Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TGF“ ieškinį atsakovui G. I. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio nuorašas su priedais ir teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti tinkamai 2012 m. rugpjūčio 8 d. (CPK 123 str. 3 d.).

Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą, o ieškovas prašo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu, teismas daro išvadą, jog yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 str. 4 d., 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog UAB „TGF“ įregistruota 2002 m. lapkričio 21 d. ir nuo šios datos iki 2011 m. gegužės 6 d. atsakovas G. I. buvo įmonės direktorius, o nuo 2007 m. vasario 6 d. ir vienintelis akcininkas (b.l. 10-12). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „TGF“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“, nutartis įsiteisėjusi (b.l. 7-9). BUAB „TGF“ bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašo priteisti iš buvusio įmonės vadovo - atsakovo G. I., žalą, kurią jis įmonei ir jos kreditoriams padarė dėl to, jog laiku neinicijavo bankroto bylos UAB „TGF“ ir kad, iškėlus bankroto bylą UAB „TGF“, neperdavė administratoriui įmonės turto.

Iki 2008 m. liepos 1 d. Įmonių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Nuo nurodytos datos, įsigaliojus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį papildančiai nuostatai – 4 daliai, imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos nuostatos, kad, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011).

Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog didžioji dalis UAB „TGF“ skolų kreditoriams, kurių reikalavimų sumas patvirtino Vilniaus apygardos teismas UAB „TGF“ bankroto byloje, susidarė nuo 2007-2009 metų (b.l. 44-45). Kai kurių kreditorių skolos tik didėjo: kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2008 m. sausio 22 d. skola buvo 3 970,82 Lt (b.l. 46), o teismo šio kreditoriaus patvirtintas reikalavimas – 7 988,52 Lt; Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė 2008 m. liepos 9 d. buvo skolinga 17 551,19 Lt (b.l. 47), o teismo šio kreditoriaus patvirtintas reikalavimas – 20 984,33 Lt. UAB „TGF“ nedengė kreditoriams įsiskolinimų už telekomunikacijų paslaugas, prekes, taip pat laiku negrąžino prisiimtų paskolų jau nuo 2007-2008 metų (b.l. 39-43). Turto areštai įmonei pradėti taikyti nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 48-59). UAB „TGF“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai metinių pelno deklaracijų nepateikė už 2006, 2008 ir 2009 metus, PVM deklaracijos už 2009 metus (b.l. 60). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai UAB „TGF“ duomenų apie apdraustuosius neteikia nuo 2009 m. liepos 1 d., paskutinė įmonės darbuotoja (be atsakovo) pačios prašymu atleista nuo 2009 m. liepos 1 d. (b.l. 61-62). UAB „TGF“ iš PVM mokesčių registro išregistruota 2009 m. kovo 17 d. (b.l. 69). UAB „TGF“ finansinės atskaitomybės už 2007, 2008, 2009 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė, nekilnojamojo turto neturėjo (b.l. 8, CPK 182 str. 2 p.). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog UAB „TGF“ jau 2007-2008 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o veiklos nebevykdė nuo 2009 metų.

Civilinės bylos duomenys taip pat tvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuria UAB „TGF“ iškėlė bankroto bylą, įpareigojo UAB „TGF“ valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b.l. 7-9). Atsakovas 2011 m. spalio 4 d. priėmimo-perdavimo aktais perdavė BUAB „TGF“ administratoriui UAB „TGF“ antspaudą, registravimo pažymėjimą, įstatus (b.l. 13-14). Atsakovas ieškovo 2011 m. rugsėjo 19 d. pranešimu buvo ragintas perduoti administratoriui visą UAB „TGF“ dokumentaciją bei turtą (b.l. 17). Už teismo įpareigojimų perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta 3 000 Lt, o 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi – 5 000 Lt bauda (b.l. 19-22). BUAB „TGF“ administratoriui 2011 m. rugpjūčio 1 d. išduotas vykdomasis raštas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria iškelta UAB „TGF“ bankroto byla, pagrindu (b.l. 23-24), kuris 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateiktas vykdyti antstoliui (b.l. 25). Už antstolio reikalavimų nevykdymą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui skyrė 22 400 Lt baudą (b.l. 27). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį (b.l. 28). BUAB „TGF“ vardu registruotos dvi transporto priemonės – Renault AE 420 (1996 m. gamybos) ir MAN 19.322 (1992 m. gamybos) (b.l. 30-33). Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti duomenys tvirtina, jog automobilio Renault AE 420 vidutinė rinkos vertė 2011 m. balandžio mėnesį (kai įmonei iškelta bankroto byla) buvo 15 397 Lt, o automobilio MAN 19.322 tuo pačiu laikotarpiu – 11 016 Lt (b.l. 37-38). Atsakovas savo parašu patvirtino, jog krovininis automobilis Renault AE 420 turėjo stovėti Kaune, bet dabar jo nėra, o krovininis automobilis MAN 19.322 apie 2008 metais išvažiavo į Ukrainą ir dingo (b.l. 34-35). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog UAB „TGF“ turtą sudaro dvi transporto priemonės, kurių bendra vertė bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 26 413 Lt, tačiau šio turto, kaip ir įmonės visų dokumentų, atsakovas BUAB „TGF“ administratoriui neperdavė.

Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (ar neteisėtą neveikimą), dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

Byloje nustatyta, jog UAB „TGF“ jau 2007-2008 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o veiklos nebevykdė nuo 2009 metų. Tačiau atsakovas, būdamas UAB „TGF“ direktoriumi ir žinodamas sunkią šios įmonės finansinę padėtį, toliau netęsdamas veiklos, nesiimdamas jokių veiksmų išsaugoti įmonės turtą, iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Bankroto byla UAB „TGF“ buvo iškelta 2011 m. balandžio 18 d. kreditoriaus, o ne administracijos vadovo (atsakovo) iniciatyva. Atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo pareigos, Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai įtvirtintos nuo 2008 m. liepos 1 d., kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, nevykdymas yra neteisėtas neveikimas. Be to, atsakovas neperdavė BUAB „TGF“ administratoriui bendrovei priklausančių dviejų transporto priemonių bei visų įmonės dokumentų, nors tai padaryti atsakovą įpareigojo Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuria UAB „TGF“ iškėlė bankroto bylą. Ši atsakovo pareiga taip pat numatyta ir Įmonių bankroto įstatyme. Tokie atsakovo veiksmai traktuotini kaip neteisėti ir pažeidžiantys tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino kreditorinių reikalavimų bendrai 151 919,59 Lt sumai (b.l. 70-72). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu pardavus BUAB „TGF“ priklausantį turtą buvo gauta 1 000 Lt (b.l. 73-74), šia suma mažintina bendra įsiskolinimų suma kreditoriams, t.y. iki 150 919,59 Lt, ir ji (ši suma) vertintina kaip atsakovo neteisėtu neveikimu, nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TGF“, įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala, kurią jis privalo atlyginti. Be to, atsakovas neperdavė BUAB „TGF“ administratoriui įmonei priklausančio 26 413 Lt vertės turto ir taip užkirto kelią bet kokiems kreditorių reikalavimų patenkinimams.

Žala BUAB „TGF“ padaryta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kadangi pagal įstatymo nuostatas pareiga perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės turtą atsiranda valdymo organams, t.y. įmonės savininkui ir vadovui. Taip pat šiems asmenims numatyta pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei. Tačiau atsakovas administratoriui turto neperdavė, dėl ko atsirado žala įmonės kreditoriams. Be to, atsakovui elgiantis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai žalos būtų buvę galima išvengti arba pinigine išraiška ji būtų buvusi mažesnė, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuomet įmonės turtas dar nebuvo prarastas. Tokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) žala atsirado tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovas šios prezumpcijos nagrinėjamoje byloje nepaneigė.

Remdamasis visomis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas G. I. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais UAB „TGF“ ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (CK 6.245-6.249 str.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės nei 10 Lt, jos iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos. Byloje nesant duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TGF“ ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „TGF“ (juridinio asmens kodas 126097370, buveinės adresas Sausio 13-osios g. 31, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT967010400016467937, AB Ūkio bankas, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Finresta“) iš atsakovo G. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)) 150 919,59 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių devynis šimtus devyniolika litų ir 59 centus) žalą už neperduotą turtą ir laiku neinicijuotą bankroto bylą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (150 191,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.