio Pasaulio jaunimo D grupės čempionato varžybų programą ir Trečiojo Rytų Europos ledo ritulio lygos 1997-1998 m. čempionato Elektrėnų „Energijos“ rungtynių I-ojo, II-ojo etapų tvarkaraščius su specialisto išvadoje pateiktais duomenimis apie Ledo ritulio federacijos pajamas ir išlaidas, bei šios išvados prieduose esančius duomenis apie federacijos piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose judėjimą (baudž. b. l. 2-6, 109-141, t. 6), nebuvo paneigtas V. G. aiškinimas dėl paskolos panaudojimo federacijos reikmėms, juo labiau, kad laiko atžvilgiu turėtos pajamos ir išlaidos negali visiškai sutapti su varžybų tvarkaraščiu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad V. G. veikla galėjo būti vertinama tik kaip buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas. Civiliniame procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad nebuvo. Atsakovas Lietuvos ledo ritulio federacija neįrodė, jog tretysis asmuo V. G. skolinosi pinigus iš privačių asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Aplinkybės, jog kasos pajamų knygoje nėra įrašo apie 20 000 Lt gavimą, piniginės lėšos nebuvo įneštos į Lietuvos ledo ritulio federacijos banko sąskaitą, neeliminuoja galimybės, kad 20 000 Lt paskola buvo naudojama federacijos reikmėms tenkinti.
Apeliantas Lietuvos ledo ritulio federacija apeliaciniame skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-1058/2003, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog minima civilinė byla ir nagrinėjama civilinė byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama civilinė byla skiriasi dar tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nebuvo įrodyta, jog įmonės vardu gauta paskola buvo panaudota įmonės reikmėms, o nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtas V. G. paskolos naudojimas asmeninėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos apeliacinis skundas netenkinamas, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 2 005 Lt (advokato pagalbos ir kelionės). Trečiojo asmens V. G. patirtos advokato pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes civiliniame procese veikdamas prieš šalį, kurios atstovu būdamas sudarė paskolos sutartį ir neišsaugojo jos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, elgiasi nesąžiningai, jo teisė negali būti ginama (CK 1.137 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės G. O. M. naudai iš atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos priteisti 2 005 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.