Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, kuriuo ieškovas prašo 1. nutraukti A. G. ir L. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2006 m. rugpjūčio 8 d. įregistruotą santuoką (Santuokos liudijimas Nr. 190814) kaip faktiškai iširusią dėl atsakovės L. G. kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu; 2. nustatyti nepilnamečių vaikų – K. G. ir E. G. – nuolatinę gyvenamąją vietą su jų tėvu A. G.; 3. priteisti iš L. G. nepilnamečių vaikų – E. G. ir K. G. – išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų už kiekvieną vaiką; arba kitą protingą sumą teismo nuožiūra; 4. priteisti A. G. iš L. G. išlaikymą sutuoktiniui – 100 eurų vienkartinę išmoką arba kitą protingą sumą teismo nuožiūra; 5. padalyti sutuoktinių A. G. ir L. G. bendros nuosavybės teisėmis valdomą turtą natūra; 6. priteisti A. G. iš L. G. 17500 eurų kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; 7. nustatyti atsakovei pavardę, turėtą iki santuokos sudarymo, – S.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinus ieškovo prašymą, ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Atsakovės atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ieškovas apie parengiamąjį teismo posėdį ir neatvykimo į jį teisines pasekmes buvo informuotas, pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo teismui nepateikė, o prašė palikti jį nenagrinėtą. Nurodo, kad ieškinio palikimas nenagrinėto yra ne galima bylos baigtis ieškovo pasirinkimu, o teismo poveikio priemonė, skatinanti šalis laikytis civilinio proceso normų reikalavimais nustatytų pareigų. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK normas.

13. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato šalys, naudodamosi savo procesinėmis teisėmis ir vykdydamos pareigas, nustatytas CPK 42 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taip pat 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. gruodžio 16 d. Šalys apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotos tinkamai. Ieškovas 2019 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 384 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė, kad į parengiamąjį posėdį neatvyks. Atsakovė 2019 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti šalims galimybę išspręsti bylą taikiai.

15. Šeimos santykius reglamentuojanti specialioji teisės norma nustato, kad tuo atveju, kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 384 straipsnio 1 dalis). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-352/2011).

16. Šioje byloje iškeltas ginčas dėl civilinio proceso normų taikymo ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nepateikė pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo (CPK 139 str.), o parengiamojo posėdžio metu pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Teisingam procesinių teisės normų pritaikymui turi ieškovo iškelto ginčo pobūdis. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas iškėlė santuokos nutraukimo su visomis jos pasekmėmis ginčą ir informavo teismą, jog ieškinio nepalaiko, todėl šioje byloje nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, jog šios bylos procesas galėjo būti tęsiamas ir byla nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje ar vėliau iš esmės teismo posėdyje esant paminėtai ieškovo pozicijai dėl ieškinio.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato pačios šalys. Kadangi pats ieškovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą bei nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, neprašė, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstas išvadas, kad nuspręstų dėl ieškinio reikalavimų, kurių pats ieškovas nepalaiko, ir vykdyti bylos nagrinėjimo procesą nėra teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad ieškovas pateikdamas tokį prašymą atsisako savo reikalavimų ir jų nebepalaiko, taip įgyvendindamas savo, kaip ieškovo, teises, nustatytas CPK 42 str. Šeimos bylose netaikytinas pakartotinio kreipimosi į teismą negalimumo institutas, numatytas ieškinio atsisakymo atveju pagal CPK 140 str., todėl šioje byloje nenustatyta, jog procesas galėjo vykti toliau ir galėjo būti priimta kita nutartis, t. y. pereiti į teismo posėdį.

18. Priimta nutartis nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų dėl taikos sutarties sudarymo. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Tačiau ieškovui pareiškus, jog jis nepalaiko ieškinio, šios procesinės teisės realizavimas civilinėje byloje tampa nebeįmanomas, nes ieškovas iš esmės atsiima savo reikalavimus. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) ir atsakovei neužkirstas kelias pačiai kreiptis į teismą su ieškiniu arba spręsti ginčą taikiai neteismine tvarka.

19. Remiantis bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad šalių ir jų vaikų gyvenamoji vieta yra Liuksemburge, o ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį kelia jurisdikcijos klausimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šios bylos teismingumo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgos taisykles. Atskiriems šeimos bylose kylantiems reikalavimams, pavyzdžiui, dėl santuokos nutraukimo, tėvų pareigų, išlaikymo ar bendro turto padalijimo, dažnai taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo byloje paprastai yra pareiškiami keli susiję reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir padalyti bendrą turtą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi atskirti šiuos reikalavimus ir kiekvienam jų atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir taikytiną teisės aktų grupę. Kolegija neturi pagrindo plačiau pasisakyti jurisdikcijos klausimu šioje byloje, tačiau atkreipia dėmesį, jog šios bylos nagrinėjimas neišsprendus šių klausimų negalėjo būti tęsiamas.

20. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas taikė CPK 384 straipsnio 1 dalį, kuri numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą ieškovui neatvykus į teismo posėdį be svarbios priežasties, tačiau ši norma netaikytina formaliam parengiamosios stadijos pabaigimui.

21. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių. CPK 378 straipsnyje nustatytas draudimas šeimos bylose priimti sprendimą už akių. Kadangi šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyriaus normos, dėl to pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CPK 384 straipsnio 1 dalimi.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.